Naujausios
Jėzuitai atsisako pretenzijų į Pagryžuvio dvarą
Pirmadienį į Kelmės rajoną atvykę Jėzuitų vienuoliai pranešė, jog į Pagryžuvio dvarą, kuriame prieš nacionalizaciją buvo įsikūręs Jėzuitų vienuolynas, jie nepretenduos. Už Pagryžuvio dvarą jie gavo nekilnojamojo turto Vilniuje. Jėzuitų provinciolas dieną, kai galėjo pranešti tokią žinią, pavadino meile paženklinta.
Regina MUSNECKIENĖ
Dėl pastatų bylinėtasi
Romantinio stiliaus Pagryžuvio dvaro rūmai, pastatyti 1858 metais, priklausė didikams Šemetoms, vėliau Pšeciševskių šeimai, devynioliktojo amžiaus pabaigoje — Romeriams. Po pirmojo pasaulinio karo dvaras nacionalizuotas ir perduotas jėzuitams. Nepriklausomos Lietuvos laikais čia veikė jėzuitų vienuolynas.
Sovietmečiu nuo 1951 metų čia įsikūrė Pagryžuvio plaučių tuberkuliozės sanatorija. Vėliau pastatas rekonstruotas. 2006 metais jis perduotas Aukštelkės pensionatui. Dabar buvusiame dvare gyvena 48 įvairaus amžiaus psichinę negalią turintys žmonės.
Atkūrus nepriklausomybę, jėzuitai norėjo susigrąžinti dvaro pastatą, nes tai jėzuitų bendruomenės turtas. Apskrities ir Kelmės rajono vadovai nesutiko grąžinti suremontuoto, labai pakeisto pastato, į kurį investuota milijonai litų valstybės lėšų. Teko bylinėtis teismuose. Galiausiai rasta išeitis.
Jėzuitų provinciolas Gintaras Gudaitis „Šiaulių kraštui“ sakė, jog bendruomenei grąžinti pastatai Vilniuje. Tačiau ten padidintas sklypas ir yra daugiau pastatų negu prieš nacionalizavimą turėjo jėzuitų bendruomenė. Vilniuje daugiau turto jiems bus atiduota, už tai, kad valstybei liktų Pagryžuvio dvaro pastatas.
Apžiūrėti ir pranešti gerąją žinią
Pirmadienį į Pagryžuvį atvykę keletas jėzuitų provincijos ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovų apžiūrėjo pastatą ir viešai pranešė, jog jau nebepretenduoja į Pagryžuvio dvarą.
„Tai tiesos, teisingumo ir meilės ženklu pažymėta diena, — sakė jėzuitų provinciolas Gintaras Gudaitis. — Jėzuitai Pagryžuvyje ugdė savo narius, pasiryžusius tarnauti visuomenei. Sovietmetis pakeitė situaciją. Mes visi patyrėme daug iššūkių. Buvo atimtas žmonių ir bendruomenių turtas. Tačiau smagu, kad mūsų pastatai buvo naudojami žmonių labui. Vienuolyne įkurta ligoninė. Ir dabar, kai čia gyvena žmonės su negalia, tai yra šviesos ženklas.
Suprantame, kad įdėjusi tiek lėšų valstybė negali grąžinti turto religinei bendruomenei. Svarbu, kad buvę mūsų namai tarnauja kilniam tikslui. Jie tapo atjautos vieta, padedančia žmogui būti oriam.„
Provinciolas dovanojo pensionato bibliotekai keletą knygų ir pažadėjo melstis už šių namų žmonių kantrybę ir stiprybę.
Vienuolis norėtų baigti amžių Pagryžuvyje
Į Pagryžuvį atvyko ir seniausias jėzuitų provincijos vienuolis Ancetas Tamošaitis. Ant devyniasdešimties metų slenksčio stovintis vienuolis 1942-aisiais Pagryžuvio naujokyne pradėjo savo kelią. Vėliau buvo išsiųstas į Vokietiją, iš ten vyko į Ameriką.
Vienuolis mena, jog tada vienuolyne gyveno apie 45 žmones. Dalis naujokų, dalis vienuolių, dalis ten dirbusio personalo. Buvo didelis sodas. Vienuoliai laikė keturis arklius, kad turėtų kuo apdirbti vienuolyno žemę. Vienuolyne jau buvo elektra.
„Tada buvau dvidešimties metų vyras, — mena A. Tamošaitis. — Praėjo septyni dešimtmečiai. Bet viskas tebėra gyva. Kuo daugiau žmogui metų, tuo gyvesnė jo praeities atmintis.“
Vienuolis pripažįsta, jog pastatai nuo anų laikų labai pasikeitę. Apie vidų nėra ko ir kalbėti. Tačiau pakitusi ir buvusio vienuolyno išorė. Paaukštintas stogas. Pastatyti bokšteliai. Anksčiau buvusios tik palėpės.
Kai Aukštelkės pensionato direktorė jam įteikė spalvotą šiandieninio Pagryžuvio dvaro nuotrauką, Anicetas Tamošaitis paklausė: „Ar galiu pasirinkti Pagryžuvyje savo dienas baigti? Baigčiau karjerą ten, kur pradėjau.“
Šiuo metu amžiumi pats vyriausias jėzuitas dirba Šiauliuose, Šv. Ignaco bažnyčioje, kurią susigrąžino jų bendruomenė. Kai nebegali darbuotis, kunigai paprastai slaugomi Kaune, Jėzuitų senelių namuose.
Provinciolas G. Gudaitis sako, jog įmanomas ir kitas pasirinkimas. Senstantis kunigas galėtų teikti dvasinius patarnavimus pensionato gyventojams. Svarstyti tokią galimybę pažadėjo ir Aukštelkės pensionato direktorė Janina Baranauskaitė.
POKYČIAI: Pagryžuvio dvaras nuo to laiko, kai priklausė Jėzuitų bendruomenei, labai pasikeitė. Nuo šiol į valstybei priklausantį pastatą jėzuitai jau nebepretenduos.
GRĮŽIMAS: Vyriausias amžiumi Jėzuitų provincijos vienuolis Anicetas Tamošaitis (anras iš kairės) paklausė, ar negalėtų Pagryžuvyje praleisti savo senatvės dienų. Kairėje Pagryžuvio filialo vadovas Laimonas Milinavičius, dešinėje Jėzuitų proviciolas Gintaras Gudaitis ir Aukštelkės pensionato direktorė Janina Baranauskaitė.
ISTORIJA: Dvaro bokšte įrengtame muziejuje Aukštelkės pensionato Pagryžuvio filialo vadovas Laimonas Milinavičius Jėzuitų provinciolui Gintarui Gudaičiui pasakoja dvaro istoriją.
SUSITARIMAS: Jėzuitų proviniolas Gintaras Gudaitis(viduryje) dėkojo Dievui už tai, kad dėl turto pajėgė susikalbėti jų bendruomenė ir valdžia. Kairėje Šiaulių apskrities viršininko administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jarulis ir Aukštelkės pensionato direktorė Janina Baranauskaitė.
Autorės nuotr.
