Naujausios
Klasės sportininkams atsiras tik to pageidaujančiose mokyklose
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlomas Sporto įstatymo pakeitimų projektas yra pateiktas Seimui, bet dar jo nepriimtas.
Sporto įstatymo pakeitimų projekte yra siūloma sudaryti galimybę steigti klases, kuriose mokiniams sportininkams būtų sudaromos sąlygos derinti mokymąsi ir siekti aukšto meistriškumo sporto laimėjimų.
Tai reiškia, kad klasės bus steigiamos ne visose bendrojo ugdymo mokyklose, o tik tose, kurios norės tokios klasės ir bus pasiruošusios.
Klasės būtų steigiamos inicijuojant ir padedant sporto federacijoms bei savivaldai. Reikiama įranga, treneriais, jei reikia – transportu mokiniams, rūpintųsi sporto federacija, o mokykla sudarytų sąlygas mokiniams derinti mokymąsi ir treniruotes, atsižvelgtų į treniruočių, varžybų, pamokų tvarkaraščius ir pan.
Klasių steigimo tvarką nustatys švietimo, mokslo ir sporto ministras. Preliminariais duomenimis, kurie surinkti apklausiant sporto federacijas, visoje šalyje atsirastų 5–6 sporto klasės didesniųjų miestų bendrojo ugdymo mokyklose. Dabar veikiančios sporto gimnazijos veiktų taip pat, kaip ir iki šiol.
90 proc. specialiųjų ugdymosi poreikių vaikų jau mokosi bendrose mokyklose
Kalbant apie įtraukųjų ugdymą, kai klasėse, grupėse kartu mokosi įvairių poreikių vaikai, – tai nėra naujiena Lietuvos švietimo įstaigoms. Nemažai mokyklų, darželių jau kelis dešimtmečius sėkmingai taiko įtraukties principus ir bendrose klasėse ugdo visus vaikus.
Jau dabar bendrojo ugdymo mokyklose, darželiuose kartu su bendraamžiais ugdosi, mokosi apie 90 proc. visų Lietuvos specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų. Prognozuojama, kad šį rudenį į mokyklas ateis vos po kelis naujus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.
Specialiųjų ugdymosi poreikių spektras yra labai platus – nuo mažų iki labai didelių. Vienokios pagalbos reikės vaikui, kurio specialiuosius ugdymosi poreikius lemia skaitymo ir rašymo sutrikimus, – jam tiesiog reikės daugiau laiko atlikti užduočiai. Bet visai kitokios pagalbos reikės mokiniui, kurio specialiuosius poreikius lemia fizinė ir, ar protinė negalia. Beje, į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių „krepšelį“ patenka ir ypač gabūs vaikai.
Švietimo pagalbos specialistai – logopedai, specialieji pedagogai, socialiniai pedagogai, psichologai, – dirba ir bendrojo ugdymo mokyklose. Per kelis pastaruosius metus atsirado per 620 naujų švietimo pagalbos etatų (2019-2020 m. m. jų švietimo įstaigose buvo 3,6 tūkst., 2023-2024 m. m. – 4,2 tūkst.). Šiemet numatytas finansavimas leis įsteigti dar apie 200 naujų etatų mokyklose.
Per ketverius pastaruosius metus mokytojų padėjėjų skaičius mokyklose išaugo 2,5 karto, dabar mokyklose dirba 5,2 tūkst. padėjėjų. Daugėja ir kitų švietimo pagalbos specialistų
Plečiant įtraukųjį ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose lieka veikti ir specialiosios mokyklos, kuriose dirba ne tik švietimo pagalbos specialistai, bet ir sveikatos priežiūros specialistai, kurie užtikrina visapusišką pagalbą labai didelių poreikių vaikams.
Svarbu tai, kad sprendimą, kokioje mokykloje mokysis specialiųjų ugdymosi poreikių turintis vaikas, priima jo tėvai, pasitarę su specialistais – psichologinių pedagoginių tarnybų, sveikatos priežiūros.
