Naujausios
Itališka mafija sustabdyta Lietuvoje
Su Italijos mafija siejama tarptautinė nusikaltėlių grupuotė suklydo pamaniusi, kad mažytė Lietuva nesugebės aptikti PVM grobstymo ir pinigų plovimo voratinklio, nuregzto net šešiose ES valstybėse. Mūsų pareigūnai kartu su užsienio teisėsaugos institucijomis netruko atskleisti nusikalstamą schemą, kurioje cirkuliavo apie 150 mln. eurų (daugiau kaip 0,5 mlrd. litų).
 |
| FNTT direktorius pulkininkas Kęstutis Jucevičius "Respublika' nuotr. |
Pastebėjo įtartinas operacijas
Vakar Vidaus reikalų ministerijoje įteikti padėkos raštai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus apygardos prokuratūros pareigūnams, prisidėjusiems demaskuojant itališką karuselinio sukčiavimo schemą.
„Tai ryškus pavyzdys, kaip su mokesčių vengimu ir finansiniais nusikaltimais kovojančios tarnybos, dirbdamos ranka rankon, gali greitai pasiekti geresnių rezultatų“, – vaisingu bendradarbiavimu džiaugėsi vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas.
Dvi Italijos piliečių Lietuvoje įsteigtos bendrovės, deklaravusios tarptautinę prekybą metalais, į FNTT akiratį pakliuvo dėl to, kad iš savo sąskaitų šalies bankuose imdavo labai dideles pinigų sumas grynaisiais, taip pat iš užsienio šalių gautus pinigus pervesdavo į kitose valstybėse registruotų įmonių sąskaitas.
„Italai padarė klaidą, tikėdamiesi, jog pinigų plovimo prevencija Lietuvoje silpna ir niekas nepastebės, kad jie grynina pinigus“, – mano FNTT direktorius pulkininkas Kęstutis Jucevičius.
FNTT, pradėjusi tyrimą su VMI, įtarė, kad ne tik Lietuvoje, bet ir Bulgarijoje, Nyderlanduose, Italijoje, Slovėnijoje ir Didžiojoje Britanijoje veikiančios neva metalais prekiaujančios įmonės susijusios su pinigų plovimu arba iš narkotikų prekybos gautų pinigų legalizavimu. Tačiau paaiškėjo, kad Italijos piliečių vadovaujama grupuotė įvairiose šalyse vykdo nelegalias operacijas, kurių tikslas – išgrobstyti PVM.
„Šiuo atveju su mumis bendradarbiavo ir bankai – teikė informaciją, vykdė visus reikalavimus, susijusius su pinigų plovimo prevencija“, – teigė K. Jucevičius.
PVM grobstymo „karuselė“
Kaip aiškina VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas, PVM sukčių objektu tampa dėl savo specifikos: prekes ir paslaugas įsigyjantys PVM mokėtojai už jas apskaičiuotą PVM sumoka ne į biudžetą, o pardavėjui, taip pat pirkėjai turi teisę pardavėjams sumokėtąjį PVM atimti iš už savo teikiamas paslaugas ir parduodamas prekes apskaičiuotos į biudžetą mokėtinos mokesčio sumos. Taip PVM mokėtojai, kurie prekių ir paslaugų pardavėjams sumoka didesnes PVM sumas, nei patys apskaičiuoja už savo parduodamas prekes ar paslaugas, susidariusį skirtumą gali susigrąžinti iš valstybės biudžeto.
„Pažeidimai, susiję su PVM grobstymu, labai įvairūs. Lietuvoje dažniausiai nustatomi piktnaudžiavimai, kai įmonės į buhalterinę apskaitą įtraukia fiktyvias ūkines operacijas, nuo kurių apskaičiuotu PVM siekia sumažinti mokėtiną mokestį arba suformuoti fiktyvią mokesčio permoką, kuri susigrąžinama arba įskaitoma kitų mokesčių įmokoms. Taip gali būti „išplaunamos“ įmonės piniginės lėšos, pervedant jas už faktiškai negautas paslaugas arba prekes“, – teigė A. Klerauskas.
Tačiau iš visų piktnaudžiavimų išsiskiria sukčiavimas tarptautiniu mastu, kai į nusikalstamą veiklą gali būti įtraukiamos dešimtys įmonių skirtingose ES šalyse.
„Tarp jų įforminami fiktyvūs sandoriai, siekiant vienose šalyse PVM nesumokėti, o kitose – jį apgaulės būdu susigrąžinti iš valstybių biudžeto. Toks sukčiavimo būdas dar vadinamas „karusele“, – aiškino A. Klerauskas. – Pagal savo mastą ir iš nusikaltimų gaunamus pelnus PVM sukčiavimas yra greta prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis. Vien tik ES šalys kiekvienais metais dėl to praranda milijardus eurų“.
Dokumentus laikė kaip agurkus
FNTT nustatė, kad 2 Italijos piliečiai, įregistravę Lietuvoje fiktyvius sandorius vykdančias įmones, nuomojasi butą Vilniuje, Užupio rajone. Per kratas italų nuomojamo būsto balkone buvo aptikta dėžė su dokumentais, paimta apie 10 tūkst. eurų (daugiau nei 34 tūkst. litų) grynųjų pinigų, elektroninės bankininkystės kodų generatoriai.
„Dokumentai buvo slepiami plastikinėje dėžėje, užpilti vandeniu ir prispausti akmenimis, panašiai, kaip agurkai marinuojami, – pasakojo FNTT direktorius K. Jucevičius. – Ten buvo Bulgarijos įmonių apskaitos dokumentai, kurie buvo ruošiami naikinti juos drėkinant, bet mūsų specialistams pavyko, padirbėjus su džiovintuvais, atkurti tuos dokumentus“.
Du Italijos piliečiai sulaikyti, jiems pateikti įtarimai dėl pinigų plovimo, areštuotos jų įmonių sąskaitos, apribota nuosavybės teisė į 1,4 mln. litų. O bendra netikrų sandorių vertė šešiose ES valstybėse viršija 150 mln. eurų (daugiau nei 0,5 mlrd. litų).
Tyrimą tęs Italijos teisėsauga
Ikiteisminį tyrimą organizavo Vilniaus apygardos prokuratūra. Minėtos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Galinos Seniut teigimu, šis tyrimas priskiriamas prie prioritetinių, mat pastaruoju metu ryškėja tendencija, kad didelė tarptautinio organizuoto nusikalstamumo dalis yra susijusi su nusikaltimais PVM srityje.
„Ypatingos reikšmės atliekant tyrimą turėjo kelių ES valstybių teisėsaugos institucijų tarptautinis bendradarbiavimas ir „Eurojust“ suteikta pagalba, – sakė G. Seniut. – Būtent „Eurojust“ atstovų iš Lietuvos, Italijos ir Bulgarijos pasitarime buvo nuspręsta tolesnį baudžiamąjį persekiojimą šioje byloje perduoti Italijos teisėsaugos institucijoms“.
Pasak prokurorės, nuo Italijos piliečių organizuoto karuselinio sukčiavimo labiausiai nukentėjo Italijos ir Didžiosios Britanijos valstybių biudžetai, Bulgarijai padaryta apie 30 mln. eurų (daugiau nei 100 mln. litų) žala. Lietuva nukentėjo mažiausiai – biudžetas neteko apie 300 tūkst. litų, mat nusikaltimą pavyko operatyviai sustabdyti.
„Vilniaus apygardos prokuratūra pateikė civilinį ieškinį dėl nusikalstamu būdu gautos sumos sugrąžinimo į Lietuvos biudžetą, – teigė G. Seniut. – Perdavus baudžiamąjį persekiojimą Italijos teisėsaugos institucijoms, kartu perduoti ir visi apribojimai. Pagal tarptautines teisės normas, jeigu bus priimtas kaltinamasis nuosprendis, šie pinigai atiteks Lietuvos biudžetui“.
VMI kontrolės rezultatai
Nuo 2010 metų VMI baigė 9 daugiašalius patikrinimus su įvairių ES valstybių narių mokesčių administratoriais, jų metu ES valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvą, priskaičiuota iš viso apie 73,6 mln. litų mokesčių (iš jų daugiausiai PVM).
Šiuo metu vyksta dar 4 bendri patikrinimai:
su Latvijos, Lenkijos, Kipro mokesčių administratoriais dėl galimo sukčiavimo parduodant naftos produktus;
su Švedijos mokesčių administratoriumi vykdomas daugiašalis patikrinimas dėl galimo sukčiavimo vykdant prekybą naudotais automobiliais;
su Suomijos, Estijos, Latvijos, Vokietijos mokesčių administratoriais vykdomas daugiašalis patikrinimas dėl galimo sukčiavimo prekiaujant dėvėtais ir nukainotais drabužiais;
su Latvijos ir Estijos mokesčių administratoriais vykdomo patikrinimo metu tiriamos PVM sukčiavimo prekiaujant elektros buitinėmis prekėmis schemos, į kurias įtrauktos Latvijos piliečių valdomos Latvijos, Lietuvos ir Estijos kompanijos.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
