„Išsivalykime širdis nuo sąnašų ir dulkių“

Zigmo RIPINSKIO nuotr.
Marius Dyglys, Kurtuvėnų šv. Jokūbo parapijos klebonas, sako: „Kiekvienas sutiktas žmogus trokšta šilumos – dalinkimės šiluma. Nedaug tereikia – tik gerą žodį ištarti.“
Metų ratas vėl baigia apsisukti. Kokiais lūkesčiais gyvename laukdami šv. Kalėdų ir Naujųjų metų? Mintimis dalijasi Marius DYGLYS, Šiaulių rajono Kurtuvėnų šv. Jokūbo parapijos klebonas.

„Šiaulių kraštas“ pradeda pokalbių su kraštiečiais ciklą „Belaukiant Kalėdų šviesos“.

Buvo stebuklų

– Kokie Jums ir parapijos žmonėms buvo nueinantys 2021 metai? Turite kuo pasidžiaugti?

– Šie metai buvo dvasiškai labai turtingi, nors žmonėms dėl pandemijos teko patirti daug išbandymų. Kai tik buvome išlaisvinti iš karantino gniaužtų, Kurtuvėnų miestelis ir jo žmonės atsivėrė ir sulaukėme labai daug lankytojų.

Žmonės tiesiog ieškojo laisvės ir dvasingumo. Šiauliai netoli, tai miestiečių širdys linko aplankyti Kurtuvėnus. Jutau, kad atvažiavę čia žmonės patiria atgaivą. Kurtuvėnų bažnyčioje vyko daug gražių renginių ir vasarą, ir rudenį. Pristatyta Šiaulių vyskupijos Šiaulių dekanato knyga apie sakralinę dailę, nužymėtas šv. Jokūbo piligriminis kelias nuo Telšių iki Kurtuvėnų. Žvalgymo darbai piligrimų keliui žymėti dabar tęsiami iki Šiaulių ir Kryžių kalno. Norime, kad žmonės dar labiau pamiltų mūsų krašto grožį, gamtą.

Šie metai buvo išskirtiniai bendruomeniniais darbais. Parodos, susitikimai, mėgėjų teatro vaidinimai, pasibuvimai – Kurtuvėnai yra gyvi žmonių dvasingumu.

Dabar, Advento metu, su bendruomene įžiebėme Kalėdų eglę, ruošiamės kepti meduolius, virti arbatą Kūčių vakarui, kad Kalėdų nakties įprasminimas ir Kristaus laukimas būtų mūsų bendruomeniškumo ženklas. Kad visi kartu, bendromis jėgomis galėtume sutikti ir visus į Kurtuvėnus atvažiuojančius.

Mes džiaugiamės, kad kitiems smagu pas mus atvažiuoti, pabūti, atsigauti nuostabiame kraštovaizdyje.

Rudenį suėjo dveji metai, kai esu Kurtuvėnuose. Tie metai iš tiesų labai greitai prabėgo. Prieš tai tarnavau Žagarėje, o kunigystės pradžia buvo Pociūnėliuose, pats esu iš Naujosios Akmenės kilęs.

– Ar buvo akimirkų, kai sau tarėte: „Stebuklas įvyko“?

– Buvo. Kai gavome Popiežiaus Pranciškaus palaiminimą Kurtuvėnų parapijos šeimoms ir surengėme joms visiškai netikėtą apdovanojimų šventę. Kai atvyksta Kauno ar Šiaulių chorai į mūsų bažnyčią koncertuoti. Tai stebuklas ir dovana, kai chorai garbina Dievą giesme ir ją dovanoja visiems.

„Mums labai trūksta gero žodžio“

– Daug krašto žmonių per savo kunigystę jau pažinote, dvasingumo reikšmę pabrėžiate, bet ar jo nestingame?

– Kur nuvyktumei, yra visokių žmonių: ir užsisklendusių, ir nusivylusių, ir piktų. Kai sutinki žmogų, norisi pažvelgti jam į akis. Akys išduoda, kas yra jo viduje. Kai žmogų nuoširdžiai pakalbini, kai stengiesi jį suprasti, išklausyti ir padėti, žmogus keičiasi. Mums labai trūksta gero žodžio, tarpusavio gražaus bendravimo.

Kurtuvėnų bendruomenė didele dauguma yra nuoširdūs žmonės ir tuo nuoširdumu dalijamės, ar apsilankydami vienas pas kitą namuose, ar pasveikindami. Nedaug tereikia – tik gerą žodį ištarti.

Išleidome Kurtuvėnų kalendorių su apylinkių vaizdais, fotografijas iš paukščio skydžio darė kraštietis Algirdas Kontrimas. Dovanojame kalendorių šeimoms. Šiemet buvo Šeimų metai, Šventojo Tėvo paskelbti, ir mano tikslas šia dovana pradžiuginti visus parapijos namus. Kur tik šviesa degs, pasibelsim į duris.

– Advento metas kuo Jums pačiam ypatingas?

– Man Adventas ypatingas tuo, kad turime puikią progą sustoti kasdieniname bėgime, rūpesčiuose, darbuose, pareigose. Nurimti, įsiklausyti į tylą, į gamtą, pamatyti, kokiame gražiame krašte mes gyvename. Atkreipti dėmesį į šalia esantį žmogų.

Važiuojame į tolimausias misijas padėti žmonėms, gero daryti, bet visa tai galime daryti ir čia, visai šaliai savo namų. Galbūt yra vienišas, nepakalbintas, užmirštas kaimynas, kurį gali pradžiuginti geru žodžiu ir kuklia dovanėle, padėta prie durų.

Advento metas mums yra galimybė išsivalyti savo širdis nuo tų sąnašų ir dulkių, kurios užgožia mumyse tai, kas yra gražu, dvasinga ir kilnu. Apvalydami savo sielą, atlikdami išpažintį ar padarydami gerą darbą, mes keičiamės. Suprantame, kad mūsų gyvenime yra misija vienas kitam tarnauti, vienas kitam padėti, ištiesti pagalbos ranką. Bet kuris sutiktas žmogus trokšta šilumos – dalinkimės šiluma.

– Ko linkite šv. Kalėdų ir Naujų metų laukiant?

– Ramybės mūsų širdims ir mūsų namams. Kad susikaupime sutiktume gimstančio Kristaus džiaugsmą ir tuo džiaugsmu dalintumėmės. Kad bėdos greičiau pasibaigtų, rūpesčiai atitoltų. Kad Nauji metai būtų ramesni ir laimingesni.