Naujausios
Iš emigracijos: namie mieliau
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiais metais iš Lietuvos emigruojančių piliečių sumažėjo 1,3 karto. Emigrantų duona nebeskalsi ir jau išvykusiems – kasmet vis daugiau lietuvių iš viso pasaulio grįžta atgal į Lietuvą. Namo sugrįžo ir „Šiaulių krašto“ kalbintos šiaulietės.
Gintarė ROVAITĖ
vasara@skrastas.lt
Aukso kalnų neparsiveža
Dauguma lietuvių emigruoja dėl ekonominių priežasčių, tikėdamiesi užsienyje lengviau susirasti darbą bei užsidirbti.
Akvilė Klimavičiūtė, išvykusi į Airiją po mokyklos baigimo, pasakojo, kad praturtėti pasiseka vienetams.
„Kad turi pinigų, pajauti tik grįžęs atostogauti į Lietuvą ir eurus pavertęs litais“, – patirtimi dalijosi mergina.
Daug dirbantys emigrantai turi galimybę užsidirbti, tačiau tam reikia paaukoti daug laiko ir jėgų.
Dvejus metus praleidusi Airijoje mergina nusprendė grįžti į Lietuvą.
„Geriau sunkiau verstis, tačiau būti kartu su artimaisiais, gyventi savoje šalyje“, – nusprendė ji.
Džiaugiasi patirtimi
Jolita Juodeikytė apie užsienį svajojo dar mokykloje. Po brandos egzaminų mergina išvyko į Londoną.
„Tikėjausi lengvo gyvenimo ir daug pinigų, tačiau labai greitai supratau, kad tai nėra lengvai pasiekiama“, – pasakojo Jolita.
Mergina pastebėjo, kad norint užsienyje užsidirbti, reikia save visą atiduoti darbui. Vieni taip daro, tačiau neturi jokio laisvalaikio, todėl dažniausiai yra patenkinti uždirbamais pinigais, tačiau ne gyvenimu užsienyje.
Jolita nepraturtėjo, tačiau įgijo daug patirties, pažino svetimą šalį ir kultūrą.
Dvejus metus Londone praleidusią merginą į Lietuvą grąžino artimųjų ilgesys ir gimtinės jaukumas.
Londone mergina pavargo nuo triukšmo ir žmonių gausos.
Mergina ateitį sieja su Lietuva, tačiau žino, kad visuomet gali grįžti ir į Angliją.
Jolita stebėjosi, kad lietuviai Anglijoje nelinkę bendrauti, padėti vieni kitiems.
„Esame iš tos pačios gimtinės, tačiau dažnai atrodo, kad emigrantai nejaučia jokio solidarumo“, – sakė mergina.
Priklauso nuo šalies
Monika Kazlauskaitė emigracijai pasirinko dvi labai skirtingas šalis – Ispaniją ir Norvegiją.
Į Ispaniją mergina išvyko tam, kad užsidirbtų pinigų studijoms Lietuvoje.
„Svetimoje šalyje buvo sunku tik iš pradžių, per kelis mėnesius išmokusi ispanų kalbą įsiliejau į vietinę kultūrą“, – pasakojo M. Kazlauskaitė, pabrėždama, kad vietos kalbos mokėjimas labai praverčia kiekvienam emigrantui.
Ispanijoje mergina jautėsi gerai, džiaugėsi ispanų draugiškumu ir linksmumu.
Šioje šalyje praleidusi trejus metus Monika, grįžo į Lietuvą studijuoti.
Norėdama pragyventi mergina Lietuvoje turėjo vienu metu ir mokytis, ir dirbti, todėl progai pasitaikius, studijoms einant į pabaigą, išvyko į Norvegiją.
Kelią į šią šalį atvėrė prieš tai įgytos ispanų kalbos žinios – mergina įsidarbino gide.
M. Kazlauskaitė labai greitai pastebėjo, kad Norvegija labai skiriasi nuo Ispanijos: norvegai merginai pasirodė šalti, į emigrantus nepalankiai žiūrintys žmonės. „Ispanijoje jaučiausi sava, o Norvegijoje – visiškai svetima.“
Darbo sąlygos Norvegijoje labai palankios, tačiau žmonių uždarumas paskatino Moniką, užsidirbus pinigų, grįžti namo.
„Buvo tikra palaima, žmonės atrodė laimingi ir patenkinti, buvo smagu, kad gali užkalbinti autobuso vairuotoją ar pardavėją ir tiesiog pasišnekučiuoti“, – pirmųjų sugrįžimo dienų įspūdžius prisiminė Monika.
Jai atrodo, kad Lietuvoje žmonės žymiai malonesni nei Norvegijoje, tačiau Norvegijos darbdaviai – žmogiškesni, labiau linkę rūpintis savo darbuotojais, juos skatinti.
Studentus priima kitaip
Agnė Žukauskaitė, praeitais metais išvykusi į Angliją studijuoti kriminalistiką, pasakojo, kad užsienio studentai ten turi kiek kitokį statusą nei emigrantai, atvykstantys į Angliją dirbti ar gyventi.
Studentams lengviau prisitaikyti, nes iš valstybės jie gauna visas garantijas, nemokamą gydymą, gali lengvai susirasti legalų darbą, turi teisę į paskolą mokslams.
A. Žukauskaitė mano, kad Anglijoje gerai jaučiasi būtent dėl to, kad atvyko čia mokytis, o ne dirbti.
Mergina norėtų po studijų grįžti į Lietuvą, tačiau nežino, ar galės čia pritaikyti studijų užsienyje metu įgytas žinias.
Priklauso nuo žmogaus
Visi kalbinti iš emigracijos į Lietuvą grįžę jaunuoliai teigė tą patį – emigranto laimė yra jo paties rankose.
A. Klimavičiūtė pasakojo, kad norintys praturtėti emigrantai turi būti pasiruošę daug dirbti.
„Darbo galima rasti tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje, ir visur turi parodyti darbdaviui, kad esi kažko vertas. Galimybė nemokamai mokytis užsienyje taip pat nėra pasiekiama kiekvienam, ten taip pat reikia stengtis“, – savo patirtį, įgytą svetur, apibendrino mergina.
Informacija
Praėjusiais metais iš Lietuvos emigravo daugiau nei 41 tūkstantis piliečių, palyginti su 2011 metais emigrantų skaičius sumažėjo 1,3 karto.
2012 metais reemigravo 17,3 tūkstančio gyventojų, tai yra 87 procentai visų emigrantų.
Beveik 50 procentų iš užsienio į Lietuvą grįžtančių emigrantų – 20-29 metų.
48 procentai lietuvių emigracijai renkasi Jungtinę Karalystę, 9 procentai – Airiją. Lietuviai taip pat emigruoja į Vokietiją, Norvegiją, Jungtines Amerikos Valstijas, Ispaniją.
Lietuvos statistikos departamento duomenys
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: į Lietuvą grįžę jaunuoliai teigia tą patį – emigranto laimė yra jo paties rankose.
Asmeninio albumo nuotr.
PINIGAI: A. Klimavičiūtė patyrė, kad norėdami daugiau užsidirbti, emigrantai turi aukoti laisvalaikį.
SKIRTUMAI: M. Kazlauskaitė stebėjosi požiūrių į emigrantus skirtumais Norvegijoje ir Ispanijoje.
PATIRTIS: J. Juodeikytė Anglijoje nepraturtėjo, tačiau džiaugiasi įgyta patirtimi.
