Į Mo­ni­kos Ka­tuns­ky­tės pi­ni­gi­nę žiū­ri ant­sto­lis

Į Mo­ni­kos Ka­tuns­ky­tės pi­ni­gi­nę žiū­ri ant­sto­lis

Net­ru­kus bus ket­ve­ri me­tai, kai šiau­lie­tė dai­ni­nin­kė Mo­ni­ka Ka­tuns­ky­tė ir jos tuo­me­ti­s su­tuok­ti­nis Ki­rils įsi­vė­lė į skan­da­lą dėl smur­to prieš ne­pil­na­me­tį. Rei­ka­las grei­čiau­siai se­niai bū­tų pa­mirš­tas, jei­gu ne ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mas, ku­rį dai­ni­nin­kė ir jos vy­ras tu­rė­jo su­mo­kė­ti su­muš­to ber­niu­ko glo­bė­jai Bi­ru­tei. Tu­rė­jo, bet ne­su­mo­kė­jo.

Apie in­ci­den­tą, ku­rio me­tu try­li­ka­me­tis bu­vo su­muš­tas ži­no­mos at­li­kė­jos Mo­ni­kos Ka­tuns­ky­tės ir jos su­tuok­ti­nio, pir­ma­sis pa­ra­šė „Šiau­lių kraš­tas“ (2013 me­tų lie­pos 19 die­na, „Lin­čo teis­mas: su­muš­tas paaug­lys“).

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Gė­lės prie bu­to

Anot po­nios Bi­ru­tės, su­muš­to ber­niu­ko glo­bė­jos, dai­ni­nin­kė Mo­ni­ka jai ir jos glo­bo­ti­niui te­bė­ra sko­lin­ga 2 577 eu­rus. Sko­los išieš­ko­ji­mu ne pir­mus me­tus rū­pi­na­si ant­sto­lis, kol kas rei­ka­las be­vil­tiš­kas.

Šiau­lie­tė sa­ko jau pra­ra­du­si vil­tį ka­da nors at­gau­ti ir pa­nau­do­ti glo­bo­ja­mo vai­ko, da­bar jau pro­fe­si­jos be­si­mo­kan­čio sep­ty­nio­li­ka­me­čio, ge­ro­vei.

„Vie­na jums pa­sa­ky­siu: žvaigž­dės taip ne­siel­gia. Ir ne pi­ni­gai čia svar­biau­si, o žmo­niš­ku­mas. Išei­na taip, kad su­si­ta­ri­mai, pa­ža­dai ir įpa­rei­go­ji­mai ži­no­miems žmo­nėms ne­ga­lio­ja“, – sa­ko šiau­lie­tė.

Mo­te­rį žei­džia ir ži­no­mos šei­mos el­ge­sys nuo pat šio in­ci­den­to pra­džios: mu­šei­kos nie­ka­da ne­pa­no­ro žmo­niš­kai pa­si­kal­bė­ti, ieš­ko­ti komp­ro­mi­so ir vis­ką ap­svars­čius su­dė­lio­ti taš­kus.

„Ta šei­ma vis­ką no­ri da­ry­ti gar­siai – ir aiš­kin­tis as­me­ni­nius san­ty­kius, ir sa­vus dra­bu­žius vie­šai skalb­ti. Gal va­do­vau­ja­si po­sa­kiu: rek­la­ma, kad ir nei­gia­ma, vis tiek yra rek­la­ma... Gi ši­to­kį „kon­cer­tą“ ant vi­sos Lie­tu­vos pa­da­rė“, – svars­to pa­šne­ko­vė.

Anot šiau­lie­tės, vie­nas smur­ta­vu­sios po­ros ges­tas vis dėl­to bu­vo ne vie­šas.

Vie­ną die­ną tuo­jau po in­ci­den­to, pa­sak pa­šne­ko­vės, jos bu­te su­skam­bo du­rų skam­bu­tis. Už jų sto­vė­jo Mo­ni­kos vy­ras Ki­rils su ro­žių puokš­te. Pap­ra­šė ati­da­ry­ti du­ris, nes jis gė­lių at­ne­šė. Mo­te­ris du­rų nea­ti­da­rė ir gė­lių ne­priė­mė. Žie­dus sve­čias pa­li­ko laip­ti­nė­je.

Mo­ti­na ra­gi­na at­si­skai­ty­ti kuo grei­čiau

Dai­ni­nin­kė Vi­ta­li­ja Ka­tuns­ky­tė, M. Ka­tuns­ky­tės ma­ma, va­kar „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė ne­be­ga­lin­ti nu­si­ra­min­ti dėl to, kas nu­ti­ko.

„Aš kon­cer­tuo­ju, į sce­ną tu­riu išei­ti su ge­ra emo­ci­ja. O da­bar... Ne­ge­rai vai­kai el­gia­si. Smar­kiai tas pa­ca­niu­kas bu­vo su­muš­tas, ge­rai, kad dar kau­lai ne­lū­žo, ope­ra­ci­jos ne­rei­kė­jo. Ko­kia gė­da... Ir dar aš ve­lia­ma į vi­są ši­tą...“ – sa­ko ži­no­ma mo­te­ris.

Ji in­ci­den­to va­ka­rą bu­vo kon­cer­ti­nė­se gast­ro­lė­se.

V. Ka­tuns­ky­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad dėl vis­ko, kas nu­ti­ko, kal­tas jos bu­vęs žen­tas, o duk­ra esą tik už­si­mo­jo vai­kui ke­le­tą kar­tų – neat­lai­kę Mo­ni­kai, kaip mo­ti­nai, ner­vai.

Dai­ni­nin­kės žo­džiais, sko­lą duk­ram, „kaip ten be­bū­tų“, vis tiek pri­va­lės grą­žin­ti.

Mo­ti­na į Lie­tu­vą ne­tru­kus grįž­ti pla­nuo­jan­čią M. Ka­tuns­ky­tę jau po Ve­ly­kų ra­gins su­si­siek­ti su ant­sto­liu ir ap­tar­ti rei­ka­lus.

V. Ka­tuns­ky­tei ap­mau­du, kad ran­kas nu­si­plo­vė jos bu­vęs žen­tas, ku­ris smur­ta­vo prieš paaug­lį, o po smur­to da­li­jo tuš­čius pa­ža­dus kom­pen­suo­ti ža­lą.

Su at­li­kė­ja Mo­ni­ka su­si­siek­ti va­kar ne­pa­vy­ko.

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo kel­nių

Po­nios Bi­ru­tės pa­žin­tis su Mo­ni­ka Ka­tuns­ky­te įvy­ko 2013 me­tų ge­gu­žės 5-ąją. Tą va­ka­rą į šiau­lie­tės bu­tą V. Grin­ke­vi­čiaus gat­vė­je įsi­ver­žė M. Ka­tuns­ky­tė, ta­da Tu­ka­cins­ka­ja, ir K. Tu­ka­cins­kis.

Šei­mi­nin­kei at­ra­ki­nus du­ris, vy­ras ru­sų kal­ba šiurkščiai pa­klau­sė, kur yra vai­kas. Neat­sik­lau­sęs, ar ga­li įei­ti, pa­su­ko tie­siai į vo­nios kam­ba­rį, pa­ga­vęs ber­niu­kui už au­sies, o pa­skui ir už plau­kų, at­si­tem­pė jį į ko­ri­do­rių. Paaug­liui smū­giuo­ta į vei­dą. Su­tuok­ti­nį ly­dė­ju­si M. Ka­tuns­ky­tė-Tu­ka­cins­ka­ja paaug­liui taip pat tren­kė del­nu į gal­vą, vei­dą.

Vy­ras, prieš ket­ve­rius me­tus „Šiau­lių kraš­tui“ pa­sa­ko­jo po­nia Bi­ru­tė,  lie­pęs paaug­liui kie­me klaup­tis ir at­si­pra­šy­ti. M. Ka­tuns­ky­tė, anot bu­to šei­mi­nin­kės, ste­bė­jo, kaip te­ro­ri­zuo­ja­mas vai­kas. Jis bu­vo jė­ga iš­temp­tas į kie­mą.

Kie­me vy­ras vai­ką dau­žė, spar­dė. Smū­gių kliu­vo į ran­kas, ko­jas, gal­vą. Kai­my­nas mu­šei­ką mė­gi­no su­tram­dy­ti, bet ne­sėk­min­gai. Pas­ku­ti­nio spy­rio į de­ši­nį­ šo­ną bū­ta itin stip­raus – po jo vai­kas ėmęs vem­ti.

Su­muš­tam paaug­liui pri­rei­kė grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­bos: jam diag­no­zuo­ti dau­gi­niai kū­no su­mu­ši­mai, nu­broz­di­ni­mai, ant kak­lo eks­per­tai už­fik­sa­vo smau­gi­mo žy­mių.

Tuo­jau po in­ci­den­to ėmė aiš­kė­ti lin­čo teis­mo prie­žas­tys. Po­nios Bi­ru­tės glo­bo­ti­nis bu­vo ap­kal­tin­tas ne­tin­ka­mu el­ge­siu su še­šia­me­čiu Mo­ni­kos sū­nu­mi, ki­tų vai­kų aki­vaiz­do­je mo­vęs jam kel­nes.

Pa­rei­gū­nų ap­klaus­tas paaug­lys aiš­ki­no prieš še­šia­me­tį Mo­ni­kos sū­nų net ne­ke­ti­nęs smur­tau­ti, tik juo­kais timp­te­lė­jęs jo kel­nes že­myn, bet jų mau­tis ber­niu­kui ne­lie­pė.

Tai­kos su­tar­tis ir są­ly­ga

Pra­si­dė­jo teis­mi­nis pro­ce­sas. Virš M. Ka­tuns­ky­tės ir jos su­tuok­ti­nio pa­ki­bo kal­ti­ni­mai smur­tu prieš vai­ką.

Anot ne­pil­na­me­čio glo­bė­jos Bi­ru­tės, su­tuok­ti­niai teis­mi­nio pro­ce­so me­tu, gal ad­vo­ka­to pa­ra­gin­ti, ne sy­kį pra­šė at­lei­di­mo, siū­lė su­si­tai­ky­ti, kvie­tė į kon­cer­tus. Abu smur­to prieš vai­ką ne­nei­gė, ta­čiau sa­kė, kad ber­niu­kas ir pa­ts ne­tin­ka­mai el­gė­si, be to, nuė­jus aiš­kin­tis, ap­spjo­vė Ki­ri­lą, kei­kė­si.

„Esu mo­te­ris, ma­ma, gal­vo­ju, kad teis­tu­mas nė vie­no žmo­gaus ne­puo­šia, juo­lab ži­no­mo, to­kio kaip Mo­ni­ka. Su­si­tai­kė­me su są­ly­ga, kad po­ra su­mo­kės de­šim­ties tūks­tan­čių li­tų ne­tur­ti­nės ža­los kom­pen­sa­ci­ją“, – pri­si­mi­nė 65 me­tų mo­te­ris.

2014 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sio Šiau­lių apy­lin­kės teis­mo nu­tar­ti­mi, smur­tu prieš ne­pil­na­me­tį įtar­ti M. Ka­tuns­ky­tė ir jos su­tuok­ti­nis K. Tu­ka­cins­kis nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės at­leis­ti pu­sėms su­si­tai­kius.

Su­tuok­ti­niai iki 2014 me­tų spa­lio 1 die­nos nu­ken­tė­ju­sio­jo at­sto­vei – glo­bė­jai įpa­rei­go­ti su­mo­kė­ti 10 tūks­tan­čių li­tų.

Ta­čiau pi­ni­gai su­mo­kė­ti ne­bu­vo.

Bi­ru­tė 2014 me­tų spa­lio pa­bai­go­je krei­pė­si į Šiau­lių apy­lin­kės teis­mą, ak­cen­tuo­da­ma, kad teis­mo įpa­rei­go­ji­mas iki nu­ro­dy­tos da­tos taip ir li­ko neį­vyk­dy­tas ir pa­pra­šė, kad by­la dėl jos glo­bo­ti­nio su­mu­ši­mo bū­tų nag­ri­nė­ja­ma iš nau­jo.

Po šio krei­pi­mo­si jau Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je gy­ve­nan­ti M. Ka­tuns­ky­tė vis dėlto per­ve­dė Bi­ru­tei kiek dau­giau ne­gu du šim­tus sva­rų.

Su­lau­ku­si šių pi­ni­gų, glo­bė­ja teis­mui pa­reiš­kė ne­bep­ra­šan­ti at­nau­jin­ti by­los, nes da­lis ne­tur­ti­nės ža­los jau at­ly­gin­ta. At­siž­velg­iant į tai, by­la dėl fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mo ma­ža­me­čiui ne­bu­vo at­nau­jin­ta.

Ta­čiau, kaip ne­tru­kus paaiš­kė­jo, li­kę pi­ni­gai taip ir ne­be­bu­vo mo­ka­mi, li­ko „ka­bė­ti“.

Po dar vie­no Bi­ru­tės krei­pi­mo­si į teis­mą 2015 me­tų ko­vo 22 die­nos nu­tar­ti­mi į sko­los išieš­ko­ji­mo rei­ka­lą įsi­jun­gė ant­sto­lis.

Ta­čiau kol kas rei­ka­lai ne­pa­ju­dė­ję iš mir­ties taš­ko. Vil­tis, kad pi­ni­gus ati­duos bu­vęs Mo­ni­kos su­tuok­ti­nis, esą dar ma­žes­nė – Ki­rils yra Lat­vi­jos pi­lie­tis.

„Res­pub­li­kos“ ar­chy­vo nuo­tr.

Mo­ni­ką Ka­tuns­ky­tę sle­gia sko­la, ku­rią ji tu­ri su­mo­kė­ti kaip ne­tur­ti­nės ža­los kom­pen­sa­vi­mą už vai­ko su­mu­ši­mą.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Dai­ni­nin­kė Vi­ta­li­ja Ka­tuns­ky­tė tei­gia da­ry­sian­ti vis­ką, kad duk­ra kuo sku­biau pa­si­rū­pin­tų sko­los grą­ži­ni­mu. Jos žo­džiais, už­teks juo­kin­ti Lie­tu­vą.

Su­muš­to vai­ko glo­bė­ja po­nia Bi­ru­tė sa­ko net ir ne­gal­vo­ju­si, kad ži­no­mi žmo­nės ga­li taip ne­pai­sy­ti įsi­pa­rei­go­ji­mų ir ig­no­ruo­ti teis­mo spren­di­mus.