Naujausios
Mirusiųjų aplankyti
Zabikų kaimo kapinaitėse prieš kelis dešimtmečius palaidotas pono Broniaus žmonos giminaitis. Todėl šeima ne po kartą metuose vyksta apžiūrėti kapo, atminimui uždegti žvakelę, neseniai medinį perpuvusį kryželį pakeitė nedideliu paminklu.
Tačiau kaskart, vykstant į kapinaites, garbaus amžiaus sutuoktiniams tenka kebli užduotis: kaip gi jas pasiekti. Mat kadaise melioracijos sunaikinto Zabikų kaimo likęs senųjų kapinaičių kalnelis boluoja lauko viduryje, maždaug 600 metrai nuo vieškelio Žarėnai–Papilė.
Į kapines ne tik Bronius su savo sutuoktine, bet ir kiti savo artimųjų kapus lankantys žmonės priversti eiti tiesiai per lauką, kuris priklauso Papilės žemės ūkio bendrovei. Gerai, jei žemė sausa, išdžiuvusi, tada prie kapinaičių tiesiai per lauką galima privažiuoti net automobiliu. Problema – kai laukai pažliugę arba kai derlius dar nenuimtas.
Bendrovės laukai kapines supa iš visų pusių – į jas nei kelio, nei takelio, pasak pašnekovo, nėra.
Anot gruzdiškio, kelias, tiksliau lauko keliukas, buvo numatytas važiuojant palei mišką, bet ties mišku, kuris yra nemažą gabalą nuo kapinaičių, jis ir pasibaigiantis – viskas užsėjama.
Broniui kyla visokių minčių, kaip galima būtų palengvinti žmonių, kurių dauguma jau yra garbaus amžiaus, tad bristi per arimą jiems sunki užduotis, patekimą į kapinaites.
„Tiesiausias susisiekimo būdas – ne kur nors aplinkui palei mišką, o tiesiai nuo kelio. Gal bendrovė, kuriai priklauso laukas, nepatirtų labai didelių nuostolių, jei paliktų neartą neplatų takelį per lauką – jis ir taptų tiesiausiu keliuku į kapinaites“, – svarsto pensininkas.
Bronius paskaičiavęs, kad neplatus minėtų 600 metrų ilgumo keliukas iš bendrovės atimtų viso labo 24 arus. Ar tai didelis praradimas vardan žmonių?
Saugomas objektas
„Šiaulių kraštas“ aplankė minimas senąsias kapinaites. Iš visų pusių senais medžiais apaugęs kauburėlis saugo bemaž dešimties ar kiek daugiau mirusiųjų ramybę. Kai kurie kapai, kryželiai jau ir visiškai sunykę, ant kitų matyti neseniai sudegusių žvakelių pėdsakai. Mirties metai 1944–1955-ieji ir ankstesni. Išnykusio Zabikų kaimo gyventojų ne tiek daug ir būta. Kapinėse lenta, pažyminti, kad objektas saugomas valstybės.
Aplinkui, kaip ir minėjo ponas Bronius, boluoja neseniausiai nuimto rapsų derliaus laukai. Jokios provėžos eiti nėra.
Paliktas valstybinis ruožas
Akmenės rajono Papilės seniūnijos atstovė informavo, kad Zabikų kaimo kapinaitės yra uždarytos laidoti ir jau labai menkai lankomos. Esą šiuo metu medžiagą knygai apie Zabikų kaimą ir jame gyvenusias bei čia palaidotas šeimas, tragišką kai kurių žmonių likimą renka kraštietis, buvęs „Akmenės vandenų“ direktorius Stasys Beržinis. Todėl žvakutės, kurias radome neseniai sudegusias, greičiausiai, anot seniūnijos darbuotojos, buvusios uždegtos buvusių kraštiečių susitikimo metu.
Papilės seniūnijos žemės ūkio specialistės Virgos Andriuškienės teigimu, per dviem savininkams – bendrovei Klaišių kaime ir Papilės žemės ūkio bendrovei – priklaususių laukų sandūrą turėtų būti paliktas įvažiavimas į kapinaites. Esą buvo sutarta, kad nepyks ūkių vadovai, kai žmonės ten važiuos.
„Ten yra paliktas gal keturių metrų platumo valstybinės žemės ruožas, jis numatytas projekto plane“, – paaiškino žemės ūkio specialistė. – Pravažiuoti žmonės gali, augintojai jį yra užsėję tik tam, kad neaugtų piktžolės“, – užtikrino V. Andriuškienė.
Kita vertus, specialistė sutinka, kad važiuoti per bręstantį derlių, birželio ar liepos mėnesį, važiuoti nėra labai drąsu.
Servitutinis kelias į šias kapinaites nenumatytas.
Tiesiai per pasėlį
Akmenės rajono, Papilės žemės ūkio bendrovės pirmininkui Algiui Revuckui žmonių skundai, kad į kapines galima patekti tik minant pasėlį, žinomi. Esą daugiausiai nusiskundimų sulaukiama prieš Mirusiųjų dieną, o kitais metų laikais nusiskundimų reta.
Bendrovės vadovas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad ruožas, kuris yra numatytas patekti į Zabikų kaimo kapinaites, nėra oficialiai numatytas, jis – tik geranoriško susitarimo reikalas.
„Tai tik lauko keliukas tarp dviejų sklypų – gali žmonės juo važiuoti, niekas netrukdo. Kiek kartų žmonėms sakyta, kad važiuotų, niekas jokių pretenzijų nereikš“, – sakė vadovas.
A. Revucko žodžiais, esmė yra tame, kad žmonės tuo lauko keliuku į kapines važiuoja gal tik kelis kartus per metus. Dėl reto važiavimo paliktas ruožas apauga metrinėmis balandomis.
„Argi norės kuris važiuoti per šiukšlyną? Todėl visi, esant reikalui, važiuoja šalia, tiesiog per pasėlį. Todėl ir suariame ir apsėjame, kad piktžolės neaugtų“, – sakė A. Revuckas.
