Gyventojams pavyko išsaugoti kvartalą neužstatytą

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Gyventojai į susitikimą susirinko su plakatais, kuriuose prieštarauja naujoms statyboms šalia savo namų.
Šiaulių miesto savivaldybė, rengdama Voveriškių, Žaliūkių gatvių ir Vijolės upelio ribojamos teritorijos detalųjį planą, išgąsdino ten dešimtmečius gyvenančius žmones. Apsilankę detaliojo plano pristatyme gyventojai pamatė, kad planuojama užstatyti gyvenamaisiais namais jų pačių puoselėjamas anksčiau suplanuotas žaliąsias teritorijas. Žmonės surinko parašus ir pareikalavo palikti neužstatytą žaliąją zoną. Po ilgos nežinios, kreipimosi į žurnalistus ir pastangų išsaugoti savo kvartalą neužstatytą, gyventojai sulaukė geros žinios. Į jų pageidavimus atsižvelgta, žalioji zona lieka želdinių teritorija.

Gyventojai sukilo prieš keičiamą kvartalo planą

Gyvenamųjų namų kvartalas tarp Žaliūkių, Voveriškių gatvių ir Vijolės upelio suprojektuotas daugiau nei prieš 40 metų kaip eksperimentinis monolitinių daugiabučių namų rajonas. Projektuotojai siekė keisti sovietmečiu būdingos tankios urbanistikos praktiką ir kurti erdvesnę gyvenamąją aplinką su žaliosiomis zonomis ir atviromis erdvėmis tarp namų.

Gyventojai pasakojo, kad Voveriškių gatvės 31–53 namų kvartalas yra architekto Vinco Brazausko suprojektuotas vientisas vėlyvojo modernizmo eksperimentinis ansamblis, pelnęs TSRS Ministrų Tarybos premiją. Tarp 2–3 aukštų daugiabučių namų įrengta žalioji zona, kurią gyventojai patys puoselėja, sodina augalus, juos prižiūri.

Kai nuvykome susitikti su gyventojais, jų susirinko kelios dešimtys. Žmonės kalbėjo, kad įsigijo brangius butus, nors namai buvo pastatyti pelkėje. Išleido dar krūvą pinigų, kad susitvarkytų daugiabučių aplinką.

Noras įterpti kvartalo viduryje, žaliojoje zonoje, gyvenamąjį namą žmones gerokai papiktino. Susirinkę į detaliojo plano pristatymą taip ir nesuprato, kokį užstatymą ten planuoja architektai. Vienu atveju aiškino, kad dviejų aukštų, kitu atveju – 17 metrų, tai reiškia – penkiaaukštį pastatą.

Gyventojai pabrėžė, kad jie supranta, jog miestas turi augti ir plėstis ir mato aplink daugiau teritorijų, kuriose galėtų būti statomi daugiabučiai, kurie niekam netrukdytų. Žmonės sakė pernai apsidžiaugė, kai buvo išasfaltuota gatvė, tačiau šiandien spėlioja, kad greičiausiai šis sklypas jau yra numatytas kokiam nors nekilnojamojo turto vystytojui, todėl ir infrastruktūra buvo paruošta.

Keli gyventojai pasakojo, kad rašė Šiaulių miesto savivaldybei ne vieną laišką dėl kvartalo projektavimo, tačiau atsakymo iš Savivaldybės administracijos taip ir nesulaukė.

Kvartalo gyventojai pastebėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė, jog už Europos Sąjungos lėšas rengia miesto žalinimo planą ir klausė, kodėl pirma reikia sunaikinti žaliąsias erdves, o paskui „žalinti miestą“.

Žmonės vylėsi, kad į jų surinktus gyventojų parašus (pasirašė 71 žmogus) ir raštu išdėstytą poziciją rengiant detalųjį planą bus atsižvelgta.

Savivaldybė į gyventojų argumentus atsižvelgs

Šiaulių miesto savivaldybės paklausėme, kodėl prireikė rengti naują minėto kvartalo detalųjį planą. Savivaldybės administracijos atstovas Vitalis Lebedis atsiuntė Architektūros skyriaus paaiškinimą, kad taip vykdomas Savivaldybės įsipareigojimas Vyriausybės atstovui Šiaulių ir Telšių apskrityse dėl dar 2022 metais gauto teikimo „Dėl Šiaulių miesto tvarkos ir švaros taisyklių“ pakeitimo, kuriame reikalaujama, kad prie visų Savivaldybės ribose esančių daugiabučių namų būtų priskirti ir suformuoti žemės sklypai.

Savivaldybės architektai atkreipė dėmesį, kad sovietmečiu suprojektuotas ir įgyvendintas kvartalas nėra įrašytas į saugomų objektų sąrašą ar vertingųjų savybių turinčių objektų sąrašą, todėl statybai jokie išskirtiniai apribojimai nėra taikomi.

Tačiau gyventojams pavyko pasiekti pergalę ir išsireikalauti, kad jų gyvenimo kokybė nebūtų pabloginta. Savivaldybės administracija informavo, kad, atsižvelgiant į detaliojo plano sprendiniams iki viešo svarstymo su visuomene ir svarstymo metu raštu pateiktus planavimo pasiūlymus, planavimo organizatorius nusprendė detaliojo plano sprendiniuose projektuojamam želdinių sklypui nustatyti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį – kitą, naudojimo būdą – atskirųjų želdynų teritorijos. Tai reiškia, kad sklypas liks skirtas atskiriesiems želdynams įrengti, o pastatų statyba negalima.

V. Lebedžio atsiųstuose atsakymuose į klausimus teigiama, kad detaliojo plano planuojamos teritorijos ribose naujų pastatų statyba neplanuojama ir užstatymo tankumas keičiamas nebus.