Iš gyvenimo pasitraukė 30-metė gydytoja

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Iš darbo Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ką tik atleista jauna gydytoja pasirinko mirtį. Kauno policijos uždavinys – nustatyti, kodėl tai įvyko.
Netektis medikų bendruomenėje. Iš gyvenimo pasitraukė Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoja anesteziologė reanimatologė. Jai buvo 30 metų. Vakar visas ligoninės medikų kolektyvas buvo sukrėstas tragedijos žinios.

Medikė Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dirbo daugiau nei šešerius metus, nuo 2014-ųjų rugpjūčio 1 dienos. Šių metų gegužės 6-ąją darbo sutartis su ja buvo nutraukta. Ligoninės pranešime spaudai rašoma, kad gydytoja atleista dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo.

Medikė tuo pačiu dirbo Kauno klinikose. Tragišką lemtį ji pasirinko grįžusi į Kauną penktadienį.

Vakar socialiniuose tinkluose pasklido kolegų reakcijos, kad medikė tragišką išeitį pasirinko, nes esą patyrusi psichologinį spaudimą, esą toks spaudimas tvyrantis visoje Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, iš kurios gydytoja buvo atleista, esą dirbantys medikai kenčia dėl prastų darbo sąlygų, didelių krūvių, psichologinio presingo. Apie tai užsiminę ir mirusiosios artimieji, jie neatmeta, kad dėl tragedijos fakto kreipsis į prokuratūrą.

Kokia iš tiesų jauno žmogaus pasitraukimo iš gyvenimo priežastis, ligoninės atstovai plačiau nekomentuoja, esą jiems žinomas tik faktas, kad žmogus mirė. Ir pareiškiama užuojauta artimiesiems.

„Skaudžią netekties akimirką ligoninės administracija reiškia nuoširdžią užuojautą gydytojos šeimai ir su ja dirbusiems kolegoms. Gydytojos mirties aplinkybės ligoninei nėra žinomos, todėl išsamesni komentarai šiuo metu neteikiami. Gerbkime mirusiosios atminimą ir artimųjų gedulą“, – rašoma ligoninės pranešime.

Taip pat informuojama, kad pagalbą ligoninės darbuotojams, patyrusiems krizę ir emocinius sukrėtimus, teikia ligoninės psichologai, psichoterapeutai.

Ligoninės vadovas Remigijus Mažeika nuo viešų komentarų susilaiko.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė žinią apie tragediją sekmadienį paskleidė savo feisbuko paskyroje. Ji taip pat prabilo turinti žinių apie gydymo įstaigoje patiriamą spaudimą (mobingą).

„Jaučiuosi bejėgė... Užvakar vienos asmens sveikatos įstaigos vadovas pareiškė, kad mobingo jo įstaigoje nėra, niekada nebuvo ir nebus. Jis asmeniškai net straipsnį apie mobingą paskelbė.

Darbuotojai tuo tarpu rašo man asmeniškai – kaip buvo, taip ir liko.

Vakar rašo kolegė. Padėk, viena slaugytojos padėjėja tempiama į teismą, nes „tyčia“ sužalojo slaugomą močiutę, norėjo ją numaudyti. Liko kalta, kad dirbo savo darbą, bet vienai nepavyko močiutės pakelti iš lovos ir pasodinti į ratelius, lūžo blauzdos kaulai. Kontekstas: 50 slaugomų žmonių, dirba viena slaugytoja, dvi slaugytojos padėjėjos. Maudyti, valgydinti, sužiūrėti reikia visus. Kas kaltas dėl močiutės? Slaugytojos padėjėja atsakys pagal „baudžiaką“.

Šiandien sužinau, kad iš gyvenimo pasitraukė jauna gydytoja. Kolegos kalba apie mobingą. Nuolatinį, sistemingą. Oficiali versija bus dokumentų klastojimas. Jaučiuosi asmeniškai dėl visko atsakinga ir labai kalta...“ – paskyroje rašo politikė.

Pa­gal­bos te­le­fo­nai
Psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos te­le­fo­nai (po­kal­biai 8-800 li­ni­ja yra ne­mo­ka­mi).
Vai­kų li­ni­ja www.vai­ku­li­ni­ja.lt – 116 111.
Jau­ni­mo li­ni­ja www.jau­ni­mo­li­ni­ja.lt – (8 800) 28888.
Vil­ties li­ni­ja, psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba suau­gu­siems www.kpsc.lt – 8 800 60700.
Pa­gal­bos mo­te­rims li­ni­ja – 8 800 66366.
Li­ni­ja Do­ve­ri­ja (pa­gal­ba tei­kia­ma ru­sų kal­ba) – 8 800 77277.
Din­gu­sių žmo­nių šei­mų pa­ra­mos cent­ras – (8 800) 26161; (8 5) 2773135.
Psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba in­ter­ne­tu: http://www.vai­ku­li­ni­ja.lt http://jppc.lt/draugas 
http://paklausk.kpsc.lt kasnutiko@yahoo.com