Naujausios
Gyvenimas suluošintas pėsčiųjų perėjoje
24 metų Raimonda iš komos pabudo po trijų mėnesių. Tapusi karo keliuose auka jauna moteris neatsimena nei savo vestuvių, nei dvynukių dukryčių gimimo, nei to, kad mokėsi Vilniaus pedagoginiame universitete. Raimonda, automobilio partrenkta perėjoje, šiandien negali pakilti iš invalido vežimėlio. Avarijos kaltininkas, paprašęs atleidimo, vaikšto laisvėje ir nežino, kad moteris neturi lėšų gydytis.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Skrydis per automobilį
Raimonda — pagryžuviškių (Kelmės rajonas) Violetos ir Zigmo Balkaičių dukra. Avarija įvyko praėjusių metų birželio 5-ąją Vilniuje, Konstitucijos prospekte, prieš „Europą“. Raimonda užsuko nupirkti drabužėlių savo dvynukėms. Ėjo per pėsčiųjų perėją. Ją kliudė dideliu greičiu autobusų juosta lėkęs automobilis BMW. Smūgis buvo toks stiprus, kad moteris skrido per automobilio viršų ir buvo nublokšta dar keliolika metrų.
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje sunkiai sužalotai moteriai medikai suteikė pagalbą. Tačiau artimiesiems neteikė didelių vilčių, jog Raimonda išgyvens. Pažeista dalis smegenų kamieno, sutrūkinėję neuronų ryšiai, labai sunki keturių balų koma, plaučių kontuzija, sulaužyti dubens kaulai, paralyžiuotos rankos ir kojos.
Medikai patarė ruoštis blogiausiam. Sakė, jog patyrę tokias traumas, išgyvena tik penki procentai žmonių. Nebent išgelbėtų Raimondos jaunystė.
Dienos ir naktys prie dukters lovos
Daug dienų ir naktų Violetai Balkaitienei teko praleisti prie vyriausios dukros lovos. Grįždavo į Pagryžuvį. Atidirbdavo parduotuvėje. Ir vėl važiuoja į Vilnių. Dukra — komos būsenos. Kvėpuoja tracheostomos pagalba. Maitinama per zondą. Operuoti galvos medikai negali. Kai pažeistas smegenų kamienas, negalima atverti kiaušo. Tik stebi, ar neburksta smegenys. Kartais gydytojai tiesiai paklausdavo: „Ko jūs tikitės?“ Motina išeidavo į lauką, paverkdavo. Grįždavo prie dukros lovos ir toliau tikėjo stebuklu. Juk neteisinga, kad per kelias akimirkas gali sudužti jos vaiko gyvenimas ir laimė. Dievas to neleis.
Raimonda kabinosi į gyvenimą. Baigusi vidurinę neįstojo į aukštąją mokyklą. Teko rinktis neakivaizdines studijas. Užsidirbti mokesčiui už mokslą važiavo į Vokietiją. Paskui susipažino su vilniečiu Mindaugu. Ištekėjo. Gimė dvynukės Aušrinė ir Vakarė. Nelaimė atsitiko net nesulaukus pirmųjų vedybų metinių.
Avarijos auka tapusiai Raimondai buvo dėmesingi visi. Vyrui Mindaugui ir mokytoja dirbančiai jo mamai Audronei teko derinti darbą ir mažylių priežiūrą. Tačiau kasdien jie lankė Raimondą ligoninėje. Anyta nešė šiltą trintą maistą. Mindaugas nufilmuodavo mažyles, rodydavo ir duodavo klausytis Raimondai. Ši reaguodavo į dukryčių garsus, pagerėdavo visos organizmo funkcijos.
Kai dvynukės paaugo, atnešdavo, padėdavo Raimondai ant krūtinės. Artimieji moterį kalbindavo, ragindavo nepasiduoti, nes ji privalo gyventi dėl dukryčių, vyro, savo tėvų. Reikėjo didžiulio pasiaukojimo ir didelių pinigų.
Lovadienių skaičius svarbiau už sveikatą
Raimondos situacija atvėrė daug sveikatos sistemos spragų. Greitosios pagalbos universitetinės ligoninės reanimacijoje Raimonda gulėjo pusantro mėnesio. Ligonę čia laikė, nes neturėjo kur perkelti. Nebuvo vietų Neurochirurgijos skyriuje. Tačiau ir šiame skyriuje ji turėjo teisę gulėti tik dvi savaites. Ši žinia artimuosius pribloškė. Kur dėti komos ištiktą ligonę? Specialių ligoninių tokiems žmonėms Lietuvoje nėra.
Medikai aiškino, jog dabar Raimondai prasidėjo vegetacinė koma. Jai reikalinga tik ideali slauga. „Padarėme, ką galėjome. Dabar viskas priklauso nuo jūsų“, — pasakė viena gydytoja.
Reikėjo surasti slaugos ligoninę. Sąlygos tokiam sunkiam ligoniui ne visur tiko. Privačioje klinikoje, kur prie sunkių ligonių nuolat budi slaugės, mėnuo priežiūros kainuoja apie 15 tūkstančių litų. Raimondos artimiesiems buvo kilusi mintis ligonę vežtis į namus ir nuomotis jai reikalingą aparatūrą. Buvo susisiekę su viena Vokietijos ligonine, gydančia komos būklės pacientus.
Pagaliau moterį pavyko paguldyti į Grigiškių slaugos ligoninę. Čia ją galėjo laikyti tris mėnesius. Jei per tą laiką nepabus, artimieji privalės už papildomą buvimą ligoninėje sumokėti. Tokia lietuviškoji sveikatos sistema.
Laimei, Raimonda pabudo. Violeta Balkaitienė mano, jog dukrai padėjo labai paslaugus, savo darbą ir pacientus mylintis personalas, artimųjų dėmesys, meilė, maldos. Atbuvusi leistiną laiką slaugos ligoninėje ji turėjo teisę naudotis reabilitacijos paslaugomis. Išnaudojus reabilitacijos lovadienius, už kiekvieną reabilitacijos ligoninėse praleistą dieną tenka sumokėti 160 litų. Tačiau reabilitacijos moteriai reikės dar ilgai.
Pabudimas
Grigiškių slaugos ligoninėje Raimondos sveikata kasdien po truputį gerėjo. Vieną dieną dirbdama parduotuvėje Violeta Balkaitienė sulaukė savo mamos skambučio: „Paklausyk“. “Mama“,— telefono ragelyje pasigirdo Raimondos balsas. Violeta Balkaitienė tą minutę negalėjo apsakyti laimės, kad jos dukra prabilo. Vadinasi, tikėti buvo verta.
Antrieji Raimondos žodžiai buvo: „Myliu Mindaugą“. Ji neatsiminė turinti dukreles. Neatsiminė savo vestuvių, mokslų ir gyvenimo Vilniuje. Neatsiminė net avarijos. Po kurio laiko pradėjo prisiminti tik vaikystės dienas, gyvenimą Pagryžuvyje, kaimynę, auginusią daug gėlių.
Medikai suteikia vilties, kad Raimonda prisimins ir vėlesnį, prieš pat avariją vykusį savo gyvenimą. Sutrūkinėjusių neuronų funkcijas gali perimti nepažeistieji.
Atsistoti ant kojų
Dabar Raimonda jau kalba. Po truputį pradėjo valdyti kairiąją ranką. Mokosi ja rašyti. Treniruoja ir dešiniąją — gal ji taip pat atsigaus. „Pavydžiu vaikščiojantiems žmonėms“, — iš lėto, apgalvodama kiekvieną žodį sako Raimonda. — Jie vaikšto, bet to neįvertina.“
Kojos kol kas visiškai neklauso. Moteris negali nei atsistoti, nei paeiti. Jos dukrelės jau žengia pirmuosius žingsnius. Mamai belieka tik stebėti.
Aštuonis mėnesius išbuvusi ligoninėse Raimonda pirmąsyk porą savaičių pailsės namuose. Tėvai ją specialiai parsivežė į Pagryžuvį — gal vaikystės ir jaunystės takai padės atgaivinti atmintį.
Po to — vėl reabilitacijos ligoninės. Atsigauti Raimondos kojoms labiausiai padėtų Palangoje. Į pajūrio reabilitacijos ligoninę vyras ją ketina vežti netrukus. Šalia žmonos teks būti ir pačiam. Išlaidos — didžiulės. Raimondos ir Mindaugo tėvai bei artimieji visus tuos mėnesius dirba vien Raimondos gydymui — ir to dar neužtenka.
„Po nelaimės kaimynai man aukojo pinigų. Be jų pagalbos nebūčiau taip dažnai palaksčiusi į Vilnių. Gyvename kukliai, kaimo daugiabutyje. Auginome tris vaikus. Vienas dar moksleivis,“ — pasakoja Violeta Balkaitienė.
Dabar masažuoti Raimondos kasdien ateina medikė Regina Navickienė ir kinezeterapijos specialistė jos dukra Erika. Motina norėjo sumokėti už paslaugą. Neėmė pinigų. Pajuokavo, kai Raimonda pasveiks, nuvažiuos į Vilnių, pas ją į svečius.
„Ar atleidi?“
Ant Raimondos pėsčiųjų perėjoje užlėkusio BMW vairuotojas 27 metų Tomas, Raimondos teigimu, nieko nepadėjo. Raimonda nežino net jo pavardės. Po nelaimės praėjus kelioms dienoms, jis su tėvais buvo nuvažiavęs pas savo aukos vyrą Mindaugą. Siūlė keturis tūkstančius litų, tačiau nelaimės prislėgtam Mindaugui tuomet rūpėjo ne pinigai, o ar išgyvens žmona.
Kai Raimonda pabudo iš komos, avarijos kaltininkas buvo atvažiavęs į ligoninę. Paklausė: „Raimonda, ar tu man atleidi?“ Raimonda tylėjo. Teismas už suluošintą Raimondos gyvenimą vairuotojui paskyrė dvejus metus nelaisvės, tačiau bausmės vykdymą atidėjo. Dvejiems metams atėmė teisę vairuoti.
Dėl civilinio ieškinio už suluošintą gyvenimą dydžio teismas kol kas nepriėmė sprendimo. O gydytis, stotis ant kojų ir grįžti į gyvenimą jaunai moteriai reikia jau šiandien.
REIKALINGA PARAMA
Žmonėms, norintiems ir galintiems padėti Raimondai, skelbiame jos mamos Violetos Balkaitienės sąskaitos numerį Hansabanke: LT 527300010081540230
STEBUKLAS: Jau keli mėnesiai iš komos pabudusi ir kalbanti Raimonda savo mamai Violetai Balkaitienei sako:„Kaip gerai, kad aš tave turiu.“ Raimondos mama Violeta Balkaitienė antrąjį dukros gimimą vadina stebuklu.
VESTUVĖS: Laiminga ir graži Raimondos ir Mindaugo Galvanauskų šeima nesulaukus vestuvių metinių išgyveno skaudžią nelaimę.
DVYNUKĖS: Raimondos ir Mindaugo dukrelės dvynukės Aušrinė ir Vakarė trijų mėnesių liko be mamos.
LIGONINĖ: Mažylės kartu su tėvu lankė mamytę ligoninėje. Artimųjų meilė skatino Raimondą kovoti už gyvenimą.
Autorės nuotr.
citata: Moteris negali nei atsistoti, nei paeiti. Jos dukrelės jau žengia pirmuosius žingsnius.
