Naujausios
Ginkūnus garsina tik kapinės?
Ginkūniškiai save įvardija „biednosios“ gyvenvietės dalies atstovais, tos, kuri nerūpinti seniūnijai, nes čia negyvena politikai, verslininkai ir šiaip įtakingi asmenys, kurių namai yra kitapus pagrindinės kaimo gatvės.
Skaudina žmones daug metų besitęsiančios kalbos apie centralizuotus požeminius tinklus Žolyno, Saulėtekio gatvėse. Esą derinimai ir pažadai tęsiasi metų metais, bet reikalai iš mirties taško taip ir nejuda. Dėl tos pačios priežasties nesirutulioja ir gatvių asfaltavimo darbai – suprantama, kad pinigų švaistymas būtų, jei, išasfaltavus gatvę, būtų pradėti požeminių tinklų tiesimo darbai.
„Seniūnė neatlieka savo pareigų, neatstovauja mums. Kiek esame kreipęsi pagalbos, gauname tik vieną pasakymą: jūs patys skambinkite, rašykite Savivaldybei“, – pasakoja ginkūniškiai.
Negana to, Žolyno gatvėje buvo pripilta, žmonių žodžiais, pačios stambiausios skaldos – dėl to gyventojams tapo sudėtinga eiti pėsčiomis, jau nekalbant apie tai, kaip stumti vežimėlius ir važiuoti dviračiais. Viena bendruomenės atstovė teigia buvusi pas seniūnę, iškėlusi šią problemą, tačiau sulaukusi tik patarimo nusipirkti ir pasipilti druskos, kaip tai esą padarė kai kurie kaimynai.
„O kodėl mes turim tai daryti už savo pinigus? Gatvė nėra privati. Jei seniūnijai brangu, ką kalbėti gyventojams“, – piktinosi moteris.
Kitas žmogus pasakoja apie pašonėje esantį apleistą, apžėlusį melioracijos griovį, iš kurio, teigia, tuntais keliauja invaziniai šliužai.
„Bandėme ieškoti pagalbos pas seniūnę – patarė kreiptis į aplinkosaugininkus. Nedaro nieko, kad pagelbėtų žmonėms. Suprantu, pati neis ir už savo pinigus netvarkys – to ir nesitikime. Bet bandyti ieškoti išeities reikia.“
Žmonės įsitikinę, kad kitų Šiaulių rajono seniūnijų vadovai labiau už savo žmones pastovi.
„Kužiai, Naisiai, Meškuičiai, kitos seniūnijos – visi turi išpuoselėtą centrinės dalies vaizdą, o Ginkūnai – didžiausia rajono gyvenvietė pagal gyventojų skaičių po Kuršėnų – neturi jokio kompleksinio sutvarkymo, tik netvarką. Ką Lietuva žino apie Ginkūnus? Žino tik kapines, daugiau nieko“, – sakė pašnekovai.
Penki klevai ir 80 pušaičių
Gyventojai laikosi nuomonės, kad Ginkūnuose trūksta želdynų. Dėl to Žeimių gatvės daugiabučio namo bendrijos žmonės sugalvojo tuo pasirūpinti ir namui priklausančioje teritorijoje pasodino per aštuonias dešimtis pušaičių. Jiems apmaudu, kad gražaus darbo vietos valdžia net nepastebėjo.
Užtat, žmonių žodžiais, žinia, kai iš teritorijos prie vietos mokyklos, kur šiuo metu įrenginėjama žiedinė sankryža, buvo iškasti ir Žeimių gatvėje, netoli žmonių pasodintų pušaičių, persodinti penki seni klevai, pasklido garsiai. Girdamasi klevų persodinimu, seniūnė, sakė gyventojai, apie pušaites net neužsiminė.
Skaudu ir dėl Žeimių gatvėje įrengtos vaikų žaidimų aikštelės, kurios viziją pasiūlė aktyvus gyventojas, buvęs seniūnaitis Vilius Olberkis. Aikštelė Ginkūnuose atsirado, bet nė iš tolo nepanaši į tą, už kurią savo parašus dėjo gyventojai, siekdami laimėti projektą ir gauti Šiaulių rajono savivaldybės finansavimą.
Nors projektas laimėtas ir jam skirta 30 000 eurų, atliktais aikštelės įrengimo darbais žmonės nusivylė, sakė įsivaizdavę viską visai kitaip. Kodėl projektas pakoreguotas taip, kad tapo neatpažįstamas nuo pagrindinės idėjos, kodėl kardinaliai pakeistas – atsakymą žmonės turi ir jis esą vėl veda į seniūniją.
Abejonių ginkūniškiams kyla ir dėl paminėtos aikštelės požeminių sausinimo tinklų įrengimo. Deklaruojama, kad tinklai po žaidimų aikštelės danga įrengti, bet žmonės nėra užtikrinti, kad juos įmanoma paleisti.
„Nors teigiama, kad pakloti požeminiai tinklai, ten nėra jokių prijungimo kinečių. Prieš betonavimą esant drenažui turėjo būti surinkti nuolydžiai, padarytas vandens surinkimas – nieko nėra. Nenoriu spekuliuoti, bet kaip statybininkas, galiu įtarti, kad to drenažo išvis nėra“, – sakė vienas iš pašnekovų.
Žmones guodžia tai, kad kilus nepasitenkinimui atsirado kalbų, jog vaikų žaidimų aikštelei bus skirta papildomų tūkstančių – gal tada bent atsiras normali laipynė.
Seniūnė pasigenda bendradarbiavimo
Seniūnė V. Kvasienė sako, kad „ne seniūnė, o bendruomenė turėtų eiti, klausti, prašyti pagalbos“. Tuo labiau kad bendruomenių Ginkūnuose – net penkios. Kasmėnesinės seniūnaičių sueigos yra viešos, gali žmonės dalyvauti – bet gyventojai neateina, nekalba ir nesiklauso.
„Yra melioracijos griovys. Girdėjau, kad yra šliužų. Bet šliužų yra ne tik Ginkūnuose. Melioracijos griovys Žolyno gatvėje priklauso melioracijai. Prieš kelerius metus jį išvalė ir vėl kažkada valys – seniūnija griovių nevalo“, – apie gyventojų keliamas problemas kalbėjo V. Kvasienė.
Tas pats ir apie neasfaltuotų gatvių sutvarkymą, esą „jei nugreideriuoji – blogai, nenugreideriuoji – vėl blogai, vienam tinka, jei greideriuoja, kitam – ne, nebežinom, ką daryti“.
Seniūnė patikino, kad jau šiemet paminėtos gatvės turės kanalizaciją.
„Techniniai projektai padaryti, skelbiami konkursai darbams atlikti. Sutinku, kad yra problema – Saulėtekio gatvė yra viena iš seniausių Ginkūnų gatvių, natūralu, kad žmonės nepatenkinti. Kai bus atlikti požeminių tinklų įrengimo darbai, tada tikiu, bus galvojama apie eilę asfaltui minėtose gatvėse tiesti.“
Apie bendrijos pasodintas pušaites. „Kodėl turiu kalbėti apie pušaites, kurias pasodino bendrija ir pasodino sau priskirtame sklype? Ir iš viso, iš kur aš galiu žinoti, kad jie pasodino tas pušaites, jie pas mane neatėjo pasakyti: seniūne, mes pasodinome 80 pušaičių. Aš mačiau, kad jos pasodintos, jau nekalbant apie tai, kad pasodino ant kanalizacijos trasos.“
Vaikų žaidimų aikštelė. „Tai sena tema. Aistros neužgęsta. Žmogus niekaip negali perlipti per savo ambiciją. Dabar jau tvarkome aplinką, sėjama žolė. Savivaldybė priėmė sprendimą, kad reikia šitą žmogų nuraminti ir ieško lėšų, kaip pastatyti tą žmonių pageidaujamą karstyklę, kuri kainuoja 16 000 eurų.“
V. Kvasienė patikino, kad aikštelėje yra išvedžiota drenažo sistema, yra prijungimo taškai.
„Nebeturiu, ką komentuoti. Jų idėja buvo vaikų žaidimo aikštelė, tai aikštelė ir atsirado. Nu, nusivylė, kad ne tokia vaikų žaidimų aikštelė – Savivaldybė eina į kompromisą, bando ieškoti kompromiso.“
Žmonių projekte, seniūnės žodžiais, drenavimo išvis nebuvo numatyta, tik korėta danga. Ir aplinkos sutvarkymas esą nebuvo numatytas, tik 75 kvadratų korėta danga ir viena laipynė.
„Pas mus seniūnijoje būna emocijų bangavimas. Tai per 17 darbo metų pajutau ne kartą. Ateina banga, ateina, ateina ir atrodo, kad aš nebemoku dirbti. Vienu laiku Ginkūnų bendruomenės pirmininkai buvo puikūs, aktyvūs, puikiai bendradarbiavome. Dabartiniai nieko daug nedaro, tik reikalauja, eina į raštų rašymą, bet ne į bendravimą. Štai Švedės, Topolių bendruomenės skambina, teiraujasi, daro. Tariamės, šnekamės.“
