G. Nausėda tikisi argumentais „ištraukti“ daugiau lėšų

Mariaus MORKEVIČIAUS (ELTA) nuotr.
Gitanas Nausėda penktadienį dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Briuselyje.
Prezidentas Gitanas Nausėda prieš Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį teigė, kad Lietuva turi tvirtų argumentų derybose dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo.

Prezidentas pažymėjo, kad, nors EVT pirmininko pasiūlymas yra pagerintas, palyginti su ankstesniuoju, vis dar lieka neišspręsti Lietuvai tokie svarbūs klausimai, kaip Sanglaudos politikos finansavimas, tiesioginių išmokų ūkininkams konvergencija su ES vidurkiu, ES sutartiniai įsipareigojimai dėl Kaliningrado specialiosios tranzito programos ir Ignalinos AE uždarymo finansavimo.

„Sesija skirta daugiametei finansinei perspektyvai ir gaivinimo fondo svarstymams. Jeigu ir nepriimsime visų sprendimų ir nesudėsime visų taškų ant „i“, tai vis dėlto bus didelis žingsnis į priekį, suartinant pozicijas ir geriau suprantant vienas kitą. Aš manau, kad Lietuva turi tvirtų argumentų, įvertinusi patį pradinį pasiūlymą kaip visai neblogą. Vis dėlto turi argumentų tikėtis, kad į jos tam tikrą situaciją bus atsižvelgta ir tie sprendimai bus dar labiau priimtini mums“, – teigė prezidentas.

G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuvai sanglaudos fondų mažinimas tokiu procentu, koks yra dabar, – nepriimtinas.

„Šiame derybų procese mes pasiekėme jau tam tikrų derybų rezultatų, kaip žinote, į depopuliacijos argumentą buvo atsižvelgta. Mes gavome papildomai beveik 200 mln. eurų. Tačiau tai pernelyg menkas įvertinimas, kas atsitiko per pastarąjį dešimtmetį, kuomet Lietuva prarado šiek tiek daugiau nei 10 proc. savo gyventojų. Manau, kad sanglaudos ir kitos tradicinės politikos lieka labai svarbios Rytų Europos valstybėms, nes be jų mes negalime tikėtis pratęsti tokios įspūdingos savo sėkmės konverguodami į ES vidurkį, ir manau, kad čia Lietuva buvo viena iš daugiausiai pasiekusių valstybių. Tai kodėl neskirti pinigus ten, kur jie yra labai prasmingi ir kitaip panaudojami, ir tikiu, kad sumažins mūsų atotrūkį nuo labiau išsivysčiusių ES valstybių“, – sakė šalies vadovas.

„Taip pat tiesioginių išmokų klausimas lieka svarbus. Pažadai, kurie buvo pateikti mūsų ūkininkams dar 2013 m., turi būti vykdomi, ir dėl tos priežasties mes sieksime, kad nuo kitų metų tiesioginių išmokų suma vienam hektarui sudarytų 196 eurus“, – teigė G. Nausėda.

G. Nausėda penktadienį dalyvauja Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje Briuselyje. Tai pirmasis Europos Sąjungos lyderių fizinis susitikimas po pandemijos proveržio. Sesija skirta deryboms dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo fondo, suformuoto, siekiant greito valstybių narių ekonominio ir socialinio atsigavimo po COVID-19 viruso sukeltos krizės.