Finansų krizės pabaiga nereiškia, kad gyvenimas pagerėjo

Finansų krizės pabaiga nereiškia, kad gyvenimas pagerėjo

Lietuvoje skolingas jau kas vienuoliktas šalies gyventojas. Norą skolintis – dažnai net nebūtiniems dalykams – lemia ir pozityvūs lūkesčiai, kurie formuojami visai visuomenei. Deja, šiandien, anot ekspertų, jau pasibaigus finansų krizei, šią išgyvena nemaža dalis gyventojų. Paskolų našta juos slėgs dar ilgai.

Ekonomistas Romas Lazutka "Vakaro žinių" nuotr.

„Manocreditinfo.lt“ duomenimis, skolų liepą visiškai atsikratė daugiau nei 3 tūkst. šalies gyventojų, prieš tai vėlavusių vykdyti finansinius įsipareigojimus. Bendras skolininkų skaičius Lietuvoje šiuo metu siekia kiek daugiau nei 262 tūkst., arba kas 11-as šalies gyventojas.

Statistikos departamento duomenimis, lyginant 2008 ir 2012 metus, šalies gyventojai daugiau išleidžia maisto produktams ir nealkoholiniams gėrimams. 2008-aisiais vienas namų ūkio narys per mėnesį vidutiniškai maistui ir gėrimams išleisdavo 70,1 Lt (8,3 proc. mėnesio pajamų), 2012 metais – 288,2 Lt, t. y. 33,7 proc. mėnesio pajamų.

Būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras 2008-aisiais atitinkamai per mėnesį atsieidavo 102 Lt (12 proc. mėn. pajamų), o 2012 m. išaugo net iki 153,3 Lt.

Beje, pernai, palyginti su 2008 m., gyventojai mažiau išleido transportui (2008 m. – 95,9 Lt, 2012 m. – 88 Lt). Galima daryti išvadą, kad dalis gyventojų taupydami tiesiog persėdo į viešąjį transportą. Laisvalaikiui ir kultūrai gyventojai skiria mažiau pinigų nei anksčiau. Štai 2008-aisiais ši suma siekė vidutiniškai 46,7 Lt, o 2012-aisiais jau 41,7 Lt.

Drabužiams ir avalynei žmonės pradėjo taupyti.

2008 metais vienas gyventojas šiems dalykams vidutiniškai per mėnesį paklodavo daugiau kaip 70 litų, o pernai ši suma siekė kiek daugiau nei 56 litus.

KOMENTARAS

Romas LAZUTKA, ekonomistas:

- Ar Lietuvoje iš tikrųjų baigėsi finansų krizė?

- Galima sakyti, kad dabar krizė yra pasibaigusi, nors valstybė dar skolinasi, šiais metais ji išleis daugiau nei surinks mokesčių. Tačiau negalima sakyti ir to, kad valstybė negalėtų daugiau surinkti mokesčių. Bankams irgi grėsmių nėra, nes dabar nebėra išdalyta tiek paskolų, kurių klientai nesugebėtų grąžinti.

- Tačiau yra labai daug žmonių, kurie tiek įsiskolinę už būstus, kad dabar verkia. Jiems krizė nesibaigs ilgus metus.

- Taip, finansų krizės pabaiga dar nereiškia, kad gyvenimas pagerėjo visiems. Yra ir daug žmonių, kurie per krizę neteko darbo ir jo iki šiol neranda. Tačiau dalies žmonių finansinių bėdų negalima prilyginti visos visuomenės arba valstybės bėdoms. Pagerėjimas irgi neprasidėjo, nes realus atlyginimų augimas prasidėjo tik šiais metais. Ankstesniais metais algos augdavo pora procentų, bet infliacija buvo 3 procentai. Ir kainos sparčiai augo. Negalima ir sakyti, kad gyvenimo lygis sugrįžo į prieškrizinį, nes prieš krizę jis buvo išpūstas didelės žmonių dalies skolintais pinigais. Gyventojai skolinosi iš bankų, pirko automobilius, butus ir pan.

- Kaip vertinate tai, kad dalis gyventojų lengva ranka skolinasi mobiliesiems, drabužiams, šventėms?

- Klasikinė ekonomikos teorija aiškina, kad žmonių elgesį galima paaiškinti racionalumu, tai yra apsvarstytais sprendimais, o šiais laikais ir patys ekonomistai pripažįsta, kad žmonės daug ką daro impulsyviai, neapgalvoję. Taigi čia svarbu atmosfera visuomenėje, ar kalbama apie blogėjančius laikus, ar apie gerėjančius. Nors turimas pinigų kiekis nepasikeičia, tačiau pasikeičia žmogaus lūkesčiai, tikimasi, kad ateitis bus lengvesnė, tada žmonės ir daugiau išleidžia. O tie, kurie neturi pinigų, geresnių lūkesčių pagrindu ima paskolas.

- Kokias klaidas daro paprasti žmonės tvarkydami savo šeimos finansus?

- Bent jau aš nesu linkęs mokyti žmonių, kaip jie turi išleisti pinigus. Ar jiems pirkti šaldytuvą, ar telefoną, ar išvažiuoti atostogų. Ekonomistai daro prielaidą, kad kiekvienas žmogus, kuris renkasi tam tikrą vartojimo stilių ir moka pinigus, yra geriausias sprendimų žinovas.

- Tačiau tiesa ir tai, kad žmonės dažnai iš tiesų nereikalingų daiktų prisiperka. Paskui patys tą pripažįsta.

- Vieni žmonės taip elgiasi, kiti ne. Daugiau gal moterys, kai blogos nuotaikos, nueina į parduotuvę, nusiperka batus, nors jie jau trisdešimta pora. Vėliau, būna, kažkam svarbiam nelieka pinigų.

- Įmanoma oriai išgyventi iš minimalios algos?

- Patirtis rodo, kad žmonės išgyvena, dabar minimali alga nėra tokia maža, jei lyginsime su vidutine, juo labiau kad nuo vidutinio atlyginimo ir daugiau mokesčių atskaitoma. Dauguma žmonių išmoksta gyventi su mažomis pajamomis, kai kurie turi papildomų pajamų.

- Kaip pakomentuotumėte mūsų šalies pašalpų sistemą?

- Pakilimo laikotarpiu, 2007 metais, pašalpos buvo padidintos, nes tuo metu augo algos, gerėjo visų padėtis, atrodė, kad pašalpos pagrįstai buvo padidintos. Šiuo metu negalima sakyti, kad ir darbo vietų daug yra, o jeigu yra, tai už labai menką atlygį. Natūralu, žmogus, būdamas racionalus, neina dirbti, jeigu jam neapsimoka. Reikia siekti, kad didėtų algos.

- Realu dar labiau didinti algas?

- Rinkoje darbas yra prekė, jeigu nėra daug žmonių, kurie nori darbą parduoti už siūlomą algą, tai ką tada turi daryti pirkėjas, tai yra darbdavys? Jis yra priverstas kelti algas. Verslininkas gali pasakyti, kad nėra iš ko mokėti didesnio atlyginimo, tokiu atveju jis bus priverstas didinti paslaugų ar prekių kainas. O kai kurie jų gali susimažinti pelnus, nes yra tokių, kurie labai mažai moka darbuotojams, o patys gauna pelnus didelius. Pagal algų dydį mes labai atsiliekame nuo kitų šalių. Aišku, tokias priemones labai sunku pateisinti, nes visuotinė nuomonė yra tokia, kad bet koks darbas yra geriau negu pašalpa.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“