Europos lyderiams susitarti pavyko: Lietuvai – beveik 15 milijardų eurų

Roberto DAČKAUS (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Iš Europos Vadovų Tarybos Prezidentas Gitanas Nausėda grįžta su 14,6 mlrd. eurų Lietuvai.
Europos Sąjungos šalių narių vadovai po įtemptų derybų susitarė dėl 1074 mlrd. eurų ES 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos ir 750 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo instrumento. Lietuvai iš viso naujajame laikotarpyje numatyta apie 14,6 mlrd. eurų.

Europos Vadovų Taryba antradienio rytą pasiekė susitarimą dėl ES 2021–2027 m. daugiametės finansinės programos (DFP) ir Ekonomikos gaivinimo instrumento. Naujosios DFP dydis – 1074 mlrd. eurų, iš kurių 133 mlrd. eurų numatyta Bendrosios rinkos stiprinimui, inovacijoms ir skaitmenizacijai, 328 mlrd. eurų – Sanglaudos politikai, 336 mlrd. eurų – Bendrajai žemės ūkio politikai, 22,7 mlrd. eurų – Migracijai ir sienų valdymui, 13,2 mlrd. eurų – Saugumui ir gynybai, 98,4 mlrd. eurų – Kaimynystės ir išorės veiksmams.

DFP papildys 750 mlrd. eurų vertės Ekonomikos gaivinimo instrumentas, iš kurių 390 mlrd. eurų bus teikiama dotacijų, o 360 mlrd. eurų – paskolų forma. Didžioji šio instrumento finansavimo dalis bus skirta ES šalių narių ekonomikų gaivinimui ir stiprinimui, skatinant struktūrines reformas bei žaliąją ir skaitmeninę transformaciją.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad prezidentas iš ES biudžeto derybų parvežė „nei daug, nei mažai“.

„Prezidentas Lietuvai parveža nei daug, nei mažai – 14,5 mlrd. eurų ES biudžeto. Didelę dalį to biudžeto sudaro sanglaudos pinigai, taip pat bendrosios žemės ūkio politikos (lėšos – ELTA). Dalis pinigų skirta Ignalinos AE uždarymui, Kaliningrado tranzitui, mums visiems rūpimiems infrastruktūros transporto projektams vystyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Skaisgirytė.

„Džiugu, kad derybose pavyko apginti Lietuvos interesus. Naujame laikotarpyje Lietuvai numatyta 13,5 proc. daugiau ES finansavimo nei 2014–2020 m. periode. Tai galimybė ne tik atsigauti po krizės, bet ir transformuoti Lietuvos ekonomiką žalinimo ir skaitmenizacijos kryptimis bei tapti atsparesne ateities iššūkiams. Šia galimybe pasinaudosime, jeigu ES lėšas investuosime prasmingai. Dabar tam ir skirsime visą dėmesį“, – sakė finansų ministras Vilius Šapoka.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva Europos Vadovų Taryboje daugiausia prarado derantis dėl Europos gaivinimo ir atsparumo fondo, tačiau kartu su kitomis Baltijos valstybėmis išlošė derybose dėl didesnių lėšų žemės ūkiui.

„Tai maždaug milijardu mažiau nei buvo numatyta pirminiame plane prieš derybas. Labiausiai Lietuva prarado ES gelbėjimo fonde, kur pirminiame plane numatyta Lietuvai buvo 3,9 mlrd. eurų subsidijų, liko 2,4 mlrd. Tai pusantro milijardo subsidijų garanto negausime“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

Jo teigimu, toks rezultatas turbūt ne silpnos Lietuvos derybinės pozicijos pasekmė, o keturių stiprių taupiųjų ES valstybių – Olandijos, Švedijos, Danijos ir Austrijos – derybų rezultatas. Šios šalys siekė, kad iš fondo būtų dalinama per daug negrąžintinų lėšų ir labiau išplėtė to fondo skolinimo potencialą.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja, užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad prezidentas iš ES biudžeto derybų parvežė „nei daug, nei mažai“.

„Prezidentas Lietuvai parveža nei daug, nei mažai – 14,5 mlrd. eurų ES biudžeto. Didelę dalį to biudžeto sudaro sanglaudos pinigai, taip pat bendrosios žemės ūkio politikos (lėšos – ELTA). Dalis pinigų skirta Ignalinos AE uždarymui, Kaliningrado tranzitui, mums visiems rūpimiems infrastruktūros transporto projektams vystyti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė A. Skaisgirytė.

Lietuvai iš naujosios DFP ir Ekonomikos gaivinimo instrumento numatyta apie 14,6 mlrd. eurų, atitinkamai 11,5 mlrd. eurų iš DFP ir 3,1 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo instrumento. Iš šios sumos 6,2 mlrd. eurų skirta ES sanglaudos politikos, o 5 mlrd. eurų Bendrosios žemės ūkio politikos (3,6 mlrd. eurų tiesioginių išmokų žemdirbiams ir 1,4 mlrd. eurų kaimo plėtrai skirto finansavimo) įgyvendinimui. Iš naujai sukurtos Gaivinimo ir Atsparumo priemonės, kurios lėšomis bus finansuojamos su struktūrinėmis reformomis, žalinimu ir skaitmenine transformacija susijusios investicijos, Lietuvai numatyta 2,4 mlrd. eurų. Dar 243 mln. eurų skirta iš Teisingos pertvarkos fondo. Ignalinos atominės elektrinės uždarymui numatyta 490 mln. eurų, o Kaliningrado specialiajai tranzito schemai – 189 mln. eurų.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.