Naujausios
Euro zona kaime: be paradinių šypsenų ir euforijos
Lietuvai prisijungus prie euro zonos, šalies provincija vėl liko užmiršta ir palikta likimo valiai. Kaimo parduotuvės skaičiuoja nuostolius, darbuotojai gailisi sugadintų nervų ir prakiurusių pirštų, skaičiuojant lietuviškus centus. Žmonės pratinasi prie eurų, tačiau labiausiai pasigenda tvarkos valstybėje. „Šiaulių krašto“ reportažas – iš Šiaulių rajono kaimų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kaimo bankai
Bubių kaime paštas dirba tik iki pusės vienuolikos ryto, tačiau čia eurų niekas nekeičia: šis skyrius nepateko į tų, kurie keičia litus į eurus, sąrašą. Nors kaimo žmonėms tai būtų buvusi patogi vieta keistis pinigus. Todėl bubiškiai traukė su litų banknotais ir lietuviškų centų maišeliais į parduotuvę. Būtent sausio pirmosiomis dienomis parduotuvė, stovinti prie pagrindinės kaimo sankryžos, buvo virtusi kaimo žmonėms banku, nes tikri bankai – už keliolikos kilometrų Šiauliuose.
Pirmadienį, kai lankėmės šioje parduotuvėje, pirkėjų netrūko, bet ir eilių, kaip pačiomis pirmosiomis sausio dienomis, kai žmonių – lyg silkių bačkoje – nebeliko.
„Jau lengviau, nors darbo dar labai daug“, – sako pardavėja Vilma Katauskienė. Ji pasakojo, kad sausio 1 – 2 dienomis žmonės pirkti kokios smulkmenos atsinešdavo ir po 200, ir po 500 litų, o visos grąžos nori eurais.
„Reikėjo ieškoti išeičių, kitaip neįmanoma būtų buvę dirbti. Stambias kupiūras tiesiog pasmulkinome, ir tik dalį grąžos atiduodavome eurais. Svarbiausia, kad stambias kupiūras išsikeisti norėdavo ir jauni žmonės, kuriems, ne taip, kaip seniems, – lengviau nuvažiuoti į Šiaulius. Bet kam jie stovės miesto banke eilėje tris – keturias valandas, kai šalia yra parduotuvė?“ – pasakojo V. Katauskienė.
Darbo daug dar ir dėl to, kad pardavėjos į kasą muša tik eurais, o iš pirkėjų priima ir litus. Pardavėjos dirba su kasos aparatu ir dviem skaičiuotuvais – tokia mechaninė valiutų konvertacija vyks dar ir ateinančią savaitę.
Vis dažniau – su eurais
Į parduotuvę kaimo žmonės jau atsineša eurų – pensijas gavo eurais. Nors du iš trijų mūsų sutiktų parduotuvės pirkėjų dar atsiskaitė už prekes litais. Dažniausiai žmonės atsiskaito smulkesnėmis eurų kupiūromis, nors kasos stalčiuje guli ir penkiasdešimties eurų kupiūra.
Pardavėjos nudžiunga, kai pirkėjai atsiskaito banko mokėjimo kortelėmis – nereikia jokios konvertacijos keliais skaičiuotuvais. Tačiau sausio 1-ąją bankų kortelėmis nebuvo galima atsiskaityti parduotuvėje. Jos pradėjo veikti tik sausio 2-ąją. Tą pačią dieną pradėjo veikti ir mokėjimo terminalas.
Daugiausia pirmosiomis sausio dienomis parduotuvėje pirko alkoholinių, gaiviųjų gėrimų. „Dešros tebestovi“, – juokiasi pardavėjos.
Prieš sausio 1-ąją pardavėjos nepastebėjo, kad būtų padidėjęs kokių nors produktų pirkimas.
„Gal kiek daugiau seni žmonės pirko kruopų, kiaušinių, bet jie ir taip dažniausiai savaitei perka prekių, kad nereikėtų dažnai į parduotuvę vaikščioti. Buvome pritrūkę duonos, bet greitai savininkai pasirūpino atvežti“, – sakė parduotuvės pardavėja Eglė Skarbalienė.
Kiauri pirštai
Pardavėjos pasakojo, kad pirmosiomis dienomis buvo ir piktų, suirzusių pirkėjų, kurie trukdė darbą ilgai skaičiuodami grąžą, piktindamiesi, kad ne visa grąža atiduodama eurais.
„Laukiame tos dienos, kai prekyba vyks vien eurais. Bus rami galva visiems“, – sakė pardavėjos.
Labiausiai pardavėjas vargino tie pirkėjai, kurie išpurtė savo taupykles.
Pardavėjos Vilma Katauskienė ir Irena Linkevičienė rodo žaizdotus pirštus: pirštai prakiuro nuo baltų centų skaičiavimo.
„Žmogus atnešė dešimt litų po vieną centą ir turi skaičiuoti. Kai reikia perskaičiuoti tiek centų, pirštų oda trūkinėja, pirkėjai eilėje pyksta, kad reikia ilgai laukti“, – sakė pardavėjos.
Ne eurai, o doleriai
„Reikia centus ne į parduotuvę nešti, o į universiteto „Cento“ auditoriją ir suklijuokit atminimui. Aš su vaikais taip ir padariau. Įamžinau ir centus, ir save“, – išeitį, kur dėti taupyklėje sukauptus centus rado bubiškis Vladas Palubinskis.
Vyras sako, kad nesibaimina eurų, nes per gyvenimą teko ir su rubliais, ir su doleriais gyventi, ir su „vagnorkėmis“, ir su markėmis – kai dirbo Vokietijoje.
„Man euras nieko nekeičia. Jeigu įvedus eurą pagerėtų gyvenimas visiems – po šimtą eurų prie atlyginimų ir pensijų pridėtų, tada kažkas keistųsi, o dabar, kaip gyvenome, taip gyvensime“, – įsitikinęs V. Palubinskis.
Už prekes jis parduotuvėje atsiskaito eurais. Labiausiai džiaugėsi, kai įvedė litą, nes tai buvo laisvės, nepriklausomybės simbolis.
„Gal geriau dolerį būtume įsivedę? – visai rimtai sako V. Palubinskis. – Jeigu Amerikos politiką vykdome, tai gal mums geriau būtų doleriai, o ne eurai? Juk mes nesame lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai... Nors aš už Europos Sąjungą ir už eurą, bet ne mes sprendžiame kaip lygūs su lygiais svarbius reikalus“.
Lietuvos didvyriai ar Brandenburgo vartai?
„Man keista, kad mūsų nacionalinė valiuta pasidarė bloga“, – prie parduotuvės sutiktas sako ilgametis „Šiaulių krašto“ skaitytojas, Bubių gyventojas, buvęs inžinierius dabar pensininkas Česlovas Buivydas.
Jis neslepia, kad jam gaila skirtis su litu, o eurus pirmą kartą pamatė ir pačiupinėjo tik prieš kelias dienas.
„Ant dešimt litų – Lietuvos istorijos didvyriai S. Darius ir S. Girėnas. O ant eurų banknoto matau Berlyno Brandenburgo vartus ir upę Šprė, kur buvo sovietų atskirta siena. Tokios neįkainojamos „nuotraukos“ nebeturėsim su S. Dariumi ir S. Girėnu. Būtinai įsirėminsiu 10 litų, kad ir anūkai prisimintų“, – sakė Č. Buivydas.
Vyras pasakojo, kad po sausio 1 dienos norėjo važiuoti į Šiaulius automobiliu, bet automobilio draudimas pasibaigęs, o parduotuvėje mokėjimo terminalas jau tik eurus priėmė. Gerai, kad artimas kaimynas pagelbėjo ir iškeitė turėtus litus į eurus.
Reikia atidumo
Smilgių kaimo parduotuvės pardavėja Birutė Timinskienė sako, kad sausio 1-ąją į talką suskubo parduotuvės savininkė Danutė Kazlauskienė. Vienai būtų buvę per daug sudėtinga. Labiausiai ir dabar pardavėjai prireikia atidumo, kad nesupainiotų litų su eurais.
„Per daug žmonės buvo išsigandę euro. Nieko čia sudėtingo, susitvarkysime, nors žinau, kad net ir Kuršėnuose yra parduotuvių, kurios nedirba, nes nori išvengti to dvigubo skaičiavimo iš litų į eurus“, – sakė moteris.
Pardavėja sakė primygtinai prašanti paimti pirkėjus pirkinių čekius, kad dar namuose galėtų persiskaičiuoti ramiai, kiek už ką sumokėjo ir kiek grąžos gavo.
Reikia tvarkos
„Popierius kitoks ir tiek. Lietuvai reikėjo ne euro, o raišo vokiečio – tvarkos!“ – paklaustas, ar jau priprato prie eurų, atsakė Smilgiuose savo autoservisą turintis Egidijus Kuzavkovas.
Su juo už serviso paslaugas atsiskaito ir eurais, ir litais. Skirtumas tik toks, kad vietoje, pavyzdžiui, 30 litų už serviso paslaugą, ims jau 10 eurų.
„Kas čia žaisis su smulkiais centais. Bet taip išeina, kad žmogui reikės mokėti brangiau. Nors apvalinant kai kur kaina sumažės, kai kur padidės, taip ir išsilyginsime“, – pasakojo E. Kuzavkovas.
Vyras sako, kad kiek smagiau dėl to, kad sumos sumažėjo, lyginant su litais.
„Parsidavėm Europai garantuotai, – numoja ranka jaunas vyras. – Kodėl lenkai zloto neatsisako, britai – svaro? Nuo vilko bėgom, ant meškos pataikėm. Kas mes Europoje su savo nepilnai trimis milijonais gyventojų – šašas, niekas! Jokio saugumo mums tas euras nepridės“.
Kainavo nervų
Gilaičių kaimo parduotuvės savininkė Vilma Liakavičienė parduotuvę buvo uždariusi iki sausio 5 dienos, o darbuotojas išleidusi atostogų. Dvi pardavėjos ir pati savininkė kaip tik plušo prie kainų perrašymo, kad eurai būtų užrašyti didesniais skaičiais.
„Nenorėjau, kad darbuotojos pervargtų, nes kažkokia nesąmonė apkrauti taip kaimo parduotuves. Juk visi pirkėjai kol kas eina su litais, o ne su eurais. Neišvarysi žmonių, bet taip privertusi mus dirbti valdžia padarė didžiausią nesąmonę ir dar gąsdino nuolatos, kad tikrins, baus“, – sakė V. Liakavičienė.
Gilaičių kaimo žmonės pinigų savo kaime neturi kur išsikeisti – reikia važiuoti į Šiaulius, o ten – ilgos eilės.
„Euro monetų rinkinių Lietuvos bankas aiškiai per mažai išleido. Važiavo ir mūsų žmonės jų pirkti, bet nebegavo, nesuspėjo“, – priekaištus žėrė parduotuvės savininkė.
V. Liakavičienė piktinosi, kad buvo dirbtinai išpūstas burbulas, kad grąžą būtina atiduoti vien eurais.
„Tikimės, kai žmonės pradės gauti pensijas, pašalpas eurais, pasibaigs tas košmaras. Man euro įvedimas kainavo labai daug nervų“, – sakė V. Liakavičienė.
Parduotuvės savininkė neišgalėjo nusipirkti modernios aparatūros, kad galėtų kasą valdyti ir litais, ir eurais, tad nusipirko papildomą kalkuliatorių. Prekes atvežantys vadybininkai iš parduotuvių taip pat už prekes jau litų nebenori.
Jono TAMULIO nuotr.
SKAIČIUOTUVAI: Bubių parduotuvės pardavėja Eglė Skarbalienė, jeigu pirkėjas perka litais, sumas turi suskaičiuoti keliais skaičiuotuvais, nes į kasą galima įnešti tik eurus.
PINIGAI: Kol kas parduotuvių stalčiuose daugiau litų, nei eurų.
CENTAI: Bubių parduotuvės pardavėjos Irena Linkevičienė (kairėje) ir Vilma Katauskienė sako, kad net pirštai prakiuro skaičiuojant iš taupyklių iškrapštytus ir į parduotuvę atneštus centus.
IŠEITIS: „Gal geriau dolerį būtume įsivedę?“ – visai rimtai sako Bubiuose gyvenantis Vladas Palubinskis.
ĮAMŽINIMAS: Bubiuose gyvenantis pensininkas Česlovas Buivydas sako pasiilgsiantis lietuviškų pinigų, kuriuose buvo įamžinti garsūs Lietuvos žmonės.
RINKINIAI: Gilaičių kaimo parduotuvės savininkė Vilma Liakavičienė įsitikinusi, kad Lietuvos bankas išleido per mažai eurų rinkinių, todėl kaimo parduotuvės dabar vargsta su dviem valiutomis.
SKAIČIAI: Pirkėjams pardavėjos turi skirti daugiau dėmesio, kad jie įsitikintų, jog grąža atiduodama teisingai.
SAUGUMAS: Smilgiuose autoservisą turintis Egidijus Kuzavkovas nemano, kad su euru Lietuvai bus saugiau.
