Naujausios
Egzaminas negąsdino emigruojančių abiturientų
Vakar abiturientai laikė valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Vieni sunkiai dirbo, jaudinosi, kiti liko ramūs – vis tiek studijuos užsienyje.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Nieko, ko tikėjosi
Egzaminas prasidėjo 9 valandą ryto ir truko keturias valandas. Likus pusvalandžiui iki pabaigos greta Šiaulių J. Janonio gimnazijos jau būriavosi Didždvario gimnazistai, kurie čia laikė egzaminą.
„Labai sunkios temos. Ruošiausi, skaičiau, bet neradau egzamine nieko, ko tikėjausi. Nebuvo nė patriotizmo temos“, – įspūdžiais dalijosi Rokas Barzinskas.
Abiturientai pasakojo, kad buvo galima rinktis iš literatūrinio arba samprotaujamojo rašinio temų. Literatūrinio rašinio temos: „Kokį Lietuvos mitą kuria skirtingų epochų rašytojai?“ ir „Miesto vaizdavimo kaita lietuvių literatūroje“. Samprotaujamojo rašinio temos: „Ar pasauliui reikia maištininkų?“ ir „Ar atlaidumas – silpno žmogaus bruožas?“
Rokas sakė pasirinkęs temą apie Lietuvos mito kūrimą, tačiau jam lengviau būtų buvę laikyti teksto suvokimą ir gramatiką, kaip ankstesniais metais, negu rašyti rašinį.
Vaikinas tikisi, kad egzaminą išlaikė, tačiau tik sužinojęs rezultatus nuspręs, kur studijuos.
Egzaminas neaktualus
Kita Didždvario gimnazijos abiturientė Karolina Grapskytė taip pat rašė apie Lietuvos mitą: „Visada rašau literatūrinius rašinius. Man jie sekasi lengviau negu samprotavimo, nes daug skaitau, galiu lengvai remtis literatūra.“
Jos nuomone, rašiniu puikiai galima patikrinti gramatikos ir teksto suvokimo žinias. Gramatika sudaro 35 procentus egzamino balo. Teksto suvokimas ypač atsiskleidžia, analizuojant literatūrą literatūros rašinyje.
Pasak Karolinos, samprotavimo rašinys gali remtis tik vienu kūriniu, o antrojoje dalyje galima rašyti iš kultūros, istorijos žinių, naudotis savo patirtimi.
„Aš nestresavau, nes lietuvių egzamino man nelabai reikia. Daugiau ruošiausi anglų, istorijos egzaminams. Stosiu studijuoti Anglijoje, galvoju ten ir pasilikti. Mane labiau traukia užsienis, pabandyti, kas ten“, – sakė Karolina.
Daugiausiai laiko skyrė autoriams
J. Janonio gimnazijos abiturientai egzaminą laikė Didždvario gimnazijoje.
„Tikrai daug dirbau, nervinausi. Daugiausiai reikėjo ruoštis apie autorius: kokiu laikotarpiu jie rašė, žinoti jų kūrinius, pacituoti. Tikiuosi gauti mažiausiai 80 procentų“, – vylėsi J. Janonio gimnazijos abiturientė Gintarė Juknaitė.
Ji pasirinko samprotaujamąjį rašinį apie maištininkus, džiaugėsi, kad neliko teksto suvokimo, nes rašiniai visada buvo jos stiprioji pusė.
Aukštas lietuvių kalbos egzamino balas jai nebuvo būtinas, nes žada rinktis Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur daugiausiai lemia stojamieji egzaminai.
„Manau, kad kada nors tikrai išvažiuosiu, bet dabar noriu būti Lietuvoje, nes čia mano tėvynė“, – sakė mergina.
Kiti abiturientai sakė, kad egzaminas nebuvo toks baisus, kaip pranašauta. Mokytojai išsitarę, kad ir patys tokio egzamino neišlaikytų, neturėdami užrašų ir knygų.
Šiauliuose lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 1056 abiturientai. Anglų kalbos egzaminą laikė 853. Iš viso Šiauliuose 11 brandos egzaminų laiko 1833 abiturientai. Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželio 19 dieną informacinės technologijos egzaminu.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LŪKESČIAI: Didždvario gimnazijos abiturientas Rokas Barzinskas sakė, kad egzamino temos buvo sunkios ir netikėtos.
REIKŠMĖ: Didždvario gimnazijos abiturientei Karolinai Grapskytei lietuvių kalbos egzaminas neaktualus, nes išvažiuoja studijuoti į Angliją.
PASTANGOS: J. Janonio gimnazijos abiturientė Gintarė Juknaitė sakė, kad daugiausiai pastangų pareikalavo mokymasis apie autorius.
Brandos atestatui reikia dviejų egzaminų
Prašymus laikyti brandos egzaminus šalyje pateikė 39 tūkstančiai 980 kandidatų (2012 metais – 44852).
Be privalomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, šiais metais populiariausi yra valstybinis užsienio kalbos (anglų) (16 998 kandidatai), valstybinis istorijos (16 213 kandidatų), valstybinis matematikos (15 973 kandidatai) egzaminai.
Mokyklinių pagrindinės sesijos brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 5 darbo dienas nuo egzamino vykdymo dienos, gimtųjų kalbų bei lietuvių kalbos ir literatūros – per 9 dienas. Valstybinių brandos egzaminų rezultatai skelbiami per 3 darbo dienas nuo Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komiteto posėdžio, patvirtinusio rezultatus, dienos. Numatoma visų valstybinių brandos egzaminų pagrindinės sesijos rezultatus paskelbti iki liepos 12 dienos.
Pagrindinė sesija baigsis birželio 19 dieną informacinių technologijų valstybiniu brandos egzaminu. Pakartotinėje sesijoje, kuri vyks nuo birželio 20 dienos iki liepos 5 dienos, brandos egzaminus gali laikyti tik tie kandidatai, kurie dėl pateisinamos priežasties nelaikė valstybinio ar mokyklinio brandos egzamino per pagrindinę sesiją.
Brandos atestatui gauti mokiniai ir buvę mokiniai privalo išlaikyti du brandos egzaminus: vienas iš jų privalomas valstybinis ar mokyklinis lietuvių kalbos ir literatūros, antrą egzaminą mokinys ar buvęs mokinys turėjo galimybę laisvai pasirinkti iš valstybinių matematikos, istorijos, biologijos, geografijos, chemijos, fizikos, informacinių technologijų, užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) arba mokyklinių gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių), menų, muzikologijos ir technologijų egzaminų. Iš viso kandidatai galėjo rinktis laikyti ne daugiau kaip penkis egzaminus.
ELTA, „Šiaulių krašto“ inf.
