
Naujausios
LIETUVOS ŠIMTMEČIUI
Dvi saujos žemių iš Kelmės į Lukiškių aikštę
Kelmiškiai atsiliepė į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio kvietimą Vasario 16 -ąją Vilniaus Lukiškių aikštę papuošti šimtu Lietuvos istorijai svarbių įvykių relikvijomis. Paimta po saują žemių iš Kražių skerdynių ir Virtukų mūšio vietų. Jos kartu su kitomis relikvijomis bus padėtos Lukiškių aikštėje Vasario 16 dieną.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Skerdynių dramos negalima pamiršti
1893 metų lapkričio mėnesį vykusi Kražių skerdynių drama Lietuvą išgarsino visoje Europoje.
1892 metais gruodžio 24 dieną caro valdžia uždarė Kražių benediktinių vienuolyną. Norėjo uždaryti ir nugriauti Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią, panaikinti kapines.
Dėl to kražiškiai kreipėsi į administracines įstaigas, Vilniaus generalgubernatorių, carą, parašydami aštuonis prašymus, kitų šalių valdovus, vyskupus, arkivyskupą. Tačiau paramos nesulaukė.
1893 metų birželio 22 dieną caras Aleksandras III, nepaisydamas prašymų, įsakė bažnyčią ir vienuolyną nugriauti. Parapijiečiai keletą kartų neleido Šiluvos dekanui bažnyčios uždaryti, o nuo rugsėjo 13 –osios savo šventovę saugojo dieną ir naktį.
Lapkričio mėnesį į Kražius atvyko trys šimtai Dono kazokų, kurie įveikė tikinčiųjų pasipriešinimą, išvadavo bažnyčios palėpėje užsibarikadavusį gubernatorių.
16 žmonių buvo nuplakta. Kazokai siaubė miestelį ir gretimus kaimus. Patyrę jų smurtą žuvo ir nuo žaizdų mirė 9 žmonės. Apie pusšimtis buvo sužeista. 330 žmonių tardė, 71 suėmė. 50 iš jų kalino iki teismo ir atidavė teisti Vilniaus teismo rūmams. 35 žmonės buvo nuteisti, 4 iš jų dešimčiai metų katorgos.
Virtukų mūšis – kovos už laisvę simbolis
Sauja žemių paimta ir iš Virtukų mūšio vietos Liolių seniūnijoje esančiame miške. Virtukų mūšis simbolizuoja lietuvių kovas už laisvę, nesusitaikymą su rusų okupacija.
1945 metų gegužės mėnesį partizanų Žebenkšties rinktinė persikėlė iš Bedančių miško į Virtukų pušyną, dabartinėje Liolių seniūnijoje. Tačiau rinktinė buvo sekama. Tuo tikslu į ją infiltruotas agentas vardu Vytulis.
Virtukų miške buvo įkurta stovykla su žiediniu apkasu, bunkeriais ir ugnies taškais. Tačiau agentas padėjo NKVD pajėgoms susekti partizanus.
1945 metais liepos 22 dieną NKGB operatyvininkai Raseinių apskrityje suėmė 24 žmonių grupę, įtariamą bendradarbiavimu su partizanais. Tą pačią dieną NKVD apsupo partizanų stovyklą Virtukų miške. Partizanai iš pradžių priešinosi, bet paskui pritrūko amunicijos. Todėl pasitraukė į arčiau Šiaulių esančius miškus.
Žuvusiųjų partizanų palaikai užkasti Dumšiškių kaime. Minint 50 -ąsias Virtukų mūšio metines šiame kaime pastatytas memorialas Laisvės kovų aukoms atminti.
Kaip informavo iniciatyvos autorius Kražių seniūnijos Skruzdėlynės viensėdžio ūkininkas Marijus Čekavičius, Liolių seniūnijoje esančiame Virtukų miške, kur 1945 metų liepos 22-ąją žuvo partizanai, paimta ne tik sauja žemių, bet ir sugiedotas Lietuvos himnas. Dalyvavo Kelmės specialiosios mokyklos mokiniai.
Keturiasdešimt relikvijų Lukiškių aikštėje jau buvo padėta sausio 12-ąją. Dar 60 relikvijų bus atvežta ir padėta Vasario 16-ąją. Tarp jų ir iš Kelmės rajono istorinių vietų paimtos dvi saujos žemių.
Autorės nuotr.
Kražiškiai XIX amžiaus pabaigoje nuo caro valdžios gindami savo bažnyčią tuo pačiu gynė ir Lietuvą bei savo identitetą. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, iš bažnyčios prieigų paimta sauja žemės bus padėta Lukiškių aikštėje.