Naujausios
Direktorių rokiruotės – įžanga į jungtines mokyklas Šiauliuose?
Rengiantis ateinantį ketvirtadienį vyksiančiam Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos posėdžiui, antradienį posėdžiavusiame Švietimo, kultūros ir sporto komitete paaiškėjo nemažai galimų permainų. Ar vadovų rokiruotės netaps priežastimi ir Šiauliuose kurti jungtines švietimo įstaigas? Kilo klausimų ir dėl to, kodėl miesto švietimo įstaigai žūtbūt reikia priskirti ir statinių priežiūros funkciją?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Kodėl iš darželio – į darželį?
Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorei Astai Lesauskienei pristatinėjant klausimą dėl lopšelio-darželio „Varpelis“ direktoriaus atrankos konkursą laimėjusios Eimutės Kripienės, komiteto pirmininko pavaduotojai socialdemokratei Zinai Žuklijienei kilo klausimas: kodėl ji keičia vieną tokią pat įstaigą į kitą? E. Kripienė nuo 2017 metų rugpjūčio 29 dienos buvo patvirtinta kito Šiaulių lopšelio-darželio „Saulutė“ direktore. Ji į Šiaulius atvyko dirbti iš Vilniaus.
Pati E. Kripienė komiteto posėdyje nedalyvavo, A. Lesauskienė paaiškino: „Ji matytų ten (darželyje „Varpelis“ – red. past.) geresnes savirealizavimo sąlygas“. Vėliau departamento direktorė dar paaiškino, kad atėjus E. Kripienei vadovauti „Saulutei“, buvo pasidžiaugta jos „kitokiu požiūriu į švietimą, vadybą, ji turėjo daug idėjų, bet, kaip ji pati sakė, tame darželyje yra tam tikra aplinka, tam tikri žmonės, kad ji sako – negaliu savęs realizuoti.“
Kol kas miesto Tarybai teikiamas toks sprendimo projektas, kai E. Kripienė vienu metu vadovaus abiem darželiams – ir „Saulutei“, ir „Varpeliui“. E. Kripienė ir toliau sutinka dirbti „Saulutės“ lopšelio-darželio direktoriaus pareigose 20 valandų per savaitę iki bus paskirtas kitas įstaigos vadovas. „Saulutėje“ ir „Varpelyje“ direktorė dirbs lanksčiu darbo grafiku.
Komiteto narys Artūras Kulikauskas klausė, ar taip yra rengiamasi jungtinių švietimo įstaigų etapui? Prisiminta, kad Šiaulių rajone vienas direktorius jau vadovauja trims mokykloms.
„Manau, kad dabar jau yra susidariusios tokios aplinkybės Lietuvoje, kad įstaigų turime daugiau, nei žmonių, kurie galėtų vadovauti, turėtų tokių kompetencijų“, – paaiškino A. Lesauskienė.
Progimnazija plius Moksleivių namai
Tarybai teikiama tvirtinti ir kitą panašų sprendimą – trylika metų „Sandoros“ progimnazijai vadovaujantis direktorius Kęstutis Šaltis nuo lapkričio 26 dienos penkeriems metams būtų paskirtas Šiaulių moksleivių namų direktoriumi.
Dėl K. Šalčio politikams taip pat kilo klausimų: gerai vadovauja progimnazijai – kas verčia keisti darbo vietą?
Paaiškėjo, kad K. Šaltis nori vadovauti ir „Sandoros“ progimnazijai, ir Moksleivių namams. Abiejose įstaigose direktoriumi dirbtų po 30 valandų per savaitę lanksčiu grafiku.
Z. Žuklijienė stebėjosi: „Kas čia vyksta?! Bendrojo lavinimo ir neformaliojo švietimo įstaigos – tai ne tas pats! Juk esam didmiestis!.. Gal visoms miesto įstaigoms užtenka skirti vieną direktorių, jeigu jau taip?“
A. Lesauskienė paaiškino, kad į Moksleivių namų direktorius konkursas skelbtas jau trečią kartą: atėjo tik vienas pretendentas – K. Šaltis, ir jis laimėjo.
Komiteto narys A. Kulikauskas užsiminė, kad vadovaujantis tokia logika, kai vienas direktorius gali vadovauti kelioms mokykloms, prasminga būtų žengti toliau. „Turim Jaunųjų gamtininkų, Jaunųjų technikų, Moksleivių namus, Jaunųjų turistų – atskiros administracijos! Turim aštuonias sporto mokyklas, ar joms iš tikrųjų reikia aštuonių direktorių? Turime keturias muzikos mokyklas, ar visoms reikia atskirų direktorių? Pasiskaičiuokim administracinę naštą“, – siūlė liberalas A. Kulikauskas.
Statinių priežiūra plius švietimas?
Dar vienas Tarybai rengiamas sprendimo projektas – papildyti Šiaulių miesto savivaldybės švietimo centro nuostatus taip, kad ši įstaiga vykdytų ir visų Savivaldybės biudžetinių įstaigų statinių techninę priežiūrą.
Dabar galiojančiuose nuostatuose Švietimo centro veiklos sritis yra nurodomas švietimas: sportinis, kultūrinis bei švietimui būdingų paslaugų veikla, politikams kilo klausimų, kodėl kergiamos nesuderinamos veiklos rūšys – švietimas ir statinių priežiūra, lyg tai būtų ne švietimo poreikiams skirta įstaiga, o „balta mišrainė su majonezu“?
A. Lesauskienės teigimu, iš viso miesto biudžetinės įstaigos – apie 320 tūkstančių kvadratinių metrų ploto, kurį reikia prižiūrėti, taip bus pigiau, nei pirkti paslaugą ir tai būtų „optimaliausias sprendimas“, į kurį reikėtų „žiūrėti filosofiškai“.
Statinių priežiūrai Švietimo centre būtų įsteigta papildomų etatų, reikės papildomų lėšų. Švietimo centrui šiuo metu vadovauja Arūnas Šarkus, kuris, pasak A. Lesauskienės, „puikiai susitvarko su visomis funkcijomis“, todėl susitvarkytų ir su šia.
Politikai priekaištavo, kad visa centro veikla „rišama“ prie vieno žmogaus, klausė, kas bus, kai statinių priežiūros veikla švietimo centrui bus patvirtinta, o „puikus vadovas išeis ir ateis kitas“.