Naujausios
Išskirstė per 70 tūkstančių
Sausio 27 dieną vyko nuotolinis Bendruomeninių organizacijų tarybos (BOT) posėdis, kuriame buvo ketinama apžvelgti, kaip organizacijoms 2020 metais sekėsi vykdyti projektus. O sekėsi sunkiai, nes dėl paskelbto karantino projektiniai renginiai arba nevyko arba kėlėsi į internetą.
Jau buvome rašę, kad bendruomeninių organizacijų atstovai buvo nepatenkinti, kaip BOT išskirstė per 70 tūkstančių eurų, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos skirtų bendruomeninei veiklai stiprinti. Jau tada kalbėta apie paradoksus, kai apie 100 balų surinkę bendruomeninių organizacijų projektai gavo kur kas mažesnes sumas, nei įvertinti vos 65 balais ir vykdomi ne bendruomeninių organizacijų. Iš viso finansuota 12 projektų.
Pagal tvarkos aprašą projektus turėjo vertinti išplėstinė seniūnaičių sueiga, tačiau tuo metu Šiauliuose išrinkti seniūnaičiai buvo tik Rėkyvos ir Medelyno seniūnijose. Kitur jų išrinkimo procesas dar tebesitęsia. Todėl pinigų skirstymo misija patikėta Bendruomeninių organizacijų tarybai, kurią sudaro 4 miesto Tarybos nariai (visi iš mero frakcijos „Dirbame miestui“), 2 Administracijos atstovai ir 6 bendruomeninių organizacijų deleguoti atstovai.
Kerštauja bendruomeninėms organizacijoms?
Nors sausio pabaigoje vykęs posėdis imitavo pasidalinimą projektinės veiklos patirtimi, jau buvo aiški žinia, kad iš trijų projektų vykdytojų Savivaldybė reikalauja grąžinti skirtas projektines lėšas. Tai kėlė įtampą ir nepasitenkinimą.
Vienintelės iš bendruomeninių organizacijų – Dainų mikrorajono bendruomenės – parengtas Pietinio jungtinis projektas buvo įvertintas 100 balų ir gavo maksimalią 10 tūkstančių sumą. Tačiau bendruomenė džiaugėsi neilgai – rudenį Savivaldybė projekto finansavimą nutraukė ir pareikalavo grąžinti maždaug pusę panaudotų lėšų, o kitos pusės nebepervedė. Anot bendruomenės pirmininko Virgilijaus Balčiaus, organizacijai to nepadarius, Savivaldybė ją apskundė teisėsaugos organams – STT, policijai. Tik į teismą dar nesikreipė, nors pirmininkas sakę esąs pasirengęs gintis teisme.
Gytarių bendruomenės organizacija bendrystės svarbą pabrėžiančiam projektui vykdyti gavo 5 tūkstančius eurų. Organizacijos pirmininkė Irena Bartušienė sakė, kad Savivaldybei grąžino 2211 eurų, tačiau iš jų reikalauja sugrąžinti dar beveik 2300 eurų. Nors veiklas vykdė, surengė dviejose mokyklose susitikimus su kaniterapijos (šunų terapijos) centro atstovais. Vadovė pripažįsta, kad renginiuose dalyvavo apie 50 moksleivių, nors projekte buvo numatyta apie 120 dalyvių. Ji tai aiškina karantino suvaržymais, kai į mokyklas suaugę žmonės nebegalėjo ateiti, buvo ribojamas renginių dalyvių skaičius.
„Mums užskaitė tik 400 eurų. Tai yra labai mažai ir neteisingai. Nereikėjo stabdyti projekto, mes būtume visas veiklas įvykdę. Dabar prašo grąžinti išlaidas. Iš kur aš grąžinsiu?“ – kalbėjo I. Bartušienė.
Ji tikino esanti labai nusivylusi Savivaldybės darbuotojais, kurie užuot padėję karantino sunkmetyje, dar labiau žlugdė.
„Supyko ant visų bendruomenių. Čia tiesiog kerštas“, – spėja pirmininkė, kad galimai sulaukia keršto už tai, kad 18 bendruomeninių organizacijų pasirašė po raštu miesto valdžiai, kuriame išreiškė nepasitikėjimą BOT pirmininku S. Stasiūnu.
Bendruomeninių organizacijų projektų finansavimas sustabdytas ar nutrauktas pagal Savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės Neringos Vilčinskaitės-Zavackienės stebėsenos aktus, kuriuose išpeikti projektiniai renginiai, nors dalyvavo ne visuose. Esame rašę, kad tokį aktą apie Dainų mikrorajono bendruomeninės organizacijos renginį parašė ir S. Stasiūnas, nors jame net nealyvavo – tuo metu šventė savo jubiliejų.
Vietoje bendradarbiavimo – teismai
Viešoji įstaiga Šiaurės Lietuvos kolegija ruošėsi už 7 tūkstančius eurų surengti Kalėdinės eglės šalia kolegijos Lieporiuose įžiebimo šventę. Ypatingą, su fejerverkais. Prieš pat renginį sužinojo, kad Savivaldybė dėl karantino nusprendė atsisakyti eglių įžiebimo renginių visame mieste. Kolegijos prašoma lėšas grąžinti.
Apie kolegijos projektą kalbėjusi Neformaliojo ugdymo ir socialinės integracijos vadovė Audronė Rimkevičienė pabrėžė, kad nevyriausybinės organizacijos neturėtų prisiimti visas kaltes už koronaviruso pandemiją. Organizacija subūrė komandą, nupirko režisieriaus paslaugas, šventės scenarijų, leido pinigus viešinimui ir projekto administravimui, nes dirbo kelis mėnesius. Jaučiasi 2700 eurų išleidę pagrįstai ir neketina tos dalis Savivaldybei grąžinti, tačiau nepanaudotą didžiąją dalį lėšų jau grąžino.
Kolegijos atstovai aiškino dėl susidariusios situacijos projektų finansavimą administruojančio vyriausiosios specialistės N. Vilčinskaitės-Zavackienės prašę suorganizuoti diskusiją su Savivaldybės vadovais, tačiau buvo kategoriškai atsisakyta tai padaryti. Kolegijos atstovai kalbėjo, jog Savivaldybė kolegijai grasina teisminiais ginčais.
„Kyla klausimas, ar tokia praktika yra kviečianti bendradarbiauti, dėti pastangas, plėtoti bendruomeniškumą? Ateityje ateidami į tokį veiklos lauką norėtume žinoti, kokiomis sąlygomis galime dirbti, tikėtis dialogo, konstruktyvių diskusijų, žinoti sąlygas“, – aiškino A. Rimkevičienė, pastebėjusi, kad ne visos organizacijos dirbo tomis pačiomis sąlygomis.
Yra ir išskirtinių sąlygų
Vos 65 balais įvertintas (žemesni balai buvo tik vieno finansuoto projekto), labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ projektas gavo 9 tūkstančių eurų finansavimą. Laikinai einanti Šiaulių padalinio vadovo pareigas Aurelija Paulauskienė informavo, kad projektą įvykdė, lėšas išnaudojo. Tačiau paklausta moteris patvirtino, kad nevykdė projekte numatytų savanorių telkimo renginių, neviešino projekto.
Kodėl iš šios organizacijos nereikalaujama grąžinti lėšas už neįvykusias veiklas, laikinoji vadovė negalėjo atsakyti, nors pripažino, kad turėtų galioti visiems vienodos taisyklės.
Kai kurie BOT nariai ėmė svarstyti, kad gal išimtys šiai organizacijai taikomos dėl to, kad „Maisto banke“ savanoriauja pats BOT pirmininkas Saulius Stasiūnas, važinėjasi šios organizacijos automobiliu. Bendruomenininkai kalbėjo, kad S. Stasiūnas turėjo nusišalinti skiriant lėšas šiai organizacijai, tačiau to nepadarė. Gal dėl to, jis nereikalavo ir šios organizacijos projekto viešinimo, dėl ko dažniausiai kategoriškai priekaištavo bendruomeninėms organizacijoms.
Vietoje pagalbos – biurokratiška kontrolė
Atsakinga už Bendruomeninių organizacijų stiprinimo priemonės projektinę veiklą Savivaldybėje paskirta buvusi Nevyriausybinių organizacijų koordinatorė N. Vilčinskaitė Zavackienė šiose pareigose nebedirba. Ji perėjo į Rėkyvos seniūniją dirbti vyriausiąja specialiste.
Savivaldybės atstovė patvirtino, kad iš trijų projektų vykdytojų prašoma grąžinti panaudotas lėšas, nes viena organizacija esą vykdė veiklą tuo metu, kai projektas buvo sustabdytas, kita – kai buvo nutraukta finansavimo sutartis, o dar kita – neįvykdė veiklų. Paprašyta įvardinti organizacijas, pareiškė, jog tai neetiška, nors Savivaldybė yra paviešinusi sausio 27 dienos posėdžio įrašą.
„Viskas apibrėžta raštais, yra teisininkų vertinimai, nelabai turiu ką papildomai vertinti“, – aiškino savivaldybininkė.
Klausimas, iš kur organizacijos turi grąžinti išleistus pinigus, kai neturi kitokių pajamų, specialistei pasirodė juokingas.
„Lėšas tinkamai turi naudoti, pagalvoti, kad lėšos būtų pagrįstos. Pinigai netinkamai išleisti, o tada neturi iš ko grąžinti“, – linksmai ironizavo N. Vilčinskaitė-Zavackienė.
2020 metais bendruomeninių organizacijų projektams keliami nauji reikalavimai, atsirado projektų stebėsena, aktai ir panašiai, tačiau projektų vykdytojai apie tai nebuvo pakankamai informuoti.
Pakalbinti bendruomenininkai sakė, kad vykdė projektų veiklas, kaip ir ankstesniais metais, tačiau jei Savivaldybės reikalavimai pasikeitė, tai galėjo pravesti mokymus, paaiškinti. Juk dauguma projektų vykdytojų – visuomenininkai, pagyvenę žmonės.
„Atskiro mokymo nėra, yra projektinės veiklos, mokamos už veiklas lėšos. Yra organizacijų neįdirbis, negebėjimas vykdyti tų veiklų. Jei organizacija nepasirengusi veiklų vykdyti, nereikėtų pretenduoti“, – nukirto bendruomeninėms organizacijoms padėti turėjusi specialistė.
Nepasitenkinimas S. Stasiūno veikla
Aroganciją demonstruoja ir Bendruomeninių organizacijų tarybos pirmininkas Saulius Stasiūnas. Redakcija nusiuntė klausimų apie projektų finansavimą, jo asmeninius interesus ir galimai sau prisiimtus per didelius įgaliojimus. Teisės aktuose pasiklydęs viešas asmuo, išrinktas miesto gyventojų ir įtakojantis viešųjų pinigų skirstymą, ėmė kelti sąlygas žurnalistei ir aiškinti, prie kokių sąlygų galėtų gyventojams paaiškinti apie savo ir BOT veiklos niuansus, taip galimai pažeisdamas Visuomenės informavimo įstatymą.
Praėjusių metų spalio gale 18 bendruomeninių organizacijų pirmininkų pasirašė po raštu miesto valdžiai, kuriame išreiškė nepasitikėjimą BOT pirmininku. Sprendimų iš Savivaldybės nesulaukta.
Šių metų vasario 3 dieną Šiaulių miesto savivaldybės tarybai ir Administracijai raštą pateikė Bendruomeninių organizacijų konfederacija. Jame dar kartą išdėstyti argumentai apie S. Stasiūno galimą piktnaudžiavimą pareigomis, vienasmeniškus sprendimus, bendruomeninių organizacijų nuomonės ignoravimą, galimą interesų konfliktą dėl „Maisto banko“ ir panašiai.
Rašte politikams priminta, kad S. Stasiūnas nepaneigė viešai aprašytų faktų apie tai, kad trenkė ir spyrė 88 metų tremtinei, gyvenančiai jo tėvo kaimynystėje („Ar Šiaulių politikas sumušė tremtinę?“ 2020-11-12, „Šiaulių kraštas“).
Konfederacijos pirmininko Reimundo Varapicko pasirašytame rašte išsakoma pozicija, kad viešai ignoruojantis visuomenės priimtas bendruomenės elgesio normas S. Stasiūnas negali atstovauti Savivaldybės valdančiosios daugumos Bendruomeninių organizacijų taryboje.
Bendruomenininkai viliasi, kad valdančioji dauguma nekompromituos Šiaulių miesto savivaldybės ir, atsižvelgusi į visus argumentus, atšauks S. Stasiūną iš BOT narių. Organizacijų vadovai tikisi, kad gal šįkart miesto Taryba sureaguos ir priims sprendimus.
Anksčiau minėtame BOT posėdyje net ir S. Stasiūno politiniai bendražygiai vicemeras Egidijus Elijošius bei Malik Agamalijev siūlė nebekelti įtampos, perkrauti Bendruomeninių organizacijų tarybą ir jos veiklą.
