Naujausios
Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis, buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ją organizavo Būsto energijos taupymo agentūra kartu (BETA) su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
Siekis – nevartojantys energijos pastatai
Ilgalaikės pastatų renovacijos strategija yra rengiama pagal Europos Sąjungos (ES) tikslą – didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Šie pastatai turi būti efektyviai ekonomiškai pertvarkyti į nevartojančius energijos pastatus, kitaip vadinamus „nulinės energijos“ pastatais.
Pasak Būsto energijos taupymo agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos, planuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių. Po 5 metų šis skaičius dar labiau padidės ir per metus planuojama renovuoti bent 600 pastatų. Šis skaičius augs ir planuojama, kad 2031-2040 m. laikotarpiu bus renovuojama po 1000 pastatų kasmet, 2041-2050 m. po 1400.
Numatytu laikotarpiu planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.
Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 proc. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu planuojama sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų planuojamų pasiekti sutaupymų. Svarbus vaidmuo čia tenka Lietuvos savivaldybėms.
„Savivalda nori prisidėti, kad CO2 emisijos būtų mažinamos miestuose, o gyventojai nėra abejingi savo gyvenamosios aplinkos sutvarkymo darbams. Renovacija atsiperka tiek energijos sutaupymu, tiek išauga ir būsto vertė, tiek estetiškai gražinama aplinka bei gerinama infrastruktūra. Tačiau vykstančios renovacijos tempai yra per maži ir artimiausiu metu privalo didėti“, – teigia Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Pirmoje vietoje – kvartalinė renovacija
Kaip ir dabar, prioritetas bus skiriamas kvartalinei renovacijai, nes ji padės efektyviau siekti strategijos tikslų. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. 39 šalies savivaldybėse planuojama įgyvendinti Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų,“ – teigia V. Serbenta.
Užs. Nr. 464689
