Daugiabučių renovacija veja iš miesto čiurlius

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiame daugiabutyje čiurliams nebėra vietos – jų mėgstamos angos užmūrytos.
Šiaulietė Rasa A. iš Zoknių mikrorajono kreipėsi į „Šiaulių kraštą“, išvydusi, jog per daugiabučių renovaciją uždengiamos fasado angos prie stogo, o būtent pavasarį jose įsikurdavo čiurliai. Jos įsitikinimu, tai skriauda gamtai.

„Nebenorime nei paukščių, nei medžių“

Rasa pasakoja, jog jau ne vieną dešimtmetį čiurliai įsikurdavo kaimynystėje renovuojamo Radviliškio g. 76 daugiabučio pastogėje. Pavasarį parskridę tokios galimybės nebeturės, nes renovuojamo namo fasade jokių angų nebeliko. Angos dar likusios gretimame daugiabutyje, bet gal ir jos bus užtaisytos?

Moteris įsitikinusi, jog būtent šiems paukščiams angos buvo skirtos. Čiurliai, kurie skraido nenusileisdami ant žemės, lizdus suka sienų plyšiuose, angose, medžių drevėse.

„Kiek žinau, Vilniuje ir kitur, darant namų renovaciją, tos angos yra paliekamos. O jeigu šios angos ventiliacijai skirtos, tai kodėl jos tuomet iš viso užmūrytos? Kaip per karščius, kai stogas įkais, jausis patys gyventojai penktame aukšte? – svarsto moteris. – Aišku, tai gyventojų sprendimas. Atseit, čiurliai skraidydami teršia išmatomis automobilių stogus. Kaimynystėje gyvename, nieko tokio nesame labai pastebėję. Balandžiai daugiau teršia, gal jų teršimą čiurliams priskiria? Ir kiek čiurliai čia tebūna – gegužės pabaigoje parskrenda, o rugpjūčio viduryje jau išskrenda.“

„Kažin ar tokie projektai neturi būti derinami su aplinkosaugininkais? Gamtai padaryta skriauda ir mums čiurliai pavasarį sudarydavo gražų vaizdą. Trisdešimt metų jie čia puikiausia gyveno, o ką dabar pavasarį darys? Bandžiau rūpintis, bet nuleidau rankas, nes užmūryta ir ką čia padarysi. Tik nusprendžiau pasidalyti savo pamąstymais“, – sako skaitytoja.

„Labai apgailestauju, kad tiek nebenorime gamtos – svarbiausia tik mašinos, trinkelės, asfaltas. Nebereikia nei medžių, nei paukščių – nieko“, – piktinasi ji.

„Paukščiams – savi namai, žmogui – savi“

„Šiaulių kraštui“ situaciją aiškino Bachramas Zeinalovas, kuris Zokniuose yra daugiau kaip dešimties daugiabučių bendrijų, tarp jų ir Radviliškio g. 76 daugiabučio bendrijos, pirmininkas.

„Tos angos – tai ventiliacijos angos, skirtos stogui vėdinti, tikrai ne paukščiukams lizdus sukti, nuo jų buvo užkištos visokiomis šiukšlėmis. Ir ventiliacija neveikė, kaip turi veikti, ir žmonės skundėsi, kad paukščiai teršia jiems langus, kasdien reikia plauti, – sakė B. Zeinalovas. – Užtaisyti tas ventiliacijos angas nusprendė namo gyventojai susirinkime. Dabar ventiliacijai išgręžtos skylės ir padaryta įranga pačiame stoge.“

Pirmininkas pabrėžė, jog pats vienas be gyventojų leidimo nieko nesiima, daro tik tai, kam gyventojai pritaria.

„Bet visiems niekada neįtiksi, – sakė jis. – Vis kas nors būna nepatenkintas. Medžių naujų pasodiname, tai sako, kam sodinate, lapų daug prikris. „

Zoknių mikrorajono bendruomenės pirmininkė Ligita Stankuvienė, kuri pati yra Radviliškio g. 76 namo gyventoja, „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog bendrijos susirinkimuose „tūkstančius kartų kalbėta, jog reikia tvarkyti ir fasado siūles, ir užtaisyti ventiliacijos angas“.

„Neįmanoma buvo gyventi: langai apdergti, laiptinės įėjimai apdergti, automobiliai taip pat, – tikino ji. – Bachramui Zeinalovui esame tik dėkingi už rūpinimąsi renovacija, aplinkos tvarkymą, medelių sodinimą. Paukščiams yra savi namai, o žmonėms – savi.“

Inkilai gali būti išeitis

„Šiaulių kraštui“ situaciją komentavo Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Gediminas Cinkutis.

„Neteko dar apie tokią problemą girdėti, – stebėjosi jis. – Bet tikrai ne paukščiams angos buvo daromos daugiabučių fasaduose. Čiurliams ne vieta sukti lizdus miesto daugiabučiuose ir nereikėtų šių paukščių perkelti į miestą. Jie lizdus paprastai suka atokiose vietose – miškuose, medžių drevėse, sodybose, bet ne miestuose“.

Ką daryti tiems, kuriems rūpi pavasarį parskrisiantys, bet savo namų neberasiantys čiurliai?

„Pavasarį gali jiems iškelti inkilus medžiuose, jeigu jų auga kiemuose ar atokiau, ir visos pusės bus patenkintos“, – patarė G. Cinkutis.

Susijusios naujienos