Naujausios
Laisvės triumfas
Renginyje netrūko nei geros nuotaikos, nei žmonių, o patys dalyviai palietė daug temų: nuo sovietinės praeities iki vaikų užimtumo.
Moderatoriaus poziciją užėmęs Liudas Dapkus pokalbio pradžioje pasidžiaugė, jog tarp tokių senų, dar sovietmečiu statytų, namų vyksta toks renginys. Jo teigimu, tai laisvės triumfas prieš sovietinę architektūrą.
„Aš manau, jog žmonės, kurie projektavo tuos „pavyzdinius rajonus“, turėjo slaptą misiją – kad juose nevirtų gyvybė. Na, išskyrus, kad vaikai žaisdavo“, – sakė L. Dapkus.
„Ir tiek žmonių, kad galėtų susirinkti ir laisvai šnekėti – ne, būtų visi išvežti“, – apie renginio iniciatyvą sakė Marius Čepulis.
Gyvenimo svajonė
Kalbėdamas apie keliones, M. Čepulis teigė, jog dėl situacijos pasaulyje jis negalės išvykti į Kostą Riką, tačiau tai leido jam išpildyti vieną iš svajonių.
„Viena iš įsimintiniausių kelionių šiais metais buvo į Marijampolę“, – sako M. Čepulis
O Marijampolėje, kaip sako fotografas, jis atvyko balose ieškoti skydvėžių.
„Viena Marijampolės mokytoja parodo man ir aš viską metęs lekiu tenai. Tai buvo vienas iš didžiausių džiaugsmų šiais metais“, – sako M. Čepulis.
Kodėl vaikai sėdi prie ekranų?
Kalbai pasisukus temos apie vaikus link, dalyviai prisiminė vaikystėje žaistus „ali baba“, „peiliuką“, „chaly chalo“ bei kitus žaidimus.
Marius Čepulis teigė, jog šiuolaikinių vaikų nereikia kaltinti, nes jo kartos vaikai taip pat sėdėtų prie ekranų.
„Jeigu mum būtų davę šiuolaikinę technologiją tais laikais, būtume nudvėsę iš siaubo tą pačią sekundę, arba pusė būtų širdies smūgį gavę. Bet mes patys irgi nebūtume ėję į lauką“, – teigia fotografas.
„Vienas iš įdomiausių scenarijų būtų paimti ir į tuos laikus nunešti „mobiliaką“ ir pasakyti: „imk, žaisk, vaike“, – priduria M. Čepulis
Fotografo teigimu, viso to šaknys slypi ties dėmesiu. Anksčiau užtekdavo vaiką į lauką išleisti, dabar jam reikia duoti telefoną.
„Su tuo kovoti yra beprasmiška, reikia užsiimti papildoma veikla“, – sakė M. Čepulis.
