Dainų progimnazija po rekonstrukcijos: energijos taupymas ir jaukumas

Dainų progimnazija po rekonstrukcijos: energijos taupymas ir jaukumas

Dainų progimnazija po rekonstrukcijos: energijos taupymas ir jaukumas

Šiaulių Dainų progimnazijos rekonstrukcija visiškai artėja prie pabaigos. Mokyklos bendruomenė džiaugiasi ne tik pagražėjusia mokykla, bet ir nauja šildymo sisitema, kuri leis sutaupyti apie 313,50 MWh šilumos energijos perskaičiuotos norminiam šildymo sezonui.

Julija KYMANTAITĖ

Lopyta ne kartą

Baigiamos rekonstruoti vienos didžiausių Šiaulių miesto mokyklų direktorius Viktoras Varanavičius pasakoja, kad 36 metus skaičiuojantis mokyklos pastatas be Europos Sąjungos paramos būtų ir toliau tik lopomas, švaistomi pinigai šilumos energijai.

Mokyklos direktorius V. Varanavičius pasakojo, kad 1977 metais pastatyta mokykla iki rekonstrukcijos buvo tik palopoma, nes nebuvę tam lėšų. Prieš keletą metų buvo pakeisti kiauri langai. Buvo uždengtas naujas stogas, nes prie lubų tekdavo kabinti virves, kad per lubas bėgantis vanduo nesitaškytų, o bėgtų viena srove į sustatytus salėje dubenis.

Buvo palopyta ir galinė pastato siena, nes per sienų plyšius tarp blokų bėgdavo vanduo, drėkdavo sienos.

„Tačiau tokių palopymų neužteko. Dėjome pastangas, kad patektume į 2007 – 2013 metų finansavimo programą, išnaudoti energijos taupymo galimybes“, – teigė mokyklos direktorius V. Varanavičius.

Rekonstrukcijai – ES lėšos

Pagal ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetą „Aplinka ir darnus vystymasis“, Dainų progimnazijos rekonstrukcijai buvo numatytos skirti lėšos. Pradžioje bendra projekto vertė siekė 2 495 116 litų, visa ši suma – ES lėšos. Projektas buvo numatytas pradėti įgyvendinti 2010 metais. Projekto sąmata kiek kito. Šiaulių miesto savivaldybė prie rekonstrukcijos prisidėjo dar apie milijonu litų. Konkurso metu suderėta darbų suma siekė per 3,3 milijono litų.

Pagal parengtą techninį projektą buvo numatyta sumažinti Šiaulių Dainų progimnazijos pastate suvartojamos energijos sąnaudas įdiegiant energijos taupymo priemones. Šiuo projektu buvo numatyta spręsti neefektyvaus energijos naudojimo problemą bei mažinti neigiamą poveikį aplinkai. Buvo numatyti konkretūs darbai: išorės durų keitimas, sienų ir cokolio rekonstravimas, I aukšto grindų ant grunto šiltinimas, šildymo ir karšto vandens, vėdinimo sistemų rekonstrukcija, apšvietimo ir su ja susijusios elektros instaliacijos sistemos rekonstrukcija.

„Tiek darbų padaryti be Europos Sąjungos paramos būtų buvę visiškai neįmanoma, miestas tikrai nebūtų skyręs tiek pinigų, nes jų paprasčiausiai miesto biudžete tokioms reikmėms nebuvo“, – sakė V. Varanavičius.

2011 metais buvo parengtas techninis rekonstrukcijos projektas, 2012 metais buvo vykdomas darbų pirkimo konkursas, kurį laimėjo UAB „Daistatus“. Konkretūs rekonstrukcijos darbai pradėti 2013 metų kovo 25 dieną, o šių metų Rugsėjo 1-osios šventę mokiniai jau minėjo šiltoje ir jaukioje mokykloje.

Nesubalansuotas šildymas rydavo lėšas

„Iki rekonstrukcijos šildymo sistema neatitiko mokyklos poreikių: pirmajame pastato aukšte būdavo 16 laipsnių šilumos, o trečiame – 18 laipsnių. Jeigu pirmame aukšte norėdavome sukelti temperatūrą iki 18 laipsnių šilumos, trečiame aukšte – jau per karšta, mokiniai atsidarinėja langus.  Šildymo sistema buvo išvedžiota neapgalvotai: viename kabinete abu radiatoriai „grįžtami“, o tai reiškia – šaltesni, o kitame kabinete du „paduodantys“ – karštesni. Sureguliuoti vienodos temperatūros mokykloje nebuvo įmanoma. Šildymo sąnaudos būdavo didžiulės“, – pasakojo direktorius V. Varanavičius.

Rekonstrukcijos metu pakeista visa šildymo sistema, kad būtų galima balansuoti taip, kad temperatūra tarp pirmojo ir trečiojo aukštų, atskirų kabinetų nesiskirtų.

Direktorius prisiminė, kad pro neapšiltintas sienas pastatas netekdavo daug brangios šilumos. „Šildydavome Dainų mikrorajono orą. Po rekonstrukcijos mokykloje labai šilta, šildymą sumažinome iki minimumo. Tai didžiulė ekonomija miesto biudžetui. Savaitgaliais šildymą palaiko tik esant reikalui įsijungiantis automatinis šildymo daviklis“, – džiaugėsi V. Varanavičius.

Rekonstrukcijos metu apšiltintas visas vienos didžiausių pagal plotą Šiaulių miesto mokyklų fasadas. Taip ne tik pašiltėjo pastatas, nes nebeprarandama per sienas šilumos, bet ir žymiai pagražėjo.

Pažanga reikalauja daugiau elektros energijos

„Labai svarbu buvo pakeisti visą elektros instaliaciją. Pakeista jėgos instaliacija, seni aliuminiai laidai. Nes pagal mokyklos poreikius elektros energijos kiekiui, nebeatlaikydavo saugikliai. Mokykla kompiuterizuota – nėra nė vieno kabineto, kuriame nėra kompiuterių, kitos medijų įrangos. Mokykloje veikia ir elektroninis dienynas, interaktyvios lentos, kai mokiniui nebereikia su pirštu ar kreidele rašyti. Mokykla negali atsilikti nuo šiandieninių informacinių technologijų“, – pasakojo V. Varanavičius.

Todėl, direktoriaus teigimu, elektros energijos šiandien mokyklai reikia vis daugiau.

„Nors ir padidės elektros sąnaudos, bet sumažės šildymo sąnaudos, todėl bendras mokyklos energijos sunaudojimo balansas bus mažesnis, nei iki rekonstrukcijos“, – skaičiavo direktorius V. Varanavičius.

Direktoriaus teigimu, neįmanoma gyventi be naujų technologijų, nors jos ir didina elektros energijos sunaudojimą.

Mokinių ir mokytojų sveikatai – vėdinimo sistema

Mokykloje rekonstrukcijos metu įrengti septyni vėdinimo – rekuperacinės sistemos taškai.

„Tai reiškia, kad paduodamas ir ištraukiamas iš tam tikrų patalpų oras. Iš lauko paduodamas gaivus jau pašildytas iki 18 laipsnių oras. O kita sistema ištraukia užsistovėjusį patalpos orą. Oras keičiasi, patalpa vėdinama“, – pasakojo direktorius V. Varanavičius.

Vėdinimo sistemos yra įrengtos sporto salėje, valgykloje, aktų salėje, choreografijos salėje. Vėdinimo sistemos yra ir trijose kompiuterių klasėse – pradinukų, dalykininkų ir informatikos.

Direktoriaus V. Varanavičius teigimu, vėdinamose patalpose žymiai sveikiau ir vaikams, ir pedagogams. Iš valgyklos, kurioje taip pat įrengta moderni vėdinimo sistema, po mokyklą nebesklando, kaip anksčiau, maisto kvapai.

Prisidėta prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos

„Prie Dainų progimnazijos prijungus Dainų pradinę mokyklą, bendras vaikų skaičius išaugo iki 700 mokinių. Šiems mikrorajono vaikams po rekonstrukcijos sukurtos puikios sąlygos mokytis. Mokykla yra ne tik patraukli vaikams, tėvams, mokytojams, bet ir puošia atsinaujinusiu fasadu visą Dainų mikrorajoną“, – džiaugėsi direktorius V. Varanavičius.

V. Varanavičius neabejoja, kad atlikus pastato rekonstrukciją bei energetikos sistemos dalinį modernizavimą, prisidėta prie energijos efektyvumo didinimo bei energijos sąnaudų vartojimo mažinimo nacionaliniu lygiu,  sumažėjo ir neigiamas poveikis aplinkai. Projektas prisidėjo prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos. Pagerėjo žmonių darbo sąlygos ir teikiamų paslaugų kokybė, sukurtos sąlygos efektyvesniam darbui ir ugdymo procesui vykdyti.

Užs. Nr. 206259

FASADAS: Rekonstrukcijos metu apšiltintas visas vienos didžiausių pagal plotą Šiaulių miesto mokyklų fasadas.

VĖDINIMAS: Mokykloje rekonstrukcijos metu įrengti septyni vėdinimo – rekuperacinės sistemos taškai. Vėdinimo sistemos yra ir trijose kompiuterių klasėse.

FINANSAVIMAS: „Dėjome pastangas, kad patektume į 2007 – 2013 metų finansavimo programą, išnaudoti energijos taupymo galimybes“, – teigė mokyklos direktorius V. Varanavičius.

Jono TAMULIO nuotr.