Naujausios
Skaitytojo klausimas
Į redakciją kreipęsis Šiaulių rajono, Gruzdžių seniūnijos, gyventojas nurodė netoli jo namų esant dvi audinių fermas, fermų yra ir netoli Šiaulių rajono, Verbūnų kaimo. Tokių verslinių ūkių gausa Šiaulių rajonas žinomas ne vienerius metus.
„Virusas mutuoja audinių fermose ir pakitęs persiduoda žmogui. Vakarų Europos šalyse yra masiškai naikinamos audinių fermos kaip mutuojančio užkrato šaltiniai. Kas yra daroma mūsų rajone ir respublikoje šios baisios ligos platinimo per žvėrelių fermas stabdyme?“ – rašo ponas Rimgaudas.
Daugiausiai ūkių – Šiaulių rajone
Šiaulių apskrityje šiuo metu yra registruoti 82 kanadinių audinių ūkiai. Šiandien 43 ūkiuose vykdoma veikla, kiti – kol kas yra tušti. Preliminariais paskaičiavimais, ūkiuose auginama apie 7 000 kanadinių audinių.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento vyriausiojo veterinarijos gydytojo-inspektoriaus Justo Šateikos, pernai Šiaulių apskrityje buvo atlikta apie 50 patikrinimų – planinių ir pagal skundus. Rezultatas – dešimtyje audinių ūkių rasta gyvūnų gerovės pažeidimų – netinkami gyvūnų narvelio dydžiai, neišlaikyti plotai, žvėreliams nesuteikta reikiama pagalba.
Dar maždaug dviejose dešimtyse fermų per patikras rasta gyvūnų biosaugos pažeidimų – neužtikrinta graužikų kontrolė, nesutvarkyta fermos teritorija, nenušienauta žolė, netinkami arba išlūžę teritorijų aptvėrimai, nevesta gyvūnų apskaita, kai kur trūko dezinfekcinio kilimėlio, neužtikrinta dezinfekcija. Šių ūkių savininkams taikytos sankcijos.
Nors pagal veterinarijos planą kailinių žvėrelių laikymo vietos turi būti tikrinamos tris kartus per metus, šiemet, anot J. Šateikos, dėl koronaviruso infekcijos ir karantino tokios patikros buvo apribotos. Taigi visi audinių ūkiai šiais metais patikrinti tik vieną kartą – vasarą, dar neturint mokslinės informacijos, kad COVID-19 gali sirgti bei tapti užkrato šaltiniu ir šie žvėreliai.
Pagrindo drastiškoms priemonėms kol kas nėra
Skaitytojas Rimgaudas iš Gruzdžių buvo teisus: Šiaulių rajonas išties lyderiauja audinių ūkiais ne tik Šiaulių apskrityje, bet ir šalyje. Iš 43 apskrityje šiuo metu aktyvią veiklą vykdančių kailinių žvėrelių fermų Šiaulių rajone šiuo metu veikia 27.
„Natūralu, kad Šiaulių rajono gyventojams neramu dėl to, ar jiems saugu, ar nekyla grėsmė plisti infekcijai“, – sakė Šiaulių departamento vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius.
Jis patikino, kad nei fermose Šiaulių rajone, nei kituose apskrities ūkiuose bei Lietuvoje, nepasireiškę jokie pavojingos infekcijos simptomai.
„Žmonės gali būti ramūs ir nesibaiminti: situacija yra normali, jokie žvėrelių naikinimo darbai neatliekami, nėra jokios žinios, kad kuri nors ferma būtų užsikrėtusi, – sakė J. Šateika. – Tuo atveju, jei atsirastų bent menkiausias įtarimas, būtų nedelsiant atliekamos operatyvinės procedūros, panašios kaip ir kiaulių maro metu – būtų imami mėginiai ir t.t.“
Danijos valdžia priėmė sprendimą šalyje sunaikinti visas brangiakailių žvėrelių fermas – tiek tas, kuriose užkratas rastas, tiek ir sveikąsias.
Vyriausiojo veterinarijos gydytojo nuomone, tai ganėtinai drastiškas sprendimas: juk pasireiškus, pavyzdžiui, kiaulių marui masiškai visi ūkiai nenaikinami, o atliekamos stebėsenos, tyrimai, vykdomas prevencinis darbas. Taip galbūt galėtų būti daroma ir į fermas įsimetus koronavirusui.
„Kita vertus, kiaulių maras plinta tik tarp kiaulinių gyvūnų, taigi užsikrėtusią fermą sunaikinus, realu, kad užkratas neišplis. O koronavirusas plinta ir žmonėms, ir audinėms ir tikėtina, kad nesilaikant biosaugos reikalavimų, jis gali būti perneštas iš fermos į fermą ir užkrėsti ne tik gyvūnus, bet ir dirbančius žmones“.
Anot J. Šateikos, išgirdę, kas darosi Danijoje, ausis pastatę ir kailinių žvėrelių augintojai Lietuvoje: kas bus? Augintojai maksimaliai sugriežtino biosaugumo kontrolę, skambina veterinarijos tarnyboms, konsultuojasi. Juk nuostolis, židinio atsiradimo atveju, būtų didelis: tiek ekonominis, tiek darbuotojų sveikatai.
Dirbama sustiprintu režimu
Arūnas Teišerskis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento direktorius, sako, kad, paplitus informacijai apie pavojingos infekcijos plitimą užsienio šalių audinių fermose, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba stipriai sugriežtino šių žvėrelių biosaugą, visi ūkiai, laikantys kailinius žvėrelius, yra informuoti dėl COVID-19 grėsmės ir paprašyta, kad darbuotojai, turintys kontaktą su žvėreliais bei pastebėję jų karščiavimą ar didesnį už įprastą gaišimą, būtinai kuo skubiau informuotų tarnybą.
Be to, dirbantieji fermose privalo, kur tik įmanoma, būti su apsauginėmis kaukėmis, su spec. drabužiais, su pirštinėmis ir naudotų dezinfekcines priemones.
Į kiekvieną ūkį jau yra išsiuntinėta informacija, akcentuojanti, kad iš šalių, kurių fermose yra pasireiškusi koronavirusinė infekcija žvėreliams, audinės į mūsų šalį nebūtų įvežamos. Kol kas šios šalys – Danija, Ispanija, Olandija, JAV, Švedija.
„Svarbiausia yra saugos priemonės. Neduok Dieve, žmonės, kuriems pasireiškę kovido simptomai, įeitų į fermas. Tuos žvėrelius mes privalome saugoti, nes nuo mūsų jie gali užsikrėsti, o paskui užkrėsti kitus žmones“, – sakė A. Teišerskis.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, imtis drastiškų priemonių ir pradėti masiškai gaišinti audines Lietuvoje, šiuo metu neplanuojama.
„Kol kas nėra gautas nė vienas pranešimas apie COVID-19 liga užsikrėtusius audinių ūkių darbuotojus arba apie padidėjusį audinių sergamumą ir gaišimus“, – akcentuojama pranešime.
Tarnybos duomenimis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija, kurioje šiuo metu tiriami mėginiai dėl COVID-19 tyrimų žmonėms, šiuo metu yra pasirengusi per parą papildomai ištirti ir 50 gyvūnų organų mėginių bei 100 mėginių iš tepinėlių tyrimų SARS-COV-2 virusui nustatyti.
VMVT kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl finansavimo mechanizmo ir lėšų numatymo, jeigu kuriame nors kailinių gyvūnų ūkyje šalyje būtų nustatytas koronaviruso židinys.
Blogiausiu scenarijumi – nustačius bent vieną teigiamą koronaviruso atvejį kailinių žvėrelių ūkyje laikomoms audinėms, tokiam ūkiui, rašoma VMVT pranešime, būtų taikomi ribojimai ir būtų priimtas sprendimas naikinti užkrėstuose narvuose laikomus gyvūnus. Taip pat būtų atrenkami papildomi mėginiai siekiant nustatyti ligos išplitimą. Iš tiesiogiai koronaviruso ligos paveikto ūkio būtų draudžiamas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų medžiagų judėjimas. Taip pat, gavus informacijos apie šios ligos įtarimą, ūkiui nedelsiant būtų taikomi apribojimai, iki būtų gauti tyrimų atsakymai.
