Naujausios
Artimiausia registracija – tik lapkričio viduryje
Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėja Aušra Gailiūnienė komentavo, jog gyventojai kreipiasi „masiškai“. „Šiaulių kraštas“ rašė, jog skyriaus sulaukė ir antplūdžio, ir žmonių pasipiktinimo, kad net registracijos talonėlio prašymui teikti turi laukti kelias dienas.
Šiuo metu skyriaus padaliniuose iš anksto registruojami teikti prašymus dėl šildymo kompensacijų jau tik nuo lapkričio vidurio. Vedėjos žodžiais, „spalis jau visiškai užpildytas ir lapkritis beveik pilnas“.
„Žmonės yra įsibaiminę brangaus šildymo sezono ir skuba“, – aiškino vedėja bumo priežastis.
Ji pabrėžė, jog galima registruotis vizitui į skyrių ir internetu, o prašymus teikti ir elektroniniu būdu, jeigu naudojamasi elektronine bankininkyste. Kompensacijos skiriamos visam sezonui – šešiems mėnesiams. Nebereikės kaip ankstesnį sezoną kas tris mėnesius dėl jų kreiptis. Ir vėliau pateikus prašymą, kompensacijos bus skaičiuojamos nuo pat šildymo sezono pradžios.
„Mes nustatome teisę gauti kompensaciją ir nurodome iki kokios ribos žmogus pats gali mokėti už šildymą, – pabrėžė A. Gailiūnienė. – Centralizuoto šildymo išlaidų kompensacijas skaičiuoja bendrovė „Šiaulių energija“. Vieną mėnesį kompensacija gali išeiti, kitą – ne. Naujo yra tik tiek, kad kilo valstybės remiamų pajamų dydis ir teisė į kompensacijas bus skiriama visam sezonui.“
Ji siūlo gyventojams patiems preliminariai pasidomėti, ar priklausytų kompensacija, nes skaičiavimo formulės yra skelbiamos ir savivaldybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapiuose, ir tik tuomet kreiptis. Kad esą socialinių darbuotojų darbas nebūtų „nulis“ skaičiuojant, ar priklauso kompensacija.
Rajonas ruošiasi bumui
Šiaulių rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja Jolanta Šiuparienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog gyventojus dėl kompensacijų seniūnijos pradeda priiminėti šią savaitę.
„Ruošiamės didžiajam bumui, – sakė ji. – Pagal gyvenamąją vietą, seniūnijose priiminėjami gyventojai. Labai daug žmonių konsultuojame, seniūnijos dėliojasi priėmimo srautus, grafikus, kad kuo daugiau ir greičiau žmonių priimtume.“
Pernai rajone šildymo ir karšto vandens kompensacijas gavo 1 435 asmenys, o šiemet nuo sausio iki rugpjūčio jau 2080 asmenų.
„Nuo šių metų liepos 1 dienos yra ženkliai padidintas valstybės remiamų pajamų dydis – nuo 129 eurų iki 147 eurų, todėl prognozuojame, kad kompensacijų gavėjų daugės apie 30 procentų, – sakė J. Šiuparienė. – Dauguma rajono gyventojų ne centralizuotu šildymu naudojasi, o šildo namus kietu kuru – malkomis, briketais, anglimi. Jiems, kaip ir šildantiems namus dujomis ar elektra, taip pat priklauso kompensacijos.“
Rajono savivaldybės taryba spalio 11 dieną tvirtins kieto kuro kainas, pagal kurias bus skaičiuojamos kompensacijos.
„Pernai už kietmetrį malkų kaina, pagal kurią skaičiavome kompensacijas, buvo patvirtinta 26,50 euro, o šiemet, atlikę rinkos kainų tyrimą, teikiame tvirtinti 86,50 eurų – trigubai kaina didėja, – sakė vedėja. – Praėjusį šildymo sezoną už kietą kurą vidutiniškai kas mėnesį gyventojams, kuriems priklauso kompensacijos, mokėdavome po 30 eurų, tai dabar mokėsime po beveik 90 eurų.“
Ką svarbu žinoti dėl šildymo kompensacijų?
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė socialinėje erdvėje dalijasi tokiais svarbiais akcentais:
– šildymo kompensacijos priklauso sunkiau besiverčiantiems ir net vidutines pajamas uždirbantiems šalies gyventojams, tad jei anksčiau jums kompensacija nepriklausė, verta pasitikrinti, ar turite teisę į kompensaciją šiam šildymo sezonui,
– pasitikrinti, ar jums, ar jūsų šeimai priklauso šildymo kompensacija galima per sistemą SPIS, naudojantis skaičiuokle: https://spis.lt/Skaiciuo.../BustoSildymoIslaiduKompensacijos
– nesvarbu kokiu būdu gaminama šiluma – kompensacijas galima gauti centriniam šildymui, malkoms, elektra, dujomis ir kt. rūšimis gaminamai šilumai;
– nustatant teisę į šildymo kompensaciją – turtas nevertinamas, vertinamos tik asmens ar šeimos pajamos;
– kreiptis dėl šildymo kompensacijų galima į savivaldybę. Taip pat paraišką galima užpildyti ir internete, naudojant SPIS sistemą https://spis.lt/
Kiekviena situacija vertinama individualiai, todėl ir kompensacijų dydžiai skirsis priklausomai nuo pajamų, būste registruotų asmenų skaičiaus, būsto ploto.
Gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.
Pavyzdžiai, kiek kas mokėtų, pritaikius kompensaciją
Vidutinę senatvės pensiją (su būtinuoju stažu) 513 Eur gaunantis ir vienas gyvenantis pensininkas už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 7,2 Eur.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 1099 Eur į rankas (2 MMA), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) nemokėtų nieko. 100 proc. kompensuotų valstybė.
Keturių asmenų šeima (2 tėvai ir 2 vaikai), gaunanti 2174,8 Eur į rankas (2 VDU), už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m.) mokėtų ne daugiau kaip 45,51 Eur, kitką kompensuotų valstybė.
Kokius dokumentus reikia pateikti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, jog kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas gautas už 3 paskutinius mėnesius iki kreipimosi, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą), duomenis apie suvartotą elektros energiją (kiekį, elektros tarifus). Atkreipiamas dėmesys, kad visais atvejais būsto šildymo būdas turi būti registruotas Registrų centre.
Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria.
Iki 2024 m. balandžio 30 d. yra pratęstas terminas, kai, skiriant piniginę socialinę paramą, nevertinamas nuosavybės teise turimas asmenų turtas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos.
Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).
