Naujausios
Senoviniuose kalendoriuose rugsėjo 29-oji diena pažymėta arkangelo Mykolo trimitu bei svarstyklėmis geriems ir blogiems nuodėmingo žmogaus darbams palyginti. Pasak etnologo Liberto Klimkos, Mykolinės vadintos ir Vėjų diena, nes tikėta, kad svarbias žinias apie būsimą žiemą skelbia arkangelo Mykolo trimitas: jei iš ryto vėjas „atbėgs“ iš vakarų, žiema bus permaininga, su atlydžiais, jei iš pietų – šilta ir švelni, jei pirmasis būtų rytys – tikėtina žvarbi žiema; o jei šiaurys – snieginga. Ryški giedra per Mykolines žada itin šaltą žiemą.
Vėjų šventės Botanikos sode dalyviai galėjo patikrinti, ar senolių pastebėjimai tvirtinasi.
Renginio organizatoriai pasistengė, kad šventės dalyviams vėjas įpūstų kūrybinių idėjų, kad dideli ir maži užuostų, kiek kvapų atneša vėjai.
Laima Užkuraitė skaitė eilės iš naujos eilėraščių knygos „Dainuojančių vėjų šukos“, Birutė Kuicienė (studija „Auksinė ochra“) kvietė į edukacinę veiklą „Nupiešk vėją“. Lankytojai galėjo dalyvauti vėju keliaujančių hidrolatų „degustacijoje“, vėjų gaudyklės dirbtuvėse, gaminti vėjarodes pagal STEAM, pamatyti, kaip gaudomos žiedadulkės, sužinoti, kaip išmatuoti ir užfiksuoti vėją meteorologų naudojamomis priemonėmis.
Paskaitą „Apie vėją“ skaitė Julius Vainorius, „Vėjo reikšmė gyvajai gamtai“ – Martynas Kazlauskas.
Kvapų kūrėjas Aistis Mickevičius atskleidė kvepalų gamybos paslaptis ir surengė pokalbį-diskusiją „Modernioji parfumerija – nuo botaninių ingredientų iki inovatyvių molekulinių kompozicijų. Parfumeriniai mitai ir realybė“.
Lina Giedrimienė mokė modeliuoti balionus, Vytautas Steponavičius rodė, kaip skrieja aviamodeliai. Lankytojai dalyvavo išlankstytų lėktuvėlių varžybose, klausėsi vėjo muzikos, apžiūrėjo vėjarodžių konkurso parodą, rudenį žydinčius augalus, vaišinosi savitarnos arbatinėje.
