Naujausios
Akmuo į Savivaldybės daržą
Trečiadienį Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos salėje gausiai susirinkusiems gyventojams pristatytas biodegalų jėgainės statybos projektinis pasiūlymas.
Tampa aišku – kiek daugiau negu keturių hektarų plote išdygs 2 000 kvadratinių metrų gamybos pastatas su galinga technine įranga, trys aštuonių metrų aukščio ir 26 metrų skersmens bioreaktoriai, substrato saugojimo lagūna, buferinis rezervuaras, biodujų valymo stotis, oro biologinis filtras, avarinis dujų fakelas, čiaupų aikštelė, administracijos buveinė, kiti būtinieji statiniai.
„Mėšlo“ verslą vystyti labai patogu, nes vakarinė sklypo pusė ribojasi su magistralinio dujotiekio linija, į kurią ir įsilies gamybinio proceso metu pagamintos dujos.
Per metus gamykla perdirbs apie 85 tūkstančius tonų žemės ūkio atliekų: žaliųjų, bioskaidžių, energetinių augalų, bet didžiąją dalį sudarys gyvulių mėšlas. Numatyta pagaminti iki 350 kubinių metrų per valandą pažangiųjų biodegalų (biodujų išvalytų iki gamtinių dujų lygio) – apie 3 000 000 kubinių metrų per metus.
Gyventojai patikinti, kad visas gamybinis procesas vyks visiškai uždarai, mėšlas, kitos bioskaidžios atliekos į jėgainę bus vežamos aklinai užsandarintose sunkvežimių priekabose – jokio kvapo ir jokio grėsmės nebūsią, atvirkščiai, gyventojams bus vieni pliusai. Ir tik pliusai.
Daugelis susirinkusiųjų jėgainės statytojo UAB „Pažangi energija“ atstovo Donato Daunio, teisininko Deivio Valiulio, statinio projekto autoriaus UAB „Egra“ vadovo Ernesto Gegecko pristatoma vizija nepatikėjo.
Neįtikino žmonių ir specialiai tuo tikslu atvykęs Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos instituto profesorius Kęstutis Navickas su paskaita apie numatomą gerovę.
Susirinkę gyventojai kategoriški: Kuršėnų prieigose numatytos smardžios gamyklos idėja sukurpta su bendruomene nesuderinus, nepasitarus, neišklausius, pažeidžiant viešuosius interesus. Taigi – tai s aiškus nesiskaitymas su žmonėmis.
Didelę atsakomybės dalį dėl to, kas vyksta, pasak aktyviai kalbėjusių žmonių, turi prisiimti Šiaulių rajono savivaldybė. Esą neinicijavusi, kad žinia apie jėgainės statybą kuo greičiau pasiektų kiekvieną šiose vietovėse gyvenantį žmogų, o skubos tvarka (vos per dešimt dienų!) pakeitusi keliolikos hektarų sklypo paskirtį ir taip uždegusi žalią šviesą mėšlo perdirbimo gamyklai.
Dėl tokios paskirties objekto statybos, piktinosi žmonės, rajono Savivaldybei neprireikė pasitarti su Tarybos nariais, pakako Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Gipoldo Karklelio parašo, ir žemės ūkio paskirties sklypas įgijo kitą ūkinę paskirtį.
Salėje buvęs šiuo metu atostogaujantis Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras į žmonių pasipiktinimą replikavo: „Administracija nė vieno pažeidimo nepadarė“.
„Mes tikrai palaikysime jūsų sprendimą. Bet pradėkime nuo pradžios. Iš kur atsirado tie du sklypai? Kodėl du Šiaulių rajono gyventojai parašė notarinius įgaliojimus šitai bendrovei tvarkyti dokumentus, kurie pakeistų žemės paskirtį?“ – į susirinkusiuosius kreipėsi mero pavaduotojas Česlovas Greičius.
Be atsakymų
Klausimų susirinkusiesiems kilo daug daugiau negu pateikta atsakymų.
Kodėl vieta gamyklai – tankiai apgyvendintoje vietovėje, dar daugiau, vienintelio Šiaulių rajono miesto pašonėje?
Kodėl nepasirinkta kita vieta, kuri sukeltų mažiau abejonių ir nepatogumų gyventojams?
Kokiu būdu bus gabenama gamybos žaliava (mėšlas) į gamyklą (apie 80 tūkstančių tonų per metus), jei pagrindinis kelias iš rajono gyvenviečių – per Kuršėnų centrą, Vytauto gatvę, miesto tiltą?
Kas gyventojams kompensuos vilkikų keliamą triukšmą ir kas bus atsakingas už „ir taip vos alsuojančio“ rajono kelio Kuršėnai–Paežeriai būklę bei priežiūrą, jei per dieną juo važiuos 12–15 bendrovės sunkvežimių ir jie rajono kelio bendrąjį srautą padidins maždaug aštuoniais procentais?
Ar biologinės atliekos bus gabenamos tik iš Šiaulių rajono gyvulininkystės ūkių? Jei tik iš jų, tai gamyklai, pasak žmonių, gresia bankrotas – Šiaulių rajonas garsėja augalininkystės, o ne gyvulininkystės ūkių gausa.
Smarvė! Kas užtikrins, kad nuo vakarinėje Kuršėnų miesto pusėje statyti numatytos jėgainės „nepadvelks mėšlo aromatai“, jei čia vyraujantis vėjas – būtent iš vakarų pusės?
Kodėl nekalbama, kiek ir kokių kenksmingų medžiagų pateks į orą biodegalų gamybos proceso metu?
Kas stovi už UAB „Pažangi energija“ nugaros, jei šios įmonės viešai nurodytas įstatinis kapitalas vos pustrečio tūkstančio eurų, o pati įmonė „gimė“ viso labo prieš tris mėnesius ir kelias dienas?
Kokia tikroji šios įmonės misija ir kodėl taip skubėta pirkti žemę, keisti jos paskirtį, jeigu Alternatyviųjų degalų įstatymas priimtas tik šių metų kovo 23 dieną?
Atsakymų nėra, lyg svečiams iš sostinės nebūtų užduota klausimų. Tyla.
Arba, teigta, „komercinė paslaptis“.
Į vieną klausimą vis dėlto atsakyta. Vieta gamyklai greta Kuršėnų miesto pasirinkta esą dėl to, kad ji „menkai urbanizuota, o žemės ūkio atliekų (mėšlo) čia tikrai daug“. Toks statytojo bendrovės atstovo D. Daunio argumentas buvo palydėtas susirinkusiųjų pasipiktinimo šūksniais.
Atsirado spėjusių pakalbėti su kelių stambių rajono gyvulininkystės ūkių savininkais. Anot vieno kalbėjusiojo, trys iš keturių ūkininkų, su kuriais bendravęs, „su tais berniukais“ teigė nebendradarbiausiantys, tik ketvirtas dar neapsisprendęs.
Viešasis interesas aukščiau
Projekto pristatyme dalyvavo ne tik Šiaulių rajono meras A. Bezaras, vicemeras Č. Greičius, septyni rajono Tarybos nariai, bet ir kuršėniškė Seimo narė Rima Baškienė.
Politikei nesuprantama, kodėl rajono valdžia dar prieš tokio objekto statybos idėją nematė reikalo sušaukti rajono Tarybą ir pasitarti, nepaisant, kad, „jei sklypo bendrojo plano keisti nereikia (pagal Šiaulių rajono bendrąjį planą sklypas patenka į zoną, kurioje galima statyti energetikos objektus), užtenka tik Savivaldybės administracijos vadovo įsakymo“.
„Deja, procesas jau pajudėjęs pirmyn. Kaip susikūrė UAB, kuri vysto veiklą taip greitai: sukurti įmonę, susirasti objektą, pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į statybinę... Pagirtina, kad Lietuvoje viskas vyksta taip greitai. Deja, šiuo atveju labai daug abejonių dėl skaidrumo. Gal derėtų kreiptis į Administracijos direktorių, kad atšauktų savo sprendimą ir inicijuotų neeilinį Tarybos narių pasitarimą“, – kalbėjo R. Baškienė.
Bendrovės „Pažangi energija“ teisininko D. Valiulio repliką, kad Taryba viską, taigi ir sklypų paskirties keitimo reikalus, turėdavo svarstyti ir laiminti prieš dešimtmetį, o paskui Seimas tvarką pakeitė, R. Baškienė atrėmė, akcentuodama, kad „teisiniai dalykai yra teisiniai, bet dar yra viešasis interesas, ir šiuo atveju jis yra aukščiau ir svarbiau“.
„Dabar eita buldozeriu per žmones...“ – sakė Seimo narė.
Neatmeta ir kreipimosi į prokurorus
Nors akcentuota, kad skelbimas apie numatomą projekto pristatymą Šiaulių rajono kaimiškosios seniūnijos skelbimų lentoje ir Šiaulių rajono savivaldybės tinklapyje buvo, gausiai susirinkę gyventojai sakė apie būsimą statybą sužinoję tik prieš kelias dienas. Todėl nespėję projektinio pasiūlymo pristatymo susirinkimui tinkamai pasiruošti – parengti argumentus, galbūt surašyti peticiją, gal pasisamdyti teisininką, kreiptis į ekspertus, atlikti kitus veiksmus.
Įsikarščiavę žmonės akcentavo nesutiksiantys kvėpuoti mėšlo tvaiku, juolab kad netoliese yra privačios valdos, poilsiavietės, vandens telkinys, kiti laisvalaikio praleidimo objektai. Gyventojai vieningai sutarė rinkti parašus, kad gamyklai prieštarauja. Jei prireiks, kreipsis ir į Prokuratūrą dėl viešojo intereso apgynimo
Tarybos narys Jonas Novogreckis akcentavo, kad pirmas žingsnis, kurį privalu padaryti – inicijuoti neeilinį Tarybos posėdį dėl Administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo. Net jei šis panaikinimas ir grės rimtais teisiniais, gal net teisminiais, reikalais.
„Burtininkus su visais advokatais ir profesoriais paleidžiame. O mes liekame ir kalbamės su savo rajono vadovais–valdovais!“, – vieno salėje sėdėjusio gyventojo replika palydėta gausiais plojimais.
Triukšmingas susirinkimas tęsėsi kone keturias valandas. Biodegalų gamyklos statybą forsuojanti UAB „Pažangi energija“ „užsidėjo pliusiuką“, kad gamyklos statybos projektas gyventojams pristatytas.
Žmonių laukia ilgas kovos už švarų orą ir sveiką gyvenseną kelias.
Gamykla – ne lentpjūvė
Nuo liepos 19 dienos atostogaujanti Kuršėnų kaimiškosios seniūnijos seniūnė Edita Mileikienė „Šiaulių kraštui“ sakė apie būsimą gamyklą taip pat sužinojusi tik prieš kelias dienas.
„Atsitiktinai sužinojau. Puoliau skambinti, klausinėti, ką praleidau. Toks objektas – ne kažkokia lentpjūvė, kur trys lentos bus pjaunamos. Apie viešąjį interesą čia nėra nė kalbos. Dar prieš žemės pirkimą žmonės būtinai turėjo būti informuoti, kad tokie dalykai bus daromi. Dabar, tiesą sakant, reikalas neskaniai kvepia“, – sakė seniūnijos vadovė.
Pasak jos, dar gerai, kad gyventojai, važiuodami pro sklypą, atsitiktinai pamatė pastatytą lentą su aprašymu, jog numatoma statyti biojėgainę.
„Patys pagalvokite, akcentuojama, kad informacija buvo Savivaldybės puslapyje nuo liepos 20 dienos. Dar reikia mokėti susirasti, kur ten, kažkur prie projektinių pasiūlymų, ji patalpinta“, – „Šiaulių kraštui“ teigė seniūnė.
Seniūnės pareigas laikinai atliekanti pavaduotoja Aušra Doveikienė patvirtino, kad buvo skelbimas ir seniūnijos skelbimų lentoje, esą ji savo iniciatyva apie tai net informavo seniūnaičius.
„Bet ar daug kas sužinojo... Per mažai laiko tam... Ar daug kas ateina į seniūniją skelbimų paskaityti? Gal tik tie, kurie su reikalais užsuka“, – sakė seniūnės pavaduotoja.
