Naujausios
Bevartant Jono Šliūpo archyvą išleistas kalendorius
Šiaulių universiteto biblioteka ketvirtadienį pristatė daktaro Jono Šliūpo jubiliejinių,150— ųjų, metų proga išleistą originalų kalendorių „Jono Šliūpo archyvą bevartant“. “Tiek daug Lietuvai nuveikusio žmogaus gyvenimą labai sunku sutalpinti į dvylika lapų“, — pristatydama kalendorių sakė viena jo sudarytojų, universiteto bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Gražina Augienė.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Duoklė šviesuoliui
Mintis išleisti kalendorių, pasak G. Augienės, kilo dėl kelių priežasčių: jubiliejinių J. Šliūpo metų, universitetui dovanoto didžiulio J. Šliūpo archyvo, apie kurį dar nedaug kas žino.
2009 metais sūnus Vytautas Šliūpas tėvo archyvą baigė perduoti Šiaulių universitetui. Archyvas saugomas universiteto bibliotekos retų spaudinių skyriuje.
Archyvą sudaro dvi dalys: J. Šliūpo šeimos daiktai, knygos, dokumentai ir V. Šliūpui išeivijos lietuvių dovanoti daiktai, knygos, kūryba.
„Viskas, kas sukaupta jo archyve, yra labai prasminga, nes J. Šliūpo gyvenimas ištisa Lietuvos, Šiaulių epocha. Jis Šiauliuose mokytojavo, įsteigė “Titnago“ spaustuvę ir daug kitų darbų miestui nuveikė. J. Šliūpas turėjo daug priešų, gal ne visada buvo suprastas, prieštaringas, laisvamanis, bet akivaizdu, kad tai — neeilinė asmenybė“, — sakė G. Augienė.
Autentika iki smulkiausių detalių
„Kuriant kalendorių nebuvo laikytasi gyvenimo įvykių chronologijos. Pasirinkome J. Šliūpą atskleisti per įvairiausias jo veiklos sritis: diplomato, rašytojo, gydytojo, laisvamanio. Sudėti žmogaus gyvenimą į dvylika lapų — nėra lengva“, — pasakojo G. Augienė.
Kalendorius sukurtas iš J. Šliūpo archyvo medžiagos. Tik dvi nuotraukos yra ne jo archyvo: viena atsitiktinai surasta „Titnago“ spaustuvėje, kur J. Šliūpas nusifotografavęs su spaustuvės darbuotojais, kita — gauta iš “Aušros“ muziejaus fondų.
Universiteto bibliotekos pavaduojanti direktorė Gražina Lamanauskienė sakė, kad kalendoriuje nėra nieko atsitiktinio. Net ornamentuotam fono apvadui panaudoti knygų, dokumentų fragmentai.
Kalendoriuje sudėtos J. Šliūpo archyvo daiktų nuotraukos: auksinio J. Šliūpo parkerio, J. Šliūpo antrosios žmonos Grasildos Grauslytės laikroduko, kitų daiktų.
Kalendorius spausdintas unikalia technika ant neblizgaus, tarsi sendinto popieriaus. Kalendoriaus dailininkė — Jurgina Jankauskienė. Kalendoriai, dailininkės sumanymu, supakuoti 1920— ųjų stiliumi — į rudą popierių, perrištą sukto linų pluošto virvute.
Kalendorius išleistas 500 egzempliorių tiražu. Jis nebus pardavinėjamas, nes skirtas reprezentuoti universitetą, po egzempliorių gaus visos šalies viešosios bibliotekos ir dalis muziejų. Dešimt egzempliorių išsiųsta į JAV, J. Šliūpo sūnui Vytautui. Kalendorių gavo ir Australijos lietuvių bendruomenė, artimai bendraujanti su universiteto biblioteka.
Rėmėjais tapo ir Šiaulių gydytojai
Tarp daugelio kalendoriaus rėmėjų, sudarytojai padėkojo ir Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės gydytojams.
Istorija pasisuko taip, kad ieškant rėmėjų kalendoriaus leidybai, universiteto profesorius Aloyzas Gudavičius pažadėjo paraginti savo pažįstamus jį paremti. Kalendoriaus sudarytojų nuostabai, vieną dieną į biblioteką atėjo Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės gydytojas Algirdas Gauronskis ir atnešė piniginę paramą.
Paaiškėjo, kad gydytojams susirinkus į pasitarimą, penkiolika gydytojų nutarė prisidėti prie šio kalendoriaus leidybos. Davė, kiek kas galėjo. Išgirdusi apie kalendoriaus leidybą vieno gydytojo senutė mama ištraukė ir padavė nunešti ir jos dalį — 20 litų.
GYVENIMAS: Viena kalendoriaus sudarytojų vyriausioji muziejininkė Gražina Augienė sako, kad sudarytojams teko sudėti į dvylika kalendoriaus lapų šviesuolio gyvenimą.
JUBILIEJUS: Kalendorius išleistas 150— osioms Jono Šliūpo gimimo metinėms.
ARCHYVAS: Kalendoriuje, skirtame Jonui Šliūpui sudėta dalis jo archyvo.
SUDARYTOJOS: Kalendoriaus sudarytojos: (pirmoje eilėje iš kairės) dailininkė Jurgina Jankauskienė, Lina Šalavėjienė, Gražina Augienė, Rita Jakutienė, (antroje eilėje iš kairės) Jelena Sinickienė, Aušra Mingailienė, Jūratė Augaitė, Gražina Lamanauskienė. Jos juokavo, kad kuriant kalendorių ir kėlė, ir gulė „su mintimis apie Šliūpą“.
PRISIMINIMAI: Kalendoriaus pristatymo vakarą vedė bibliotekininkė ir viena kelndoriaus rengėjų Rita Jakutienė — 1920 metų stiliaus apranga ir sukurta aplinka.
Jono TAMULIO, Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Biografija
Daktaras Jonas Šliūpas gimė 1861 metais kovo 6 dieną Rakandžiuose, Gruzdžių valsčiuje. 1880 metais baigė Mintaujos gimnaziją Latvijoje, studijavo Maskvoje, Petrapilyje, bet kartu su kitais prieš valdžią protestavusiais studentais buvo suimtas ir išsiųstas į Lietuvą. 1884 metais išvyko į Ameriką, įsijungė į lietuvišką veiklą, leido lietuviškus laikraščius, rašė straipsnius, skaitė paskaitas.
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Šliūpas daug dirbo kaip diplomatas. Dalyvavo kuriant daugelį draugijų, ypač aktyviai dalyvavo „Aušros“ draugijos veikloje, buvo vienas žymiausių “Sandaros“ politinės organizacijos veikėjų. 1921 metais dirbo Lietuvos banko direktoriumi, buvo įvairių akcinių bendrovių steigėjas ir dalininkas. 1921— 1923 metais — Biržų, Šiaulių gimnazijų mokytojas. 1923— 1930 metais dėstė Lietuvos universitete, 1923 metais jam suteiktas Garbės daktaro vardas. 1933— 1940 metais buvo pirmasis Palangos burmistras. 1944 metais pasitraukė į Austriją. Mirė Berlyne 1944 metais.
