Naujausios
Bėgiojimo mada – šachmatai kojomis
Lietuvoje atgimsta mada bėgioti. Motyvaciją didina ir noras dalintis rezultatais socialiniuose tinkluose. Bėgiojant svarbu atsižvelgti asmeninę sveikatos būklę ir fizinį pajėgumą, nes galima sau pakenkti, perspėja medikai.
Bėgimas – tai meditacija, tvirtina bėgikai.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Bėgioti – prestižas
„Pirmą kartą Lietuvoje birželio mėnesį Vilniuje vykusiame pusmaratonyje organizatoriams nebeužteko paruoštų 5000 startinių numerių. Bėgikų buvo gerokai daugiau. Visi nustebo – žmonės nebetilpo Rotušės aikštėje, reikėjo platesnės erdvės“, – pasakoja šiaulietis, olimpinis maratono bėgikas bei treneris Dainius Šiaučikovas.
Pasak jo, Latvijoje ir Estijoje bėgikų skaičiaus augimas, toks koks dabar Lietuvoje, buvo juntamas prieš trejus metus.
Sportininko nuomone, bėgimas – pozityvi mada. Per televiziją rodoma, kad vadinamosios žvaigždės taip pat bėgioja. Tapo prestižas bėgti, įveikti maratoną. Populiarumą lemia ir tai, kad bėgimas nereikalauja didelių investicijų – pakanka tik noro.
Socialinio tinklo paskyroje tapo labai populiaru dalintis specialios programėlės „Endomondo“ duomenimis, kuri fiksuoja bėgikų fizinius duomenis, nubėgtą atstumą ir laiką. Pageidaujant, pasiekimai gali būti publikuojami automatiškai.
Nemokamos treniruotės
Įveikti 42 km 195 m maratono distanciją – rimtas iššūkis. Artimiausias solidus bėgikų renginys Lietuvoje bus rugsėjo 15 dieną vyksiantis tarptautinis Vilniaus maratonas.
Besiruošiantys Vilniaus maratonui gali prisijungti prie nemokamų treniruočių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose.
„Kai Šiauliuose pradėjome treniruotes, į pirmąją treniruotę atėjo trys žmonės. Dabar stabiliai susirenka per dvidešimt bėgikų. Manau, iki rugpjūčio padaugės dvigubai“, – prognozuoja treneris. Jo žiniomis, Kaune treniruotėse bėgioja po 200, Vilniuje – dar daugiau bėgikų.
Šiauliečiai treniruojasi 18 val. 30 min. antradieniais ir ketvirtadieniais miesto stadione S. Daukanto gatvėje. Prisijungti gali visi norintys.
„Su treneriu bėgti lengviau nei savarankiškai, nes jis viską mato, supranta, pataria. Galima tai daryti ir nesuprantant, bet užtruks. Bus klaidų ir bandymų metodas“, – įsitikinęs D. Šiaučikovas.
Įsiklausyti į organizmą
Pasak jo, jei žmogus 20 metų dirbęs sėdimą darbą prie kompiuterio sugalvoja, kad už mėnesio nori įveikti maratoną, iškyla problemų. Nuo fizinio krūvio atpratusi širdies, kraujagyslių sistema.
„Žmonės dažnai pervertina savo galimybes. Rodos, noriu ir nubėgsiu. Tik kitą dieną visur skauda, sunku. Todėl geriau pradėti lėčiau, ilgainiui didinti krūvį. Geriau bent metus pasportuoti, maratono iškart bėgti neskubėti“, – pataria treneris.
Viena pagrindinių pradedančiųjų klaidų – noras padaryti daugiau, greičiau, negu leidžia organizmas. Svarbi sistema ir stabilumas – darbą turi keisti poilsis. Nepalankūs pertraukimai, kada vienu metu krūvis labai didelis, o kitu – mažas arba nulinis.
„Būna, žmonės mano, kad 5 ar 10 kilometrų – jau maratonas... Geriausia tą atstumą nubėgti, tada žinosi, ar gali bėgti, kaip kūnas reaguoja į fizinį krūvį“, – sako D. Šiaučikovas.
Prieš aktyviai sportuojant jis rekomenduoja profilaktiškai pasitikrinti sveikatą.
Internete gausu įvairių patarimų, kaip reikia taisyklingai bėgioti. Treneris pataria netikėti viskuo aklai, o prisitaikyti individualiai, įsiklausyti į savo organizmą.
Maratonas – šachmatai kojomis
„Jeigu nori kažką laimėti, bėk 100 metrų. Jei nori kažką patirti, bėk maratoną“ – garsaus čekų ilgų nuotolių bėgiko, trijų olimpinių aukso medalių vieneriose žaidynėse savininko Emilio Zatopeko frazė.
Pritardamas čekui olimpiečiui D. Šiaučikovas akcentuoja ne tik fizinį, bet ir psichologinį pasiruošimą.
Pasak jo, pirmą maratono pusę bėgti lengva, atrodo, bėgi per lėtai. 30–35 kilometrą bėgant atsiveria duobė – nebelieka energijos, jėgų, o dar liko kilometrų. Tuomet reikia kažkaip save motyvuoti, suimti į rankas.
„Maratonas – tai šachmatai kojomis. Svarbu išdėstyti jėgas taip, kad nubėgtum iki finišo visą atstumą. Kai bėgi ilgą distanciją visur skauda, atrodo, daugiau niekada nebebėgsi – kam čia kankintis. Nesąmonė. Įveikus apima euforija ir vėl norisi bėgti“, – patikina bėgikas.
Specialistai maratono distanciją rekomenduoja įveikti du – daugiausia tris kartus per metus. Pasak D. Šiaučikovo, treniruojantis maratonui nebūtina nubėgti visų 42 kilometrų – pakanka ir 30.
Bėgimas – kaip meditacija
Apie dvidešimt bėgikų susirinkę į treniruotę daro apšilimą. „Turėtumėte bėgti su mumis. Geriausios mintys gimsta septintajame kilometre“, – replikuoja jie.
„Visas gyvenimas susideda iš konkuravimo. Norisi aplenkti kolegą, todėl ir bėgu“, – sako trečius metus bėgiojantis šiaulietis Marius Rakickas.
Savo malonumui jis bėgioja ne mažiau keturis kartus per savaitę.
„Bėgimas kaip meditacija. Yra daug laisvo laiko mintis susidėlioti. Kūnas sau, o mintys sau“, – sako M. Rakickas.
„Bėgimas išlaisvina nuo kasdienių rūpesčių“, – draugą papildo Andrius Šimkus. Jis įsitikinęs, kad svarbiausia – tiesiog apsirengti ir išeiti.
Tai jau yra 50 procentų treniruotės sėkmės.
Treneris priduria – po bėgimo galva pasidaro skaidri.
Jono TAMULIO nuotr.
TRENIRUOTĖ: Apie dvidešimt šiauliečių dukart per savaitę susirenka į nemokamas treniruotes ir ruošiasi rugsėjį vyksiančiam Vilniaus maratonui.
MARATONAS: Pasak olimpinio maratono bėgiko, trenerio Dainiaus Šiaučikovo, kai bėgi ilgą distanciją visur skauda, atrodo, daugiau niekada nebebėgsi – kam čia kankintis. Įveikus 42 km 195 m apima euforija ir vėl norisi bėgti.
MEDITACIJA: „Bėgimas – kaip meditacija. Yra daug laisvo laiko mintis susidėlioti. Kūnas sau, o mintys sau“, – sako trečius metus bėgiojantis šiaulietis Marius Rakickas.
