„Baltijos kelias“ prie vištų

„Baltijos kelias“ prie vištų

„Baltijos kelias“ prie vištų

Vakar nuo pat ankstaus ryto šimtai automobilių rikiavosi į kelių kilometrų eilę prie Ginkūnų (Šiaulių rajonas) paukštyno. Akylai saugodami, susikibę rankomis, kad kas nors neprasmuktų be eilės, žmonės po keturias ir daugiau valandų laukė pigiai nusipirkti gyvų vištų. Po 3 litus.

Sigita STONKIENĖ

siga@skrastas.lt

Eilėje — nuo ankstaus ryto

Vakar apie pusiaudienį važiuojame Ginkūnų link. Automobilių eilę pamatome iš tolo — jie rikiuojasi gal kilometrą plentu ir maždaug tiek pat vieškeliu į paukštyną. Prie eilės galo prisijungia vis nauji automobiliai. Eilė pamažu, metras po metro, stūmiasi į priekį.

Vaizdas iš pradžių priminė Baltijos kelią. Daugybė mašinų, daugybė žmonių. Skaudus palyginimas, nes nuotaika čia visai kita.

Važiuodami palei mašinų eilę, esame įtariai ir su nerimu nužvelgiami: ar tiktai nebandome prasmukti be eilės? Laimei, mūsų nestabdo.

Bet iš paskos važiavusiam vyriškiui nepasiseka: keturi vyrai susiima už rankų ir užtveria kelią. Žmogus teisinasi, kad jam vištų nereikia — važiuoja pirkti kiaušinių. Bet jo aiškinimai niekam nė motais. Palieka automobilį ir iki parduotuvės pėdiną pėsčias. Kažkas pavymui pagrasina iškviesti policiją.

Jaunas vyriškis viename automobilyje šypteli. Gal dėl to, kad jau netoli tikslo. Susipažįstame. Povilas, telšiškis. Dirbo mokytoju, bet buvo atleistas dėl nebaigto aukštojo. Dabar bedarbis, toliau studijuoja neakivaizdiniu būdu. Eilėje stovi keturias valandas, nuo aštuonių ryto. Apie pigiai pardavinėjamas vištas pranešė tėvai, gyvenantys Šiaulių rajone. Povilas pirks dešimt paukščių — bus ir mėsos, ir kiaušinių.

„O ką daryt? Telšiuose darbų tai nėra. Aš visai į prekybos centrus mažai beeinu, žiūriu, kur ką pigiau nusipirkti. Žmona taip pat bedarbė. Daugiausia iš ūkio ir gyvenam“, — sako Povilas.

Pakalbiname dar keletą paukštyno kelio keleivių. Žmonės sako, kad už tokią vištų kainą eilėje stovėti apsimoka. „Kai darbo neturi, kožną centą skaičiuoji, koks skirtumas, kur stovėti“, — nukerta šiaulietis Sigitas.

Gėda būti ubagu

Vartai prie sandėlių — prekybos zona. Darbuotojai, už kojų sugriebę po kelias vištas, neša ir krauna į automobilius.

Iš toliau vištos atrodo kaip negyvos: vietomis nuplikusios, rusvais apsipešiojusiais kuokštais ir neskleidžia jokio garso. Viena dedeklė kainuoja tris litus.

„Jos tik dabar taip atrodo. Bet paleidi — po kokių dviejų mėnesių atsigauna, atželia plunksnos ir labai gerai deda. Perdavinėtojai ima tūkstančiais, turguje stovi ir po kaimus išvežioja. Parduos po penkiolika litų. Mes tai pirksime sau, po trisdešimt, dar mamai ir kaimynei parvešim“, — aiškina joniškietės, sustojusios prie vartų. Moterys juokiasi, kad žmonių į paukštyną suvažiavo kaip į atlaidus.

Bet juokas ima ne visus.

„Ko jūs čia fotkinat? Dinkit tuojau pat, kol...! Ką, norit gyvenimą parodyti? Jūs žmonių gėdą norit parodyt! Turtuolius fotkinkit, o kam čia prestižas ubagu pasirodyti? Kas čia nori savo gėdą viešinti?“. Kiti pirkėjai mus užstoja: “Kokia čia gėda? Tegu fotkina, tegu parodo valdžiai tikrąjį Baltijos kelią. Tegu žino Seimo ponai, iki ko žmones privarė!“.

Paklausa milžiniška

Nijolė Kavaliauskienė, Ginkūnų paukštyno direktorė, sakė tokio pirkėjų antplūdžio neregėjusi.

Paukštynas periodiškai prekiauja vištomis, kurių amžius 16— 18 mėnesių, kai baigiasi kiaušinių dėjimo ciklas. Anksčiau tokie išpardavimai tęsdavosi mėnesį arba du, nors vištos būdavusios netgi pigesnės.

Paukščių pardavimas neribojamas, šį kartą kažkas urmu nusipirko 1200 vištų. 21 tūkstantis paukščių bus parduota per dvi dienas: „Rytoj iki pietų vištų nebeliks“, — vakar sakė N. Kavaliauskienė. Iš direktorės kabineto sukome atgal — laukiančiųjų eilė per tą valandą buvo dar pailgėjusi.

Citata: „Tegu parodo valdžiai tikrąjį Baltijos kelią. Tegu žino Seimo ponai, iki ko žmones privarė!“

PREKYBA: Darbuotojai už kojų nešė vištas ir krovė į pirkėjų automobilius.

EILĖ: Vakar į Ginkūnų paukštyną rikiavosi kilometrinė eilė — pirkti gyvų vištų po tris litus.

 

ANTPLŪDIS: Nijolė Kavaliauskienė, Ginkūnų paukštyno direktorė, sakė tokio pirkėjų antplūdžio seniai neregėjusi.

 

 

KROVINYS: Daugiausiai vištos buvo kraunamos į lengvųjų automobilių bagažines.

NEDARBAS: Bedarbis mokytojas Povilas pirkti vištų atvažiavo net iš Telšių.

Jono TAMULIO nuotr.