Naujausios
Šiukšlių išvežimas pabrango drastiškai
Šiemet šiukšlių išvežimas Kelmės rajone pabrango drastiškai – net 48 procentais. Kiekvienas gyventojas moka taip vadinamą dvinarį mokestį: pastoviąją dalį ir priklausomą nuo to, kiek kartų ištuštinami konteineriai. Juos privaloma ištuštinti kartą per mėnesį, tai yra 12 kartų per metus.
Pastovioji atliekų tvarkymo rinkliavos dalis Kelmės rajone šiemet yra didžiausia visame Šiaulių regione. Vienas kelmiškis turės sumokėti 38,76 eurų pastoviąją rinkliavos dalį ir 14,76 euro kintamąją dalį.
Tuo tarpu pagal Šiaulių atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistės Rasos Gelžinytės pateiktus duomenis, vienas Akmenės rajono gyventojas už atliekų tvarkymą moka 28,49 euro pastoviąją ir 19,80 kintamąją dalį, Joniškio atitinkamai – 19,20 ir 5,04, Pakruojo – 24,98 ir 10,71, Radviliškio – 21 ir 9, Šiaulių rajono – 27,36 ir 18,60. Šiaulių miesto – 18,96 ir 13,56.
Kodėl kelmiškių atliekų išvežimas staiga tapo toks brangus, kad dvigubai viršija kai kurių apskrities rajonų rinkliavos dydžius.
Kelmės rajono savivaldybės Turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Parnarauskienė „Šiaulių kraštui“ tvirtina, jog rinkliavos mokestis didėjo dėl to, kad atsirado atliekų rūšiavimo aikštelė, kurią reikia išlaikyti. Pasirodo, mišrios komunalinės atliekos aikštelėje dar kartą perrūšiuojamos, nors jas jau rūšiuoja pats gyventojas. Išrūšiavus dalis jų deginama, dalis perdirbama.
Kita brangimo priežastis – ženkliai padidintas taršos mokestis. Be to, dalis rinkliavos mokesčio tenka administratoriui – Kelmės vietinio ūkio padaliniui „Mokesta“.
Tuo tarpu rajono Tarybos nariai kontrolės komiteto pirmininkas Algirdas Steponkevičius ir Opozicijos lyderis Dainius Ivoškis įvardija dar vieną atliekų tvarkymo brangimo priežastį – skolą Šiaulių atliekų tvarkymo centrui. Esą praėjusios kadencijos Taryba dėl COVID-o pandemijos atsisakė 15 procentų padidinti rinkliavos įkainį, todėl kaupėsi skola. „Tačiau toks drakoniškas rinkliavos didinimas nebuvo būtinas, – „Šiaulių kraštui“ tvirtino D. Ivoškis. – To, ką sumokės gyventojai, užteks ne tik skolą padengti, bet atsiras ir perviršis. Opozicija matė galimybę įkainių nedidinti, nes skolą buvo galima grąžinti ne per šiuos, o per kelerius metus. Tačiau valdančioji dauguma buvo kitos nuomonės.“
Rykštė daugiavaikėms šeimoms
Tarybos nariai neslėpė, jog susitikimuose su gyventojais išgirsta nemažai nusiskundimų dėl padidėjusios rinkliavos. Ypač skaudžiai ši rykštė čaižo daugiavaikes šeimas. Viena aštuonis vaikus auginanti daugiavaikė motina klausė – gal jai išmesti iš namų vaikus, kad už juos nereikėtų mokėti tokio drastiško atliekų mokesčio. Jų šeimoje dešimt žmonių. Vien pastovioji mokesčio dalis atsieina 390 eurų. O kur dar kintamoji?
Kražių seniūnijos Skruzdėlynės vienkiemio ūkininkas Pašilės seniūnaitis Marijus Čekavičius taip pat pastebi, jog kaimo gyventojams taip drastiškai padidėjęs rinkliavos mokestis – sunki materialinė našta. Daugelis skundžiasi, jog nemažą dalį vaikų pinigų ar pensijos teks atidėti šiam mokesčiui.
Seniūnaitis net vaikams skiriamą mokestį už atliekų tvarkymą pavadino antivalstybine ir antidemografine veikla. „Už tėvų išlaikomus vaikus neturėtų būti jokio rinkliavos mokesčio. Juk tie vaikai neuždirba nė cento“, – kategoriškai tvirtina Marijus.
Jo nuomone, ne gyventojai turėtų mokėti šiukšlių surinkėjams, o atvirkščiai – pastarieji gyventojams, kad ir simoboliškai po 20 centų už kilogramą plastiko, kartono ar popieriaus. „Kai parduotuvėje perkame prekę, į kainą įeina ir mokestis už pakuotę. Kodėl negalėtume jas grąžinti lygiai taip pat kaip grąžiname plastikinius butelius? Juk iš surinktų atliekų gaunama nauda. Deginant išsiskiria šiluma. Perdirbant gaunamas naujas produktas. Tai kodėl už kažkieno gaunamą naudą vartotojas dar turi primokėti? Jeigu atliekos būtų superkamos tegu ir už simbolinę kainą, aplinka taptų švaresnė. Niekas nenumestų net nuorūkos“, – įsitikinęs M. Čekavičius.
Mokestis ir už nesuteiktą paslaugą
M. Čekavičius pastebėjo, kad atliekų surinkėjai kartais ima pinigus ir už nesuteiktą paslaugą. Pateikė pavyzdį, kaip gyventojui net neturėjusiam atliekų konteinerių, buvo siunčiamos sąskaitos. Žmogus už nesuteiktą paslaugą nemokėjo. Kaupėsi skola. Dabar tą išsipūtusią skolą su išaugusiomis palūkanomis ir išieškojimo išlaidomis išieško antstoliai.
Į panašią situaciją pateko ir vienos Kukesčių seniūnijos sodybos gyventojai. Jų kieme atliekų surinkėjai paskutinį kartą lankėsi praėjusių metų lapkričio 21 -ąją. Iki pat gegužės pradžios niekas neužsuko, nors dėl šiukšlių išvežimo sudaryta sutartis ir solidi 107 eurų sąskaita už šiuos metus jau gauta.
Visą pusmetį neištuštinti konteineriai gegužės pradžioje nuo atliekų jau neužsidarė. Skambina į Kelmės vietinį ūkį. Ten duoda už atliekas atsakingo vadybininko telefoną. Paskambinus neatsako. Paskui pats perskambina. Aiškina, jog gyventojas pats turi skambinti vairuotojui, kad jis užsuktų į sodybą.
Į kitas kaimelio sodybas kovą buvo užsukę. Balandį – jau ne, nors konteinerių ištuštinimas kartą per mėnesį būtinas. Iki minėto gyventojo sodybos, esančios už kelių šimtų metrų, beveik visą pusmetį neprivažiavo. O sąskaitą už visus praėjusių metų mėnesius apmokėta. Ir už šių metų visus mėnesius jau išrašyta. Nors faktiškai tas gyventojas privalėtų mokėti tik nuo gegužės, kuomet atliekų sunkvežimis teikėsi į jo sodybą užsukti.
Trūksta informacijos
Vadybininko siūlymas skambinti vairuotojui, kad jis teiktųsi išvežti šiukšles, nors už paslaugą sąžiningai mokama suintrigavo. Iš kur klientas gali žinoti vairuotojų ( jų tikriausiai dirba ne vienas) telefonų numerius? Ir kodėl turėtų prašyti paslaugos, kai kartą per mėnesį privaloma ištuštinti konteinerius?
Kita Kukečių seniūnijos gyventoja pasakojo, jog ankstesniais metais kartais gaudavo atliekų surinkimo seniūnijoje grafikus. Šiemet, stebuklingai pabrangus paslaugai, – jokios informacijos. Moteris grafiką gavo iš savo brolio, gyvenančio kitame kaime.
Vietinio ūkio atstovai aiškina, jog visa informacija yra jų bendrovės tinklapyje. O ką daryti kaimo žmonėms, kurie neturi nei interneto, nei kompiuterių, nei išmaniųjų telefonų, nemoka naudotis naujosiomis technologijiomis?
Užvenčio seniūnijos Minupių kaimo bendruomenės pirmininkė Eurika Drungilienė pasakoja, jog jų kaime gruodžio mėnesį, rinkdami atliekas vairuotojai po konteinerio dangčiu užkiša kitų metų atliekų surinkimo grafikus. Tačiau ne visi juos randa. Kartais tiesiog nupučia vėjas. Todėl bendruomenės pirmininkė tų lapelių padauginanti ir išdalijanti negavusiems žmonėms.
Pasak ponios Eurikos, šiemet kaimo gyventojus suglumino ir elektroninės sąskaitos. Daugelis vyresnio amžiaus žmonių neturi nei interneto, nei elektroninio pašto. Kreipiasi į bendruomenės pirmininkę. Ji skambina į Kelmės vietinio ūkio padalinį „Mokestą“, kad atsiųstų popierinę sąskaitą paštu, patikina, kad klientas sutinka už ją susimokėti.
„Ką daugiau daryti kaimo žmogui, – sako Eurika. – Neis protestuoti stumdami konteinerius į Kelmę.“
Tik keista, kai atliekų surinkimo funkciją atliekanti bendrovė, prisidaro didžiulių skolų, nepasikuklina pusantro karto pakelti įkainius, kad tas skolas padengtų gyventojai, ir dargi imti mokesčius už nesuteiktas paslaugas, bet vangiai rūpinasi, kad gyventojai turėtų pakankamai informacijos ir būtų patenkinti paslaugomis.
