Naujausios
Ar įmanoma nauja dauguma
– Ar Seime galėtų susidaryti nauja dauguma? Esate išsakęs nuomonę, jog Prezidentas nepakankamai aktyvus konservatorių atžvilgiu. Kodėl taip manote?
– Jaučiasi pauzė vidaus politikoje. Pažiūrėkim, kas vyksta dėl galimo pedofilijos skandalo. Vadovų reakcijos į jį pavėluotos.
Bet dėl naujos daugumos labai abejoju. Bėda, kad mūsų opozicija labai labai skirtinga. Kai kurie veikėjai deklaruoja esą aršūs konservatorių priešininkai, bet istorija, kurią gal esame ir primiršę, rodo, kad yra juos gelbėję. Taip buvo, kai Andrius Kubilius buvo premjeras, taip yra ir dabar. Tada tuometinę A. Kubiliaus vyriausybę išgelbėjo „valstiečiai“. Ramūno Karbauskio už 380 milijonų litų, skirtų stambiesiems ūkininkams, pasirašytas garsusis susitarimas su Andriumi Kubiliumi padėjo konservatoriams išsilaikyti valdžioje. Nors socialdemokratai, centristai buvo pasirengę sudaryti naują daugumą.
Būtų įmanoma naują daugumą suformuoti, jeigu opozicija būtų vieninga, o valdančiųjų pusėje yra bent keliolika Seimų narių, kuriems nepriimtina, ką daro koalicija. Galima sakyti, jog konservatoriai Tėvynės sąjungoje jau yra likę mažuma. Matome, ir kas vyksta Liberalų sąjūdyje.
Bet dėl naujos daugumos pagrindinis žaidėjas turi būti Prezidentas, jo iniciatyvos reikia. Rinkimų rezultatai yra tokie, kad daugiausia rinkėjų balsų laimėjo Tėvynės sąjunga. Kol ji turi daugumą Seime, ir atsakomybę turi turėti. Tik ta dauguma labai trapi, laikosi ant tam tikros prievartos ar net šantažo formų Seimo narių atžvilgiu.
Tad visko gali būti. Bet nuspėti sunku. Bet žiūrint ne partiniu požiūriu, o galvojant apie valstybę, dar dveji metai šitos valdžios ir nežinau, į ką Lietuva pavirs.
Didžiulė infliacija – nenormalu
– Ką matote iš Seimo žiūrėdamas į žmonių situaciją? Mes, nuėję į prekybos centrus, matome kasdien augančias kainas.
– Vyriausybės nuomone, tai ne problema. Mums taip sakoma. Aš juk toks pat žmogus, taip pat einu į parduotuvę ir matau, kas darosi. Dar daugiau matau. Matau, kokius sprendimus dėl infliacijos priima kitos valstybės. Nuvažiuoju ir pasižiūrėti, kaip tie sprendimai veikia. Lenkijoje tokie pat produktai, kaip Lietuvoje, yra du kartus ir daugiau pigesni. Pas mus viskas brangiau – nuo būtiniausių maisto produktų, buitinių priemonių, tokių, kaip skalbimo priemonės, iki drabužių.
Vyriausybei vis badome, kad tai nėra normalu. Anksčiau buvo visiškas to neigimas, dabar girdime, jeigu taip norite, tegu Lietuvos bankas pasižiūri, kas su tomis kainomis vyksta. Tik atsakymą žinome iš anksto. Dvaro ekonomistai ir propagandistai vis pasakoja: viskas natūralu, kainos kyla dėl objektyvių kriterijų, visur resursų ir energetikos kainos kilo, plius daug įdėta kompensacijoms. Nors tos kompensacijos yra suėstos infliacijos.
Giriasi, jog pensijos pakeltos, bet faktiškai jos nieko nepakilo, žmonės dėl kainų kilimo daugiau prarado.
– Ką opozicija infliacijai suvaldyti siūlo?
– Iš opozicijos pakankamai daug siūlymų buvo: ir dėl mokestinių lengvatų, ir kitų priemonių – bet viskas atmetama. Vis sakoma, kad PVM lengvata negali būti efektyvi, kad visa nauda nueis pardavėjams.
Bet mes pavasario sesijoje teiksime dar vieną sprendimo projektą, kuris neleis mojuoti argumentu, kad naudos gavėjas negali būti vartotojas. Tai bus paskutinis bandymas įtakoti, kad maisto kainos būtų kitokios ir žmonėms palengvintume naštą. Lenkijos pavyzdys akivaizdžiai rodo, kad visiškai kitokios yra kainos tų produktų, kuriems taikomas nulinis PVM tarifas.
– Kai buvote Premjeras, buvote susikvietęs prekybos centrų vadovus dėl kainų, ar buvo poveikis?
– Taip, buvo poveikis. Tada mums negalima buvo skolintis, kaip dabar. Norėdami kelti pensijas, socialines išmokas, atlyginimus biudžetininkams, lėšas turėjome užsidirbti. Todėl norėjome, kad tas uždirbtas euras žmogui ir liktų. Dabar ima ir pasiskolina 6 milijardus eurų.
Tada kalbėjomės su prekybos centrais ir siekėme didinti jų konkurenciją. Atsirado programos su maisto produktų kainų palyginimu skirtinguose prekybos centruose. Bandėme prisikviesti naujų prekybos centrų, rašėme raštus bent 12 stambių kompanijų. Ir ne tik raštais bendravome. Bet prasidėjo didžiulis spaudimas, netgi patyčios: „ Žiūrėkite, kaip Gediminas rašo laiškus“.
Vienas centras kuris planavo užsidaryti, pradėjo planuoti plėtrą. Atėjo „Lidl“ prekybos centrų tinklas. Bet daugiau konkurencijos taip ir nesulaukėme, nes Lietuva maža rinka ir pakankamai užpildyta.
Norėjosi palengvinti mažiesiems prekybininkams gyvenimą, o pamenate, kaip buvo išsityčiota iš vadinamųjų vaučerių maisto produktams, kad žmonės galėtų gauti paramą.
Stambus verslas nenori savo pelnų prarasti ir turi pakankamai galių – tiesioginių ir netiesioginių.
„Mes sugebame gaminti priešus“
– Ką manote apie valdančiųjų stilių užsienio politikoje? Štai vis kalbama, kodėl vokiečiai nesiunčia brigados pas mus dislokuoti?
– Stilius aiškus, tik neaišku, koks yra tikslas? Sudėtingoje geopolitinėje situacijoje, kada valstybė turėtų ieškoti draugų ir sąjungininkų, sugebame gaminti vieną po kito priešus.
Prisiminkime istoriją su Kinija. Konfliktas su ja dėl Taivano mums stipriai ekonomiškai pakenkė. Nors bandoma sakyti, kad čia nieko tokio, kad tarp Kinijos ir Taivano investicijų nėra didelio skirtumo. Bet iš tiesų Kinijos investicijų mes tiesiog neįsileidome. Bet prekybos atžvilgiu Kinijos rinkoje daug praradome.
Prekybos balansas tarp mūsų šalių neigiamas. Importas iš Kinijos dar labiau padidėjo, bet mes negalime savo prekių ten tiekti. Taivanas taip pat laimėjo, iš Taivano produktai eina į Lietuvą, o iš mūsų ne. Dvi šalys laimėjo, o Lietuva pralaimėjo.
Dabar Vokietija reketuojama lyg būtų krauju pasirašiusi, kad savo karius turi siųsti, kad jie čia galvas guldys už mūsų valstybę. Ne. Yra susitarimas, kuris turi būti įvykdytas abiem valstybėms palankiomis sąlygomis. Jeigu to susitarimo neįvykdei, o jau ištriūbijai visam pasauliui, kad čia jau bus ta brigada, tai natūralu, kad vokiečių reakcija į mūsų vidaus batalijas yra atitinkama. Ambasadorius ją išsakė, o jis kalba ne savo vardu, kalba Berlyno vardu.
Mes iš pagrindinio sąjungininko gaminame sau priešą. Vokietijos brigada čia bus, kai Lietuva tam bus pasiruošusi.
Daugeliu atveju šita valdžia pirmiausia stengiasi išsakyti idėją, o po to tik svarstyti, aiškintis. Taip buvo ir su sankcijų įvedimu baltarusiškų trąšų gabenimui, kai darė viską vienašališkai, nederindama su Europos Komisija, su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis.
Manau, taip daroma turint asmeninių tikslų. Gal kas kokią poziciją Europos Komisijoje užims, gal kas nori tapti eurokomisaru, gal Europos Parlamente ką pasiekti?
Nėra atstovaujami valstybės interesai ir tai labai blogai. Užsienio politika viena iš pagrindinių sričių, kurioje turi būti apginami mūsų valstybės ir mūsų žmonių interesai.
Iš šių dienų pozicijų žiūrint, dėl baltarusiškų trąšų tokie pat sprendimai būtų priimti, bet tada mes šovėme sau į koją. Buvo blogai ir mūsų krovos, ir transporto kompanijoms. Rusija dėl to tik džiaugėsi. Rusija dešimtmečiais siekė perimti „Belkalij“ gamyklą ir iš esmės tai įvyko. O Europoje kalio trąšos kasamos tik dviejose vietose – Rusijoje ir Baltarusijoje.
O kas su Taivanu dabar vyksta? Gavo Taivano investicijas ir užsakymus tos įmonės, kurių atstovai rėmė konservatorių partiją ir jų kandidatę į Prezidentus.
Apie „nereikšmingus klausimus“
– Anksčiau žinojome, kokios įmonės, ką remia, bet buvo panaikinta teisė juridiniams asmenims remti partijas, politikus, o situacija nėra geresnė. Ar keliate tą klausimą Seime?
– Galima sakyti, jog norėjome, kaip geriau, o išėjo, kaip visada. Remia juridinių asmenų akcininkai ar savininkai, kaip fiziniai asmenys, aišku, juos galima atkapstyti, jeigu žiniasklaida to imasi. Bet jeigu nenori matyti, tai ir nemato. Nebent patys rėmėjai, kaip atveju su konservatoriais, prisipažįsta, jog yra konservatorių fanai. Tai labai aiški prekyba poveikiu – jūs mus paremkite, o kai ateisime į valdžią, atsidėkosime. Tas atsidėkojimas ir įvyko.
Keliame Seime šiuos kausimus, bet dauguma, kaip visada atsako, jog tai nereikšmingi klausimai ir jokio tyrimo nereikia.
– Kokia situacija buvo su pedofilija įtariamu K. Bartoševičiumi, kad jis galėjo tylomis pasitraukti iš Seimo?
– Toks planas ir buvo, kad jis tyliai pasitrauktų ir apie jį daugiau niekas nieko nežinotų. Pateikė VRK prašymą atsisakyti Seimo nario mandato prieš prokurorams kreipiantis dėl jo neliečiamybės Seime panaikinimo. Jeigu dar dieną anksčiau, Čilėje būdamas, tai būtų padaręs ir Vyriausioji rinkimų komisija iš karto prašymą būtų patenkinusi, iš viso nieko nebūtume sužinoję. Dabar jis tapo neviešu asmeniu. Manau, kad daugiau informacijos apie ikiteisminį tyrimą prokurorai ir neteiks.
– Iš kur slapta informacija galėjo nutekėti?
– Yra tik du šaltiniai – arba prokuratūra, arba policija.
– Tiesiogiai K. Bartoševičiui nutekėjo, ar per politikus?
– Manau, per politikus. Aukščiausius politikus. Tai gali būti Seimo Pirmininkė ar Premjerė. Bet prokuratūra sako, jog tai nereikšmingas faktas ir netirs.
Mes Seime pasirašome po iniciatyvomis tirti slaptos informacijos, ikiteisminių tyrimų duomenų atskleidimo faktus, bet tos iniciatyvos nebūna sėkmingos.
Visuomenės suskaldymas – grėsmė nacionaliniam saugumui
– Ką manote apie visuomenės susipriešinimą? Kokios priežastys tai lemia?
– Mes nuosekliai patiriame demokratijos eroziją. Žmonės tą jaučia, Vieni sako neisiu balsuoti, nes jie visi tokie – tegu pasikaria, man tas pats. Kiti bando protestuoti, bet prieš juos taikomos priemonės. Ir pakankamai nuosekliai.
Pandemijos pradžioje ir mes taikėme pandeminius suvaržymus, bet ne tokio masto, kaip darė ši valdžia. Pakankamai drastiški, pertekliniai buvo judėjimo, bendravimo tarp šeimų ūkių ilgalaikiai apribojimai. Tada lengvai buvo pereita ir į politinę cenzūrą. Taip, ne vieta švilpti per Sausio 13-osios minėjimą prie Seimo, bet tai ne nusikaltimas. Tačiau bylos keliamos.
Kitas etapas, Vasario 16-ąją prie balkonėlio galėjo prieiti tik išrinktieji, atrūšiuoti žmonės ir niekas negalėjo nešti plakatų, neatitinkančių šios valdžios dvasios.
Šiandien pradeda kalbėti buvę kriminalinės žvalgybos pareigūnai, jog gali būti pradėti kriminalinės žvalgybos veiksmai kiekvieno žmogaus atžvilgiu – ar būtum žurnalistas, ar politikas, ar verslininkas, ar kaimyno apskųstas policijai. Iš esmės jie gali pradėti nekontroliuojamą kriminalinės žvalgybos tyrimą nesant ikiteisminio tyrimo. Pasiklausyti pokalbių, sekti tave ir apie tai tu nė nežinosi.
Dabar atsiranda iniciatyvos, jog kriminalinės žvalgybos tyrimų duomenys būtų teikiami aukščiausiems šalies vadovams. Taip sparčiu žingsniu einame ten, iš kur prieš trisdešimt metų pabėgome. Link Rusijos ir Baltarusijos.
Visuomenės supriešinimas pakankamai didelis, akivaizdžiai matomas. Iš kiekvieno, turinčio kitokią nuomonę, šaipomasi, jis žeminamas. O jeigu neranda prie ko prisikabinti, tai prikabina Kremliaus agento etiketę. Ir kabina tie, kurie su tuo komunistiniu, kagėbistiniu režimu kolaboravo, naudojosi privilegijomis ir kurių vaikai dabar tapo nepriklausomybės didžiausiais šaukliais.
– Ar galima teigti, jog visuomenės suskaldymas yra grėsmė nacionaliniam saugumui?
– Taip, suskaldymas yra grėsmė. Grėsmė demokratinei valstybei. Kažkam būtų labai patogu, kad ateitų kontroliuojama demokratija. Kad balsuotų tik tie, kurie visada ateina balsuoti, o nusivylę ir neitų balsuoti. Kad žmonės būtų paveikūs propagandai. Kad užgrojus dūdele, kaip žiurkės, eitų į vieną ar kitą pusę.
Visuomenėje nuotaikos nėra geros. Skelbiami tyrimai, jog agresijos atveju Lietuvą eitų ginti apie pusę žmonių. Esą šis skaičius pakankamai geras. Bet neatkreipiamas dėmesys į esminį dalyką – su ginklu eitų ginti tik 14 procentų. Kiti gintų kitokiais būdais. Galime prisiminti, kokie tie kitokie būdai buvo 1940 metais.
– Bet gal dėl to norima šauktinių reformą daryti, kviesti daugiau, bet jie tarnautų tik pusę metų?
– Ir vėl šovė kažkam mintis ir ją paskleidė su niekuo nederinę. Net Vyriausybėje neapsitarė. Jeigu norima turėti tokius karius, kokius turi Rusija, pusmečio gal ir pakanka. Bet šiuolaikinio kario, valdančio modernią ginkluotę, per pusmetį neparengsi. Žiūrėkit, kokie modernūs ginklai tiekiami Ukrainai, ir problema ne tiek jų tiekimas, o kad karius reikia apmokyti jais naudotis.
Mums aiškina, kai ateis projektas į Seimą, galėsite diskutuoti. Yra pasirašyti net du partijų nacionaliniai susitarimai dėl krašto apsaugos. Tai kam tada tie susitarimai reikalingi? Čia būtų esminė reforma, rengiant rezervą, nes šauktiniai rezervo dalis.
– Ką manote apie idėją pensinį amžių didinti iki 72 metų?
– Tai reikėtų iš karto pasakyti, kad Lietuvoje niekas į pensiją neišeis. Vyrai tikrai. Mūsų amžiaus trukmės vidurkis mažiausias Europos Sąjungoje, moterys dar gyvena 10 metų ilgiau. Pensininkai valstybei nereikalingi. Bandoma sakyti, kad mūsų amžiaus trukmė kažkiek pailgėjo, bet gyvenimo kokybė, sveikatos priežiūros kokybė tokia, kad ilgiau gyventi neturime šansų, jokių prielaidų tam nėra.
Ukrainai reikia duoti visko, ko prašo
– Jūsų galva, kokia karo Ukrainoje galima baigtis, kaip rutuliosis įvykiai?
– Dabar, kaip visi, stebiu įvykius, skaitau ekspertų pareiškimus. Mane labiausia stebina ekspertai, kurie patys parako neuostę aiškina, kaip ir kas Ukrainoje bus, kurie nė nesupranta to regiono mentaliteto – tiek rusų, tiek ukrainiečių, tiek visos Rytų Europos.
Esu sužavėtas, nustebintas ukrainiečių valia gintis. Ji pranoko visus lūkesčius – jų valia geležinė, tvirta. Būdamas premjeras lankiausi Ukrainoje, Kijeve ir tuometinėje fronto linijoje, Avdijivkoje. Tada aktyvios agresijos nebuvo, bet susišaudymai nuolat vyko, matėsi, jog kariai nesitrauks, pasiryžę gintis. Bet jie labai blogai atsiliepė apie tuometinę Ukrainos valdžią.
Sėkmė ištiko, kad dabartinė politinė vadovybė, prezidentas Zelenskis yra tikras tautos lyderis, tauta tapo vieningesnė. Žinodamas jų nusiteikimą ir gebėjimą kariauti, tikiu Ukrainos pergale. Yra tik viena sąlyga – reikia duoti viską, ko jie prašo. Reikia lėktuvų – reikia duoti lėktuvus, reikia raketų – reikia duoti raketas, reikia tankų – reikia juos duoti. Nebus to padaryta, gali įvykti blogiausias scenarijus. Nereikia turėti iliuzijų, kad nebus užpultos kitos valstybės. Gal tai nebūsime mes – esame NATO valstybė ir turime didesnę apsaugą, bet gali būti Moldova ar Sakartvelas.
Kaip šis karas baigsis, sunku atsakyti. Tik nesinorėtų dar vieno Minsko susitarimo, nes tada būtų įšaldytas ilgalaikis konfliktas.
– Ką manote apie regioninę politiką? Ar ji stiprinama?
– Patys galite spręsti iš to, kaip yra peržiūrima sveikatos priežiūros sistema, kaip pertvarkoma švietimo sistema, kaip žiūrima į kelių remontus ir tiesimus. Jeigu tu gyveni regione, tau turi būti patogu keliauti viešuoju transportu ar savu automobiliu, kad visos paslaugos būtų greičiau prieinamos. O jos tolinamos nuo žmogaus. Spręskite ir iš to, kaip „Lietuvos geležinkeliai“ naikina mažus maršrutus, aktualius Šiaulių regionui.
