Naujausios
Spalio 18 dieną Valstybinio Šiaulių dramos teatro Didžiojoje salėje bus rodoma premjera – režisieriaus Jokūbo Brazio spektaklis „Icarus Machine“, kviečiantis naujai pažvelgti į Ovidijaus „Metamorfozėse“ aprašytą Dedalo ir Ikaro mitą. Spektaklyje skrydis tampa griūties mechanizmu, įrašytu pačiame žmogaus troškime pakilti.
Spektaklyje vaidina Monika Geštautaitė, Nomeda Bėčiūtė, Severinas Norgaila, Juozas Bindokas, Vladyslav Mozghovyi ir Aidas Matutis.
Dedalo vaidmenį kuriantis J. Bindokas sako, kad Dedalas – tai kiekviename žmoguje glūdintis archetipas, atspindintis ir amžiną kartų konfliktą.
„Spektaklis yra ne tik apie Ikaro, bet ir tėvo, dėvinčio amžino Dedalo gėdos kaukę, griūtį. Dedalas konstruoja savo sielos labirintą, kuriame pats save įsikalina. Jo kaltės rakursas yra ir mano, kaip režisieriaus, rakursas, kurį tyrinėti man yra įdomu“, – sako J. Brazys.
Beveik bežodis, bet itin įtaigus spektaklis veikia kaip pati „skrydžio mašina“ – procesas be pradžios ir pabaigos. Jame režisierius užkodavo daugybę simbolių: kiekviena scena – tarsi atskiras pasaulis, jungiamas nematomų tiltų ir nuojautų.
„Spektaklį reikia dekoduoti, norėčiau, kad kiekvienas žiūrovas stebėdamas tai, kas rodoma, užsiimtų simbolių iššifravimu ir taptų tarsi detektyvu. Toks žiūrėjimas išprovokuoja kitokį nei įprasta mąstymo kampą ir teikia stebėjimo malonumą“, – sako režisierius.
Tai – antras J. Brazio darbas Valstybiniame Šiaulių dramos teatre po didelės sėkmės sulaukusio spektaklio „Remyga“, kurio kūrybinėje komandoje J. Brazys dirbo kartu su režisieriumi Oskaru Koršunovu.
J. Brazį kritikai vadina vienu įdomiausių ir stipriausių šiuolaikinės lietuvių režisūros talentų. Jam būdingas intensyvus vizualumas, griežta sceninė struktūra ir „įelektrinta“ aktorių energija.
Režisieriui rūpi teatro, kaip kūrybos akto, įtampa, scenoje jis ieško tikslios formos ir stipraus vaizdinio. Dėl to šioje premjeroje scenografija tampa ne tik scenine erdve, bet veikiančiu personažu. Neįprasta teatro scenai balta erdvė kuria operai būdingą atmosferą – balta drobė įrėmina ir išryškina vizualius scenografijos elementus bei kostiumus, simbolizuojančius sapno metafiziką.
Spektaklyje itin svarbus visos komandos darbas ir aktorių meistrystė. Scenografės ir kostiumų dailininkės Karolinos Fiodorovaitės, kompozitoriaus Manto Mockaus ir šviesų dailininko Karolio Zajausko bendras darbas kuria išskirtinį sceninį reginį, kuriame labirinto architektūra, skrydžio ritmą įkūnijanti muzika ir šviesos srautai atkuria griūties ir atgimimo pulsavimą.
Pasak kūrėjų, „Icarus Machine“ – tarsi bandymas iš naujo permąstyti pamatines Vakarų civilizacijos idėjas, neišvengiamai veikiamas šių dienų kasdienybės erozijos.
Šiemet spektaklis „Icarus Machine“ Valstybinio Šiaulių dramos teatro didžiojoje scenoje dar bus rodomas lapkričio 22 ir gruodžio 27 dienomis.
