Naujausios
„Anykščių šilelyje“ korėjietiškai čiulba paukščiai
Penktadienio vakarą Šiaulių koncertų salėje „Saulė“ tradicinio korėjiečių meno pansori žvaigždė Park In Hye kartu su būgnininku Chang Jae Hyo ir zen vienuoliu, aktoriumi Kęstučiu Marčiulynu korėjietiškai atliko „Anykščių šilelį“. Aplodismentai ir šūksniai pelnyti – atlikėjai dovanojo unikalų reginį.
Gintarė VALUCKYTĖ
gintare@skrastas.lt
Ryškios emocijos
Baltai vilkintis perkusininkas muša būgną-statinę. Pasirodo pansori atlikėja su tradicine korėjiečių suknele ir vėduokle rankoje.
Park In Hye, vedama būgno ritmo, lydima perkusininko emocingų šūktelėjimų gieda „Anykščių šilelį“. Pansori atlikėjos balsas pasklinda plačiai, įprastomis natomis jo neužrašysi. Salė nuščiūva.
K. Marčiulynas kūrinio emociją perteikia pantomima.
Scenoje, ant sienos, su korėjietiškai dainuojamu tekstu keičiasi lietuviškos poemos eilutės.
Atlikėjai įveda į lietuvišką šilelį, kuriame korėjietiškai čiulba paukščiai. Dainininkė, išgyvendama stipresnę emociją, išraiškingai mosteli vėduokle. Veidas, judesiai, balsas byloja apie meilę miškui, apie liūdesį dėl jo naikinimo.
Antroje dalyje keletą eilučių ji deklamuoja lietuviškai: „Kalnai kelmuoti...“. Pabaigoje prideda tikrojo korėjietiško pansori teksto, dvelkiančio Rytų išmintimi. Viskas yra sapnas.
„A. Baranauskas turėtų būti laimingas“
Savo šalyje Park In Hye išrinkta geriausia jaunąja menininke, su pasirodymais apkeliavusi Europą.
Pansori tradiciją UNESCO paskelbė nematerialiu žmonijos verbalinio palikimo šedevru.
„Pan“ – vieta, kur renkasi daug žmonių, „sori“ – garsas. Pansori giesmės-istorijos apie gyvenimą būdavo atliekamos turgaus aikštėse. Tokios, kokios yra dabar, susiformavo XVII amžiuje.
Pirmą kartą pansori atlikėja Lietuvoje pasirodė pernai, Anykščių tarptautiniame teatro festivalyje „Kliudžiau“. Solistės turą organizuojančios VšĮ „Jaja“ vadovė aktorė Eglė Mikulionytė sakė, kad idėja pasikviesti pansori atlikėją kilo K. Marčiulynui, pansori išgirdusiam kalnuose.
„Klausau antrą kartą, bet kūnas eina pagaugais. Atradimas didžiulis. Girdėjau žiūrovus sakant: A. Baranauskas net nenutuokė, kad kažkas taip gali dainuoti. Jis turėtų būti laimingas“, – sakė aktorė E. Mikulionytė.
Lietuvoje rado gilius žmones
Po unikalaus pasirodymo „Šiaulių kraštas“ pakalbino pansori atlikėją Park In Hye.
– Iš Lietuvos į Tolimuosius Rytus važiuojama ieškoti egzotikos, dvasingumo. Ką jūs suradote Lietuvoje?
– Pirmiausia patyriau, kad Lietuvos žmonės vidumi yra gražūs ir labai gilūs. Nors emocijos ir nesimato jų veiduose, tačiau nuo žiūrovų sklinda energija, padedanti dar labiau susikaupti ir atlikti kūrinius.
– Praktikuoti pansori keliaujate į „kalno mokslus": gyvenate kalnuose, šventyklose, giedate prie krioklių. Kaip ruošėtės atlikti „Anykščių šilelį“? Gal teko dainuoti ir Anykščių miškuose?
– Jeigu būtų buvę galima nueiti į mišką ir ten mokytis, būtų daug geriau, tačiau esu labai užimta ir į gamtą einu mokytis žiemą arba vasarą. Praėjusią žiemą kalnų apsuptyje šiek tiek paskaičiau patį kūrinį.
– Kokios emocijos, išgyvenimai lydi atliekant šį kūrinį?
– Iš pradžių buvo gana sudėtinga įsijausti, nes korėjiečių temperamentas, istorinė atmintis, peizažas yra visiškai kitokie negu Lietuvos. Tačiau pamažu pavyko, atlikdama jaučiu lietuvių meilę miškui. Kūrinio vietoje, kai miškas buvo iškirstas, pati tampu liūdna. Svarbiausia, supratau, kad negalima apsimesti, jog yra liūdna, reikia iš tikrųjų tai išgyventi.
Pansori sudėtingas ir korėjiečiams
– Pansori Pietų Korėjoje būdavo atliekamas turguose, kur daug žmonių. Apie ką jame pasakodavo?
– Tie patys kūriniai, kurie buvo XIX amžiuje, kai pansori buvo pats populiariausias, yra išlikę ir dabar. Pagrindinės temos: nuolankumas valdovui, pagarba tėvams, geri santykiai su broliais ir seserimis, meilės reikalai. Tai labai susiję su konfucionizmo filosofija, nes Korėjoje tai buvo svarbu.
– Kiek šis menas Pietų Korėjoje populiarus šiandien?
– Kadangi pansori turi ilgą istoriją, Pietų Korėjoje yra žinomas, tačiau, kaip ir visose šalyse, tradicinę muziką nustelbia populiarioji. Tarp visų Pietų Korėjos tradicinio meno šakų pansori yra pats populiariausias.
Pansori galima studijuoti meno mokyklose, universitetuose. Vis jaunesni žmonės pradeda to mokytis – nuo 7-8 metų. Dainininkų daugėja.
– Esate gavusi mokytojo „ink“ – mokytojo tradicijos perdavimo patvirtinimą. Ar šio meno galite mokyti ir europiečius?
– Jeigu užsieniečiai norėtų mokytis pansori, jiems reikėtų išmokti korėjiečių kalbą. Pansori yra naudojami visiškai kitokie garsai, kitas užrašymo būdas negu gama. Tačiau, jeigu daug mokaisi, dažnai girdi, stengiesi, pansori gali išmokti.
– Kaip pavyksta išlaisvinti balsą?
– Girdite, kad šneku prikimusiu balsu. Jeigu dabar nueičiau pas daktarą, man pasakytų, kad ant balso stygų yra mazgeliai, tačiau tai – tam tikras visų pansori dainininkų ypatumas. Dainuoji, ilsiesi, paskui vėl dainuoji, ilsiesi – balsas pats tokiu tampa.
– Kodėl sakoma, kad pansori – visą gyvenimą trunkanti kova su savimi?
– Nes pansori atlikėjas turi atrasti garsą, kuris yra būtent jo, kuriuo jis gali išreikšti kūrinį. Aš dar nesu iki galo to atradusi. Kai dainuoju, atrodo, kad vis dar neužtenka, norisi daugiau. Garso ieškojimas – viso gyvenimą vykstanti kova su savimi dainuojant.
Suartino dvi šalis
– Keletas eilučių nuskambėjo lietuviškai. „Anykščių šilelis“ pasipildė ir korėjietiška pabaiga. Kuo žavi meno, kultūrų perpynimas?
– Pansori yra trys pagrindinės dalys – kalbėjimas, dainavimas ir judesys vėduokle. Kiekvienas pansori kūrinys prasideda keliomis eilutėmis kalbant. Kilo mintis, kad būtų gerai vieną dalį pradėti lietuviškai.
Paprastai tikri pansori pasirodymai trunka 4 – 5 valandas. Pabaiga korėjietiška, nes taip būna tikrame pansori – visa ko apibendrinimas. Tuo pačiu ritmu, tuo pačiu garsu norėjau baigti ir „Anykščių šilelį“.
Dainuodama sujungtų kultūrų, menų kūrinį daug išmokau. Atvykusi į Lietuvą lietuviams daviau daugiau žinių apie Pietų Korėją. Draugams korėjiečiams „Facebook'e“ pasakojau apie Lietuvą. Tai – dviejų šalių suartinimas.
– Turite grėsmę keliančius kaimynus – Šiaurės Korėją. Kaip jaučiatės, kai jūsų šalyje tokia padėtis?
– Korėjiečiams tai sudėtinga, daug skausmo sukelianti tema. Atrodo, kad lyginant su visu pasauliu patys pietų korėjiečiai nelabai skiria tam dėmesio. Jie prie to pripratę. Gal nuskambės banaliai, bet būtų labai gerai, kad viskas baigtųsi taikiai.
Jono TAMULIO nuotr.
ATLIKĖJA: Park In Hye sakė Lietuvoje atradusi vidumi gražius ir gilius žmones.
BŪGNININKAS: Būgnininkas Chang Jae Hyo ne tik palaiko ritmą, bet ir padrąsina atlikėją, jis leidžia emocingus šūksnius.
GIESMĖ: Pansori atlikėja Park In Hye giesmę „Anykščių šilelis“ atliko kartu su Kęstučio Marčiulyno pantomima ir būgnininko Chang Jae Hyo ritmu bei emocingais šūktelėjimais.
