Antikorupcinių sprendimų ekspertas dr. R. Kalesnykas: "Korupciją medicinoje lemia daug veiksnių"

Svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­rius daž­nai įvar­di­ja­mas kaip vie­nas pro­ble­ma­tiš­kiau­sių. Pa­sak Na­cio­na­li­nės an­ti­ko­rup­ci­jos aso­cia­ci­jos va­do­vo, Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­čiaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to pro­fe­so­riaus dr. Rai­mun­do Ka­les­ny­ko, vie­na la­biau­siai pa­pli­tu­sių ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mo­je – ky­ši­nin­ka­vi­mas pla­čią­ją pra­sme.

"Tai yra ne tik gry­nie­ji pi­ni­gai, bet ir ki­tos at­si­dė­ko­ji­mo for­mos – pra­de­dant nuo sal­dai­nių dė­žu­tės, ne­mo­ko­mai su­tei­kia­mos gy­ve­ni­miš­kos pa­slau­gos, pa­vyz­džiui, re­mon­tuo­jant au­to­mo­bi­lį ar nu­per­kant poil­si­nę ke­lio­nę", – pa­ste­bi eks­per­tas ir pri­du­ria, kad ko­rup­ci­jos pa­si­reiš­ki­mui šio­je sri­ty­je įta­kos tu­ri ir su­si­for­ma­vu­sios kul­tū­ri­nės są­ly­gos.

Re­cep­tas ska­ti­nan­tis me­di­ci­nos pa­žan­gą

Sa­ko­ma, kad ky­ši­nin­ka­vi­mą rei­kia nai­kin­ti, ta­čiau an­ti­ko­rup­ci­nių spren­di­mų eks­per­tas dr. R. Ka­les­ny­kas tei­gia, jog ko­rup­ci­ja nė­ra kaž­koks vi­ru­sas už­puo­lęs svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, su ku­riuo rei­kia vi­sais įma­no­mais bū­dais su­si­do­ro­ti.

"Tu­ri­me su­vok­ti, kad pa­ti vi­suo­me­nė tu­ri keis­tis. Jos na­rių el­ge­sys ne­tu­ri bū­ti per­duo­da­mas kaip koks už­kra­tas. Ko­rup­ci­ja kaip reiš­ki­nys eg­zis­ta­vo ir eg­zis­tuos vi­so­se vi­suo­me­nė­se, ta­čiau to­kio reiš­ki­nio pa­sek­mes ga­li­ma iš anks­to nu­ma­ty­ti ir jas val­dy­ti. Ko­rup­ci­jos ap­raiš­kas ga­li­ma su­ma­žin­ti iki že­miau­sio ar­ba nu­li­nio ly­gio", – paaiš­ki­na dr. R. Ka­les­ny­kas.

Anot pro­fe­so­riaus, sie­kiant tai pa­da­ry­ti, ypač svar­bu, kad svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se bū­tų su­kur­ta, įdieg­ta ir efek­ty­viai val­do­ma ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos prie­mo­nių sis­te­ma, api­man­ti pri­va­čių in­te­re­sų dek­la­ra­vi­mą, in­te­re­sų konf­lik­tų val­dy­mą, do­va­nų tei­ki­mo bei ga­vi­mo ap­ri­bo­ji­mus ir kt.

Taip pat svar­bu, kad kiek­vie­na svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga tu­rė­tų pro­fe­sio­na­lų, ne­prik­lau­so­mą an­ti­ko­rup­ci­nės ati­tik­ties funk­ci­jų vyk­dy­to­ją, ku­ris nuo­lat pro­gno­zuo­tų, ver­tin­tų ir ana­li­zuo­tų ko­rup­ci­jos ri­zi­kas bei pa­rink­tų tin­ka­mas jų val­dy­mo prie­mo­nes.

Kal­bant apie pa­cien­tų an­ti­ko­rup­ci­nį są­mo­nin­gu­mą, pa­sak dr. R. Ka­les­ny­ko, šiai die­nai jis yra dar ga­na že­mo ly­gio, ypač jei kal­ba­me apie ko­rup­ci­ją svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­riu­je.

"Nors pa­cien­tai su­vo­kia, kad ko­rup­ci­ja me­di­ci­nos sri­ty­je yra blo­gis, ne­re­tai gy­dy­to­jus va­di­na ky­ši­nin­kais, ta­čiau jie pa­tys nie­ko ne­da­ro, kad keis­tų sa­vo el­ge­sį ki­to­kia link­me", – pa­ste­bi pa­šne­ko­vas.

Jo nuo­mo­ne, vie­nas iš spren­di­mo bū­dų ga­lė­tų bū­ti bend­ri pa­cien­tų ir me­di­kų mo­ky­mai, ap­va­laus sta­lo dis­ku­si­jos, švie­tė­jiš­kos ak­ci­jos.

Pa­ra­ma gy­dy­mo įstai­gai – bū­das at­si­dė­ko­ti?

Ša­lies gy­dy­mo įstai­gos tu­ri spe­cia­lias pa­ra­mos są­skai­tas ban­ke, į ku­rias kiek­vie­nas gy­ven­to­jas ga­li sa­va­no­riš­kai per­ves­ti no­ri­mą su­mą pi­ni­gų, o mo­kė­ji­mo pa­skir­ty­je nu­ro­dy­ti, kam per­ve­da pi­ni­gus. Tie­sa, šis pa­dė­kos bū­das dar nė­ra po­pu­lia­rus tarp pa­cien­tų.

Pa­sak pro­fe­so­riaus dr. R. Ka­les­ny­ko, pir­miau­sia rei­kė­tų su­teik­ti pa­cien­tui in­for­ma­ci­ją apie to­kią ga­li­my­bę.

"Svar­bu iš­gry­nin­ti, koks to­kios pa­ra­mos tiks­las ir kur ji bus pa­nau­do­ja­ma. Be to, tu­ri bū­ti aiš­kūs ir skaid­rūs šios pro­ce­dū­ros įgy­ven­di­ni­mo žings­niai, kad nie­kam ne­kil­tų abe­jo­nių. Svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gos tu­ri pa­si­rū­pin­ti, kaip šį pro­ce­są ap­ra­šy­ti, reg­la­men­tuo­ti ir nu­sta­ty­ti pa­ra­mos tei­ki­mo ir ga­vi­mo ap­ri­bo­ji­mus, gau­tą pa­ra­mą fik­suo­ti ir vie­šin­ti jos ga­vė­ją bei gau­tos pa­ra­mos pa­nau­do­ji­mą", – pa­ta­ria ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos eks­per­tas.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės tei­sės sky­rius ve­dė­ja Ind­rė Ma­siu­lie­nė ti­ki­na, kad įstai­ga tu­ri to­kią są­skai­tą, į ku­rią per mė­ne­sį vi­du­ti­niš­kai su­lau­kia­ma 2-3 pa­ve­di­mų.

"Šios lė­šos pa­pras­tai gau­na­mos iš ju­ri­di­nių as­me­nų, ta­čiau per­ves­ti ga­li ir fi­zi­niai as­me­nys. Bet ko­kia pa­ra­ma li­go­ni­nei yra nau­din­ga ir nau­do­ja­ma įstai­gos veik­lai plė­to­ti, ko­ky­bei ge­rin­ti. Mes di­džią­ją da­lį pa­ra­mos pa­nau­do­ja­me įstai­gos dar­buo­to­jų kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mui, kar­tais per­ka­me įvai­rias me­di­ci­ni­nės prie­mo­nes, įran­gą, bal­dus", – pa­sa­ko­ja I. Ma­siu­lie­nė.

Paš­ne­ko­vė įsi­ti­ki­nu­si, kad bet ku­riuo at­ve­ju pa­ti ge­riau­sia pa­dė­ka gy­dy­to­jui yra nuo­šir­džiai pa­cien­to iš­tar­tas žo­dis "ačiū" ir šyp­se­na. "Mū­sų li­go­ni­nė­je gy­dy­to­jai dir­ba su už­si­de­gi­mu, no­ru pa­dė­ti ir su­teik­ti kiek įma­no­ma ge­res­nes ir ko­ky­biš­kes­nes gy­dy­mo pa­slau­gas. Be to, me­di­kams svar­bus ir ma­lo­nus bend­ra­vi­mas bei šil­tas dė­me­sys pa­cien­tams, to­dėl to pa­ties ti­ki­ma­si ir iš jų ", – ti­ki­na Šiau­lių li­go­ni­nės at­sto­vė ir pri­du­ria, kad po­žiū­ris į vo­ke­lius gy­dy­to­jams pri­va­lo keis­tis. Jų tu­ri ne­be­lik­ti, nes tai ne tik že­mi­na me­di­ko oru­mą, bet ir ken­kia tar­pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mui, ry­šiui tarp pa­cien­to ir gy­dy­to­jo.

"No­ri­me pa­lin­kė­ti pa­cien­tams to­le­ran­ci­jos, su­pra­ti­mo, nuo­šir­daus bend­ra­vi­mo ir šyp­se­nos, nes vi­si, tiek gy­dy­to­jai, tiek pa­cien­tai, jaus­tų­si ge­riau, jei juos su­ptų ap­lin­ka be ko­rup­ci­jos", – įsi­ti­ki­nu­si I. Ma­siu­lie­nė.

In­for­ma­ci­ja pa­reng­ta LR svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai įgy­ven­di­nant Eu­ro­pos so­cia­li­nio fon­do ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą "Ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos di­di­ni­mas svei­ka­tos ap­sau­gos sek­to­riu­je".

Užs. Nr. 437085