Naujausios
Įspūdinga paroda
G. Rimkus senienas kolekcionuoja apie 40 metų, pradėjo būdamas 25-erių. „Čia yra liga“, – patikina. Šiaulietis nemėgsta, kai jį vadina kolekcininku, nes mano, kad šis žodis tapo nuvalkiotas. Tuomet kaip geriau vadinti? „Ligoniu!“ – randa sprendimą.
Šia įdomia liga „susargdino“ Tauragėje įsigytas ZIS-101. G. Rimkus prisimena: kolekcininkas išpardavinėjo mašinas, ir jis, paklausęs patarimo, įsigijo „lavoną“ be stiklų, be variklio už įspūdingą sumą – apie 1 000 dolerių. Tuo metu 2 000 dolerių kainavo butas pietiniame rajone.
„Kitą dieną atvažiavau su ratukais, bandžiau tempti. Nutempiau iki Kelmės, iššaudė visas padangas. Sustojau pakelėje, pradėjau galvoti, ką daryti? Sustojo latviai, klausia, gal parduodi? Pasiūlė tokią kainą, kad galvojau, juokauja. Sako, mes rytoj atvažiuosime, parsitempk ją. Rytą žiūriu, jie prie kiemo. Supratau, kad čia yra kažkoks biznis ar pragyvenimo šaltinis. Taip ir užtraukė ta liga.“
Kolekcija pradėjo pildytis ne tik automobiliais, bet ir kitais daiktais – tapo įdomu viskas, kas sena. Interesai, bėgant metams, keitėsi, dabar ankstesnės transporto priemonės jau iškeliavusios kitur – šiaulietis pasiliko tik keletą išskirtinių antikvarinių automobilių, liudijančių nesenstančią klasiką. Širdį užkariavo karietos.
Pirmą kolekcinių transporto priemonių parodą Šiauliuose G. Rimkus surengė prieš 15 metų. Šiemet pasvarstė: galbūt vėl laikas parodyti, ką sukaupęs?
Prieš renginį per „Šiaulių dienas“ kiek baiminosi: gal žmonėms nebus įdomu, nes ne vienam realius įspūdžius dabar atstoja kompiuterio ekranas, jaunimas domisi kitais dalykais, kiti net nežino, kas yra karieta ir vadina „tačka“. Bet kai video apie atgabentas į Ch. Frenkelio vilos parką karietas per pusę paros internete surinko apie 500 000 peržiūrų, suprato – geras ženklas.
Iki šiol šiauliečiui malonu prisiminti parodą „Sustoję laike“, kai prie Chaimo Frenkelio vilos vinguriavo eilė, o norinčiųjų pamatyti karietas, vežimus, XX amžiaus pradžios automobilius ir kitus autentiškus eksponatus nemažėjo iki pat vakaro.
Parke kolekcininkai ir jų šeimų nariai stengėsi sukurti laikmetį atitinkančią atmosferą – vilkėjo puošniais rūbais, nukeliančiais į praeitį. Parodos organizatorius G. Rimkus apsirengti senoviniais rūbais ragino ir lankytojus – ne vienas išgirdo šį prašymą ir papuošė šventę.
Laiko dvasią skleidė ir muzika – dainininkas Martynas Vilius dainavo legendines Franko Sinatros ir Elvio Preslio dainas.
Į parodą G. Rimkus pakvietė daugiau žinomų kolekcininkų, tad parke išsirikiavo įspūdingi antikvariniai automobiliai, kainuojantys šešiaženklias sumas. O pats ekspoziciją papildė dar viena aistra – vaikiškais vežimėliais, juos renka savo dukroms.
„Vienas vilnietis kolekcininkas sako, žinai, kas sužavėjo labiausiai – vežimėlių kolekcija! Žmogus tiek visko matęs, o, pasirodo, galima nustebinti ir tokį turtingą žmogų!“ – džiaugiasi G. Rimkus.
Ypatingo lankytojų dėmesio sulaukė karietos. Ypač – išraiškingais raižiniais puošta laidotuvių karieta, sukurta pagal XIX amžiaus tradicijas, kilusi iš Sicilijos, jau įsiamžinusi ne viename filme. Karieta – 3,6 metro aukščio, 6,5 metro ilgio, sveria 3 tonas.
G. Rimkus sako, kad tokios karietos buvo ne tik transporto priemonės, bet ir tikri meno kūriniai – puošti angelais, mitologinėmis figūromis.
Greta eksponuotas seniausias kolekcijos katafalkas, 1870 metų, iš Sankt Peterburgo patekęs į Lenkiją, iš Lenkijos – į Šiaulius.
Parke stovėjo ir ne mažiau įspūdinga baroko stiliaus prabangi karališkoji karieta – 7 metrų ilgio, 3,5 metro aukščio, 3 tonų svorio, taip pat pagaminta Sicilioje.
„Šiauliuose tokios karietos būtų prilygusios ateivių laivui“, – nusišypso.
Parodoje lankytojai pamatė ir filmuose „Sisi“, „Tadas Blinda. Pradžia“, „Juodasis Haris“ nufilmuotas karietas – su likusiomis kino dulkėmis.
Didelis malonumas G. Rimkui buvo sulaukti gerų atsiliepimų: „Viską dariau iš idėjos, įdėjau šeimos pinigus, galėjau išvažiuoti į dvi geras keliones. Bet kai pamačiau, kiek žmonių atėjo, kad dėkoja, sako, kaip gražu, supratau, kad to dabar reikia. Pasirodo, žmonės pasiilgo tikrų, gražių, retų dalykų, istorinio palikimo – gatvėje to nepamatysi.“
Karietos tapo aktorėmis
Šiuo metu G. Rimkaus kolekcijoje saugoma penkiolika karietų.
„Padangų nereikia pūsti, karbiuratorių nereikia valyti, jeigu lyginti su mašinomis. Karietos lengvesnis variantas, aš lengvesnį kelią pasirinkau“, – juokdamasis išvardija privalumus.
Pirmoji karieta į G. Rimkaus kolekciją atkeliavo prieš 12 metų iš filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ filmavimo aikštelės. Įsigyti pasiūlė prodiuseris.
Kiekviena karieta – su savo istorija. Dabartiniam jų savininkui labai svarbu, kad karietos turi „sielą“, praeities paliktus pėdsakus – kvapą, kinivarpų išgraužas, laiko prisilietimus.
„Mano karietos dabar yra aktorės“, – šypsosi G. Rimkus, nes filmuojasi ir filmuose, ir reklamose. Nors filmuojama ilgai, ekrane žiūrovas dažniausiai karietas išvysta trumpuose epizoduose.
„Vieną karietą nuomojo savaitei, o ekrane liko pusė minutės – jūra, kalnai, karalienė stovi, grįžusi iš kelionės“, – filmo „Sisi“ siužetą atpasakoja G. Rimkus. Filmuojant šį serialą, Vilniaus senamiestis su rotuše buvo tapęs Viena – ten stovėjo ir šiauliečio karietos.
G. Rimkui atmintyje iškyla įsimintinas filmavimas Rygoje, kai naktį ištuštėjusiame mieste skambėjo žirgų kanopos, dardėjo per grindinį riedanti karieta: „Plaukai pasišiaušia, kai įsijauti į atmosferą.“
Viena iš karietų ir dabar filmuojama užsienyje, bet savininkas pagal sutartį negali išduoti, kokiame filme.
Seniausia G. Rimkaus kolekcijos karieta – 1860 metais buvo viena iš pirmųjų Vilniaus miesto taksi – kokią laikas sustabdė, tokia ir išliko. G. Rimkui ją padovanojo žirgų sporto entuziasto J. Vinckaus sūnus, paprašęs svarbiausio: išsaugoti, tausoti, rodyti žmonėms ir pasakoti istoriją.
Karietos ne tik saugo senas istorijas, bet ir kuria naujas – asmenines. Vasarą G. Rimkus su žmona grakščia juoda dvaro karieta, pagaminta XIX amžiuje, važiavo per savo vestuves – iki šiol šildo pasididžiavimo jausmas.
Prie karietų G. Rimkus derina ir aksesuarus, epochas menančius drabužius ar kino filmų rekvizitą – svarbu viskas.
Nors karietas traukiančių žirgų neaugina, bet kolekcijoje turi keliolika arkliukų – medinių vaikiškų žaislų. Pavyko atrasti ir išskirtinių egzempliorių – gryno kailio, stiklinėmis akimis, ašutų uodegomis. Turi ir idėją ateičiai – iš medinių arkliukų sukurti džiaugsmą vaikams – besisukančią karuselę.
Įspūdžiai lieka ilgam
Naujausi G. Rimkaus įspūdžiai dabar susieti su Anglija – lapkričio pradžioje dalyvavo įspūdingame renginyje „London to Brighton Veteran Car Run 2025“, seniausiose pasaulyje automobilių varžybose, rengiamose nuo 1896 metų. Šiemet renginys minėjo 125-metį.
Į Londoną susirinko tikri „dinozaurai“ – parade dalyvavo transporto priemonės, pagamintos iki 1905 metų. Vieną iš automobilių, kūrenamą malkomis, vairavo Rovanas Atkinsonas, garsus aktorius, kolekcininkas, sukūręs Pono Byno personažą.
Mašinos ankstų rytą rikiavosi karališkoje vietoje, prie Big Beno laikrodžio. Seniausias parade dalyvavęs automobilis buvo pagamintas dar XIX amžiuje – 1892 metais. G. Rimkus primena, kad vienu metu buvo gaminamas tarpinis variantas tarp karietos ir automobilio: su karietos ratais, lazda vietoje vairo ir pritvirtintu varikliu. Šiaulietis intriguoja, kad toks muziejinis automobilis – karieta su varikliu – jau pakeliui į Lietuvą. Nusižiūrėtas modelis pagamintas pačioje XIX amžiaus pabaigoje Amerikoje.
Senieji automobiliai keliavo 100 kilometrų nuo Haid parko iki Braitono pakrantės – iš 400 registruotų finišą vakare pasiekė tik 300. Patirtų emocijų, sako G. Rimkus, negali perteikti jokios nuotraukos.
Neblėstantys įspūdžiai liko ir aplankius vieną gražiausių Europoje karietų muziejų Čekijoje, prie Brno miesto. „Seilės nutįso!“ – emocingai įvertina didžiulę, turtingą ekspoziciją. Čekas Vaclavas Obr šiaulietį pakvietė atvažiuoti kitų metų liepą į teatralizuotą šou ir paprašė atgabenti karietą-katafalką su skulptūromis.
„Su žmona ir vaikais lėksime!“ – neabejoja. Tik suka galvą, kaip nugabenti tokią sunkią ir aukštą karietą beveik iki Austrijos pasienio.
Svajonėse – muziejus
Apie savo muziejų G. Rimkus kol kas gali tik pasvajoti – kolekciją laiko „senais laikais“ įsigytuose garažiukuose. Nors patalpos didelės, sako visko prigrūdęs tiek, kad ir praeiti beveik neįmanoma.
Pačiam vienam, mano G. Rimkus, įrengti tinkamą lankyti ekspoziciją būtų per daug sudėtinga, tad yra kreipęsis į Savivaldybę: „Klausiau, gal yra kokių patalpų, kurias galėtų duoti. Bet gal ne ten rašiau, gal ne taip suprato mane. Nesulaukiau atsakymo ir kažkaip apsiraminau. Aišku, gerai būtų – kiek traukos, būtų ką parodyti, bet nėra kur. Gal kažkas išgirs ir suteiks kokias patalpas – būtų galima kažką padaryti gražaus miesto labui.“
Šiauliečio galvoje jau dabar sukasi mintys apie kitų metų parodą, ji galbūt truktų ilgiau, dvi dienas. Daug neatvirauja, bet vieną paslaptį išduoda: neseniai į Šiaulius atkeliavo šis tas nepakartojamo!
„Tokio gražumo karieta parvažiavo, kad nebus lygių! Kai pamačiau, praradau žadą, nebemokėjau kalbėti, nebemokėjau uždavinėti klausimų, kainą galbūt numušti. Nebeįmanoma buvo – pamačiau, viskas. Dabar dar niekam jos nerodau“, – apie daug džiaugsmo suteikusį pirkinį sako G. Rimkus.
Neseniai į Šiaulius atkeliavo ir dar vienas ypatingas eksponatas – karališkos rogės, tad kolekcija ir būsima paroda nuolat pildosi.
