Naujausios
Alkoholizmas neklausia: tu jaunas ar senas, ar Seimo narys?
Atsakingos pareigos įspraudžia į tam tikrus rėmus, kurių peržengti nevalia. Tai ypač aktualu visuomenės veikėjams, kurių gyvenimas stebimas lyg didinamąjį stiklą, nors pasitaiko atvejų, kai į visas elgesio normas tiesiog nusispjaunama.
 |
| Seimo narys Egidijus Vareikis ELTA nuotr. |
Alkoholio vartojimas bene slidžiausias reikalas. Ir nors įtakingi asmenys tai turi ypač kontroliuoti, reali situacija visiškai kitokia. Net išrinktieji tautos atstovai apgirtę šmėžuoja viešumoje ar darbo vietoje, o po to dar stebisi, kodėl mažėja gyventojų pagarba ir pasitikėjimas. Tauta dar atsimena girtus prie vairo įkliuvusius Juozą Palionį bei Vladimirą Orechovą ar neblaivų koridoriais besišlaisčiusį Gintautą Mikolaitį. o štai vakar Vilniaus oro uoste pastebėtas įtariama neblaivus Seimo narys Egidijus Vareikis.
- Kodėl kai kurių Seimo narių elgesys nerodo pavyzdžio Lietuvos žmonėms? – „Vakaro žinios“ paklausė psichologo, sociologo Albino Bagdono.
- Žinote, kartais žmogus tikisi, kad blogo elgesio aplinkiniai tiesiog nepastebės. Nors manau, kad prieš blogai ką nors darant, baimė visada yra. Tai galioja ir bet kuriam kitam žmogui. Tie, kurie turi polinkį išgerti, visada galvoja, kad viskas gerai. Viskas praeis ir niekas nepamatys. Dažnai žmonės nesuvokia visų galimų aplinkybių ir susiklosčiusioje situacijoje pasielgia neadekvačiai.
Kadangi vakarykščio įvykio vietoje nebuvau, vienareikšmiškai kaltinti tikrai negaliu. Galbūt buvo tam tikros aplinkybės: darbo rūpesčiai ar šeimyninės problemos. Kai kuriems žmonėms tai vienintelis būdas nusiraminti. Interpretacijų gali būti tikrai labai daug. Jeigu paimtume statistiką, iš visų Seimo narių į panašias situacijas pakliūva tik vienas arba du – tai tik keli procentai ir Lietuvos populiacijoje rezultatas taip pat būtų panašus. Nors, žinoma, seimūnai turi būti visos Lietuvos pavyzdys. Tai rodo, jog į valdžią ne visada išrenkame tinkamus žmones. Kai kurie Seimo nariai tikrai neturi atsakomybės.
- Ar tai reiškia, jog Seimo nariai turi du veidus?
- Dar nuo sovietinių laikų mes visi turime ne du, o daugiau veidų. Kokio reikia, tokį ir parodome. Žmogus yra prisitaikanti būtybė, nors tam tikrose situacijose yla iš maišo vis tiek išlenda. Visi mes mokame pameluoti ir kartais to reikia, pavyzdžiui, norint apsaugoti kitus ar panašiai. Tą gebėjimą turime visi, o politikoje jis ypač reikalingas.
- Kodėl į priklausomybę linkę žmonės to nepripažįsta?
- Jų savijautoje to nėra. Žmogaus protas labai glaudžiai susijęs su išgyvenimais, kadangi išgėrus jaučiamasi labai gerai, priklausomybė visada neigiama. Nemanau, kad Egidijus Vareikis ar Rokas Žilinskas yra tikrieji alkoholikai, tai, matyt, silpnoji vieta jų gyvenime.
- Juk gerą padėtį visuomenėje užimančiam žmogui alkoholio priklausomybę pripažinti sunkiau?
- Oficialiai tai tikrai sunkiau, nes tada žmogus gali baimintis prarasti užimamą postą – jis turi daugiau ko prarasti. Priklausomybę alkoholiui turinčius žmones aš skirstau į dvi grupes.Tai – fiziologiniai alkoholikai ir socialiniai. Vieni geria dėl to, kad alkoholis jau įėjęs į jų medžiagų apytaką, o kiti – nes jiems tai padeda atsipalaiduoti. Jie niekada negeria vieni, jiems reikalinga kompanija, o išgėrus tampa daug lengviau diskutuoti apie politiką ar ką kitą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
