Lo­ve­liai mar­gu­čiams ri­den­ti pra­džiu­gi­no ir vai­kus, ir se­ne­lius

Ar­tė­jant Ve­ly­koms Sau­lius Ta­loč­ka iš Po­le­kė­lės kai­mo (Rad­vi­liš­kio r.) pra­džiu­gi­no šven­ti­ne do­va­na vai­kus iš Šiau­lių, Kur­šė­nų ir Rad­vi­liš­kio vai­kų glo­bos na­mų ir se­ne­lius, gy­ve­nan­čius Po­le­kė­lės bei Še­du­vos se­ne­lių na­muo­se. Sa­vo dar­bą my­lin­tis te­kin­to­jas pa­ga­mi­no apie 30 lo­ve­lių mar­gu­čiams ri­den­ti.

"Nie­kur ne­ma­čiau to­kio daik­to pirk­ti, pa­gal­vo­jau, kad ga­liu pa­ts pa­da­ry­ti ir pa­do­va­no­ti, – pa­sa­ko­jo Sau­lius Ta­loč­ka. – No­rė­jau pa­do­va­no­ti tik vai­kų na­mams, bet pa­siū­lė nu­va­žiuo­ti ir pas se­ne­lius. Ne­ži­no­jau, kad ir jie taip džiaug­sis. La­bai sma­gu, kad šil­tai priė­mė."

Iš me­ta­lo jis ga­mi­na ne tik ma­žus dir­bi­nius, bet ir keps­ni­nes, tik pa­brė­žia: "Aš ne­su kal­vis, nors taip ir pa­va­di­na, čia yra šalt­kal­vys­tė, o kal­vis ge­le­žį kai­ti­na."

Do­va­no­ti pa­ties pa­ga­min­tus dir­bi­nius po­nas Sau­lius su­gal­vo­jo pir­mą kar­tą. "Žiū­rė­jau lab­da­ros ak­ci­ją, per ku­rią rin­ko pi­ni­gus, bet aš pi­ni­gais ne­la­bai ga­liu pri­si­dė­ti, tai pa­da­riau tai, ką pa­ts su­ge­bu." Jo nuo­mo­ne, ne vi­sa­da pi­ni­gai yra svar­biau­si glo­bos na­muo­se gy­ve­nan­čiam žmo­gui, dė­me­sys ir šil­tas bend­ra­vi­mas gal net svar­bes­ni.

Per Ve­ly­kas S. Ta­loč­ka mar­gu­čius ri­de­na su anū­kais ir džiau­gia­si, kad ši tra­di­ci­ja dar gy­va.