40 valandų nuotykis – kelionė į Stokholmą

Edi­tos KARK­LE­LIE­NĖS nuo­tr.
Į krui­zą – 11 aukš­tų kel­tu.
Du-trys lais­va­die­niai, ir troš­ki­mas pa­bėg­ti nuo kas­die­ni­nės ru­ti­nos. Tai ge­riau­sia prie­žas­tis pa­ke­liau­ti krui­zi­niu lai­vu iš Ry­gos į Stok­hol­mą. Na, o dar jei­gu pui­kūs bend­ra­ke­lei­viai ša­lia – pui­kus lai­kas ga­ran­tuo­tas. Dvi nak­tys pra­mo­gų pil­na­me lai­ve ir die­na Šve­di­jos sos­ti­nė­je. Po to­kio kom­pak­tiš­ko ato­kvė­pio ga­li vėl kib­ti į dar­bus ir lauk­ti ei­li­nių ato­sto­gų.

Pra­mo­gos ant van­dens

Į to­kį krui­zą lei­do­mės ge­gu­žės pa­bai­go­je. Ry­go­je ne­dels­da­mi su­li­pa­me į kel­tą, įsi­ku­ria­me ka­ju­tė­se ir su­si­ren­ka­me su bend­ra­ke­lei­viais lai­vo de­ny­je. Švel­niai kai­ti­nant sau­lei su­sė­dę prie sta­liu­kų ima­me ti­kė­ti, kad mū­sų lau­kia 40 lai­mės va­lan­dų, kaip skel­bia lai­vo "Isa­bel­le" sa­vi­nin­kė kom­pa­ni­ja "TAL­LINK". Ga­vę iš krui­zo or­ga­ni­za­to­rių do­va­nė­lių ir siurp­ri­zų, su­ži­no­me, kad kom­pa­ni­ja šį­met mi­ni 30 me­tų su­kak­tį, o marš­ru­tas Ryga–Stokholmas gy­vuo­ja jau 13 me­tų. Per tuos me­tus plau­kio­jo 5,6 mi­li­jo­no ke­lei­vių.

Mū­sų drau­gi­jo­je bu­vo ir to­kių, ku­rie į ke­lio­nę lai­vu lei­do­si pir­mą kar­tą, tad šie fak­tai kė­lė di­des­nį pa­si­ti­kė­ji­mą ir ma­ži­no ne­ri­mą.

Prieš iš­plau­kiant į Bal­ti­jos jū­rą be­veik va­lan­dą plau­kia­me Dau­gu­vos upe ir gė­ri­mės Ry­gos vaiz­dais. Kai ap­lin­kui lie­ka vien ra­miai ty­vu­liuo­jan­ti jū­ra, nu­spren­džia­me, kad atė­jo lai­kas pa­ty­ri­nė­ti 11 aukš­tų lai­vą.

Va­ka­rie­nė šve­diš­ko sta­lo prin­ci­pu res­to­ra­ne "Gran­de Buf­fet" gra­si­na ne­tek­ti so­ties jaus­mo. Nuo jū­ros gė­ry­bių iki karš­tų keps­nių ir sal­džių de­ser­tų.

Tie, kuriems ne­tin­ka toks va­ka­rie­nės ti­pas su­ka į ki­tą pu­sę ir įsi­ku­ria a la car­te res­to­ra­nuo­se. Vie­nas jų – vos prieš mė­ne­sį at­nau­jin­tas trau­kia sa­vo "švie­žu­mu".

Di­de­lė da­lis vy­riš­ko­sios pu­sės ke­lei­vių su­si­bu­ria ba­re "Pub". Čia jie ste­bi te­le­vi­zo­riaus ek­ra­nuo­se ro­do­mas spor­to var­žy­bas ar­ba klau­so­si gy­vos mu­zi­kos.

Ga­li­ma tie­siog už­kan­džiau­ti grei­to mais­to res­to­ra­nuo­se ar ka­vi­nu­kė­se.

Vai­kai ke­liau­ja ieš­ko­ti sa­vų pra­mo­gų. Ir ran­da. Jiems įreng­tos žai­di­mų zo­nos.

Mes pa­su­ka­me į klu­bą su šou pro­gra­ma. Čia mū­sų lau­kia ry­tie­tiš­kos kul­tū­ros gū­sis – ak­ro­ba­tų iš Ki­ni­jos ir Mon­go­li­jos pa­si­ro­dy­mas. Taip pat – lat­vių kant­ri mu­zi­kos gru­pės sma­gios me­lo­di­jos. Iš­ban­do­me lai­mę vie­ti­nė­je lo­te­ri­jo­je. Jos lai­mė­ji­mų da­li­ji­mo šou ve­da lai­vo ani­ma­to­rės, pri­sta­ty­da­mos lai­mė­ji­mus ke­lio­mis kal­bo­mis, tarp jų – ir lie­tu­viš­kai. De­ja, vi­si pri­zai pra­plau­kė pro ša­lį...

Nak­tis vi­lio­ja pa­si­žval­gy­ti de­ny­je. Ap­link – tam­sa ir van­duo. Api­ma jaus­mas, kad esi nie­kur. Dar vė­liau išė­jus į de­nį ap­go­bia neį­ti­kė­ti­nai tirš­tas ir drėg­nas rū­kas.

Ap­si­lan­ko­me res­to­ra­ne, kuiamer jau­ni­mas drą­siai trau­kia ka­rao­kę. Bend­ra­ke­lei­vės ne­su­si­lai­ko ir sce­no­je a ka­pe­la už­trau­kia lie­tu­vių liau­dies dai­ną. Ne­ti­kė­tai su­lau­kia sa­lės ova­ci­jų.

Smal­su­mas nu­ve­da į ba­rą, kuriame skam­ba dis­ko­te­kos rit­mai. Tik neil­gam. Lau­kia įtemp­ta die­na. Ta­čiau mū­sų jau­ni­mui tai nė mo­tais. Iš dis­ko­te­kos grįž­ta pa­ry­čiais.

Stok­hol­mas – sa­lų ir til­tų mies­tas

Ry­te žvilg­te­lė­jus pro ka­ju­tės lan­gą nu­ste­bi­na gra­žūs vaiz­dai. Į Stok­hol­mą net ke­lias va­lan­das plau­kia­me pro įvai­raus dy­džio sa­las. Kai ku­rios jų – gy­ve­na­mos. Sto­vi na­mu­kai, prie­plau­kos, nar­do ka­te­riai. Sa­los – tar­si ak­me­ni­nės uo­los.

Pa­pus­ry­čia­vę su­si­ruo­šė­me į Šve­di­jos sos­ti­nę. Ga­lė­jo­me rink­tis ke­lio­nę mies­to gat­vė­mis at­vi­ru au­to­bu­su su ru­sa­kal­biu gi­du. Nusp­ren­dė­me tie­siog pa­si­vaikš­čio­ti.

Bi­lie­tus į mies­to au­to­bu­są nu­si­pir­ko­me dar lai­ve. Nusp­ren­dė­me vyk­ti į cent­rą ir taip tau­py­ti lai­ką. Mies­te ga­lė­jo­me pra­leis­ti še­šias va­lan­das. Cent­re ap­lan­kė­me žy­din­čiais ro­do­dend­rais ste­bi­nan­tį par­ką, stab­te­lė­jo­me prie Ka­ra­lių rū­mų, ki­tų įspū­din­gų mies­to ob­jek­tų. Ži­no­jo­me, kad Stok­hol­mas yra tur­tin­gas įdo­mių mu­zie­jų: le­gen­di­nės gru­pės AB­BA, Va­zos, vi­kin­gų ir ki­tais. Ta­čiau sau­lė­tu oru nu­spren­dė­me tie­siog pa­si­gė­rė­ti mies­to ar­chi­tek­tū­ra ir is­to­ri­nė­mis gat­ve­lė­mis, o mu­zie­jus pa­si­lik­ti ki­tam kar­tui.

Stok­hol­mas – 15 sa­lų ir 54 til­tų mies­tas. Vi­są lai­ką jau­ti, kad esi ne­to­li van­dens. Jau­kio­se gat­ve­lės įsi­gi­jo­me su­ve­ny­rų, lauk­tu­vių tiems, ku­rie lau­kia su­grįž­tant.

Lai­kas tar­si smė­lis by­ra pro pirš­tus. Ieš­ko­me au­to­bu­so, bau­gu, kad lai­vas neišp­lauk­tų be mū­sų...

Nuo­ty­kis bai­gė­si

Va­ka­re – vėl lai­vo pra­mo­gos. Kam pri­trū­ko lauk­tu­vėms šve­diš­kų sal­du­my­nų, kve­pa­lų ar ki­to­kių da­ly­kų – pa­si­pil­dė lai­ve esan­čio­je "Du­ty free" par­duo­tu­vė­je.

Neiš­ban­dy­ta lie­ka tik sau­na, sū­ku­ri­nė vo­nia ir gro­žio sa­lo­nas.

Li­pant laip­tais pir­mą kar­tą pa­jau­tė­me, kad šis "mies­te­lis" vis dėl­to ant van­dens – lai­vas švel­niai svy­ra­vo. Mums paaiš­ki­no,kad va­sa­rą Bal­ti­jos jū­ro­je aud­rų be­veik nė­ra, tad ir sū­pa­vi­mo tuo me­tu di­de­lis krui­zi­nis kel­tas be­veik ne­jau­čia.

Nus­te­bi­na tai, kad tarp gau­sy­bės ke­lei­vių – daug moks­lei­vių gru­pių, kal­ban­čių lat­viš­kai, ru­siš­kai, šve­diš­kai, lie­tu­viš­kai. Štai jau­nų­jų krep­ši­nin­kių tre­ne­rė iš Plun­gės paaiš­ki­na, kad plau­kia į Stok­hol­mą su mer­gai­tė­mis ne tik žais­ti, bet ir pa­pra­mo­gau­ti.

Ry­tą atei­na su­pra­ti­mas, kad nuo­ty­kis bai­gė­si. Po gar­džių pus­ry­čių pa­kuo­ja­mės lauk­tu­ves. Išė­ję į de­nį re­gi­me, kaip pro jū­ros var­tus krui­zi­nis kel­tas "Isa­bel­le" įsu­ka į Dau­gu­vą.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.