Minime Jono Krivicko, Mokytojo iš didžiosios raidės, sukaktį

Gimnazijos archyvo nuotr.
Mokytojas, kraštotyrininkas, gidas, muziejininkas Jonas Krivickas, kuriam šiemet būtų sukakę 95 metai, apie savo gyvenimą yra sakęs: “Kažkokių atradimų tai tikrai nepadariau, bet gyvenimas prašvilpė labai įdomiai.“ Nuotrauka daryta gimnazijos muziejuje.

 

Šias metais kovo 16 dieną mokytojui, kraštotyrininkui, gidui, muziejininkui Jonui Krivickui būtų sukakę 95 metai. Jo atminimą saugo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos muziejus, kuriam 2011 metų spalio 15 dieną buvo suteiktas Jono Krivicko vardas – „Gimnazijos istorijos Jono Krivicko muziejus“.

1967 metais Jonas Krivickas pradėjo dirbti Juliaus Janonio vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju, išleido dvi auklėtinių kartas (1974 m., 1986 m.), dirbo mokyklos istorijos muziejuje, rinko, tvarkė medžiagą, eksponatus.

Susipažinti su šio žmogaus gyvenimu, nuveiktais darbais galima gimnazijos muziejuje. Apie savo „gyvenimo odisėją“ mokytojas Jono Krivicko rašo biografinėje knygoje „Praskriejo kaip vėjas“ (2006 m.):

„Vis dėlto gyvenau gerais laikais, aplankiau beveik visas Europos ir dalį Azijos šalių. Kai pažvelgiu atgal, atrodo, kad „ir vargo nebuvo“, kad niekad nepatyriau sunkumų. Net džiaugiuosi, kad teko pergyventi karų ir pokarių metus. Kas nemato vargo, tas nieko nemoka vertinti. Viskas žmogų turtina“.

„Kai sėdėdavau mokytojo G. Bagdonavičiaus pamokose, tai svajodavau būti dailininku.“

„Beveik neturiu laiko sau. Taip įsipainioju į visokius reikalus, griebiausi visko, o nieko iki galo rimtai nepadariau. Svajojau apie dailę, muziką, o pasidariau literatūros mokytoju. Vėliau mane „įmurkdė“ į kraštotyrą, o ir pats gerai ta liga susirgau. Taip dabar ir blaškausi. Nieko nespėju“.

„Įlindau iki kaklo į muziejų, knaisiojuosi po popierius, bet labai miela ir įdomu, kai pavasariais susirenka įvairios laidos, klausau prisiminimų, visokiausių istorijų“.

„Kur nuvažiuosi, kur nueini, vis sutinki ką nors iš mūsų gimnazijos: ar ministerijoj, ar ligoninėj, ar teatre. Kartą einu gatve, sustoja policijos mašina, pradaro dureles ir liepia sėsti į mašiną. Velniai žino, rodos, nieko nepadariau, o čia... Pasirodo, buvęs mokinys siūlosi pavežti“.

“Kažkokių atradimų tai tikrai nepadariau, bet gyvenimas prašvilpė labai įdomiai. Jei sudėtų su mokiniais praleistus metus, visas keliones, pamatytus kraštus, tai atrodo, kad gyvenu keletą šimtų metų.“

„Žmogaus gyvenimas daug margesnis negu kartais atrodo“.

Jonas Krivickas buvo Mokytojas iš pašaukimo, puikus kelionių gidas, meno žinovas, gebantis dalintis tuo, ką pamatė, sužinojo, kuo žavėjosi pats. Dalyko išmanymas, humoro jausmas, gyvenimiška patirtis, atkaklumas, žinių siekis – visa tai tilpo viename asmenyje.