Naujausios
Ar Prancūzijoje tiek pat sūrių rūšių kaip ir Estijoje?
Humoro pobūdis nurodo visuomenės sąmoningumo lygį. Visi psichologai pripažįsta, jog sugebėjimas ironizuoti, pasijuokti iš užgriuvusių problemų rodo stiprybę ir šaltą protą. Yra žmonių, kurie tik ir laukia, kad galėtų pasijuokti. Manau, jog jie laimingi. Vaikai juoktis pradeda būdami trijų – keturių mėnesių – gerokai anksčiau nei ištaria pirmąjį žodį.
Juokas gali būti skirstomas ir taip – pritariantis kikenimas, garsus kvatojimas, slopinamas prunkštimas. Visos šios juoko apraiškos yra bendravimas. Juokas gali būti ir socialinio statuso rodiklis.
Žinome, kad yra lytėjimas, rega, uoslė. Visa tai žmogui duota gimstant. O džiaugsmas, gera nuotaika, humoras? Girdėjau net nuomonę, kad humoro jausmo neturėjimas yra tam tikras luošumas. Toks žmogus iš anksto į gyvenimą žvelgia niūriai, nemoka įveikti sunkių aplinkybių šypsodamasis, linksmai.
Įrodyta, kad gyvūnai neturi humoro jausmo. Žaisdami su mumis ar tarpusavyje jie jaučiasi laimingi, tačiau nežino, kas yra juokas. Neseniai mus palikęs garsusis rašytojas ir semiotikas Umberto Eko sakė, jog žmonės yra vieninteliai gyvūnai, suvokiantys mirties neišvengiamybę. Kiti gyvūnai to nesupranta. Rašytojas teigia, jog juokas yra esminė žmogaus reakcija į mirties baimę. „Tikiu, kad per pasakojimą „Rožės varde“ man pavyko išplėtoti tam tikrą juoko teoriją. Juoko kaip kritinio būdo kovoti su fanatizmu“, – prisipažįsta rašytojas. Visiems aišku, jog niekada negaunantieji gėlių yra daug kartų nelaimingesni už tuos, kurie jų nuolat gauna.
Kai liūdna, bandau prisiminti kurį nors anekdotą. Kiek jų daug primityvių, kartais gėda dėl tokius pasakojančių, todėl džiaugiuosi išgirdęs ar perskaitęs subtilesnį, atliepiantį šią dieną. Sako, yra gražūs ir negražūs anekdotai. Jei taip, tai grožio ieškau anekdoto paprastume.
Parkuodamasis garaže tėtis sūnaus paprašė pasakyti kada automobilis priartės prie sienos. Pirmiau išgirdo „Bum“, tada sūnus pasakė: 11.15.
Sūnus pasiskundė, jog skauda ausį. Tėvas paklausė, ar skauda daugiau viduje ar išorėje. Sūnus išėjo laukan, kiek pabuvo ir grįžęs pasakė: Ir viduj, ir lauke vienodai. Tėvas pamąstė, ar teisingai daro skirdamas sūnui pinigų mokslams Kembridžo universitete.
Žmona vyrui:
– Nori, aš tave padarysiu laimingu?
Vyras
– Aš tavęs labai ilgėsiuos.
Vaikinas rengiasi vesti, tik jį neramina prie išrinktosios lovos ant spintelės rėmeliuose pastatyta jauno ilgaplaukio vaikinuko nuotrauka. Jis ne kartą jau prašęs šią nuotrauką slėpti, galiausiai griežtai prabyla:
– Iki mūsų susipažinimo visko kiekvieno kelyje galėjo būti, bet jei mes nutarėme žengti prie altoriaus, šios nuotraukos turėtų nelikti.
– Aš norėčiau, kad ši nuotrauka liktų, – prašo mergina.
Vaikinas dar labiau įsiunta ir klausia, kas nuotraukoje.
– Nekreipk dėmesio, kam tau žinoti, – atsako mergina.
– Aš privalau žinoti, – pyksta vaikinukas.
Mergina nusileidžia:
– Na, gerai, pasakysiu – tai aš.
Rytą atsikėlęs vyriškis apžiūrinėja save vonios veidrodyje... Atrodytų, jog gyvenime jam reikia tik džiūgauti – verslas sekasi, prabangus namas, puikus automobilis, bet, kai pažiūri į save veidrodyje... Baisiai jau jis negražus: storas, kažkoks sukrypęs. Grįžta jis į miegamąjį, kur nuostabaus grožio mergina guli, pažvelgia į ją ir prataria:
– Ajajai, kaip tu pinigus mėgsti!
Kai estams ėmiau pasakoti apie juos anekdotus, jie mane įvertino: Kiek daug žinai anekdotų apie suomius.
Anekdotuose apie save estai turi ir pakankamai savigarbos. Anekdotas – klausimas: Ar Prancūzijoje tiek pat sūrių rūšių kaip ir Estijoje?
Viršutiniame aukšte į liftą, kuriame jau buvo keleivis, įpuolė dar vienas ir iškart paklausė:
– Jūs aukštyn, ar žemyn?
– Į šoną.
Įmonė reklamuojasi, jog išpildo visus prašymus. Paskambinau ir paprašiau:
– Noriu saulėtos dienos, pražydusių gėlių, temperatūros ne mažiau 20 laipsnių, lengvo vėjelio.
– Jūsų užsakymas priimtas, jis bus išpildytas gegužės 20 dieną.
Moters, atėjusios pas rabiną, pokalbis:
– Rabi, gelbėkit! Mano vyras išprotėjo. Ištisas dienas sėdi prie Talmudo ir jį studijuoja.
– Ką reiškia „išprotėjo“? Aš tą patį darau, – atsako rabinas.
– Jūs iš to gyvenate, rabi. O jis tai daro nieko už tai negaudamas...