Naujausios
KONCEPTUALAUS PIEŠĖJ0 NUBUDIMAS:
Pabudo žmogus ir užsimanė piešti. Piešė, piešė, neturėdamas patirties prikūrė visokių nesąmonių ir išsigandęs, kad kas pamatys, paslėpė piešinius. Kitą rytą vėl norėjo piešti. Piešė, piešė, kol suprato, kad nupieštas nesąmones reikia slėpti. Trečią kartą užsimanęs piešti, padegė ankstesnius savo kūrinius, o kai ugnis įsidegė, rankomis plasnojo, gaisrininką ore piešė, „gelbėkit“ šaukė, kol atvažiavo ugniagesiai, padarė savo darbą, pamatė apdegusias nesąmones ir nuvežė žmogų į kūrėjų namus. Jų pirmininkas paspaudė ranką, patikrino pulsą, nupiešė naujo sekcijos nario bilietą, kūrėjas pajuto savo vertę, drąsiai toliau piešė ore, o supratingi palatos kaimynai garsiai švilpė ir rankomis plojo net po to, kai visiems baigėsi įkvėpimas.
Petras Rakštikas
Įžengus Šiaulių parodų rūmuose į pirmą ekspozicijų salę, randi autoriaus Petro Rakštiko minties užfiksavimą parodos NUBUDIMAI anotacijoje. Tiek tekste, tiek visą aprėpiantį žvilgsnį metus, gali įžiūrėti šiek tiek karikatūrinės raiškos piešiniuose, tapyboje ar molio formose. Vos ne kaip pas van Gogą, kurio karikatūrinę raišką Britų akademijos profesorius seras Ernstas Gombrichas vadino „ekspresyve“ sakydamas, jog „karikatūristas žaidžia savo aukos pavidalu, iškraipo jį taip, kad pasakytų, ką manąs apie tą žmogų...rimtos karikatūros idėja, idėja meno, kuris tyčia pakeičia daiktų išvaizdą ne tam, kad išreikštų autoriaus pranašumą, bet galbūt meilę, susižavėjimą ar baimę. Šis metodas nėra nenuoseklus. Gryna tiesa yra tai, kad objektams jaučiami jausmai savita spalva nudažo tai, ką matome, ir net paveikia formas, kurias prisimename“.
Ne pirma ekspozicija, kuomet Petras stebina žiūrovą savo stilistika. Sekantys kūrėjo kelią žiūrovai ieško jo teksto fragmentų dailės kūriniuose. Pats autorius nerimstantis, besiblaškantis, dažnai nepasitenkinantis ir nuolat paskęstantis ieškojimuose, paklydimuose bei nesibaigiančiuose dėliojimuose žodžiais, linija, spalva ir molio formomis, kurias pateiktoje ekspozicijoje iš erdvės perkelia ir į plokštumas.
Pasirinkimų laukas raiškai atskleidžia Petro Rakštiko darbštumą, atkaklumą, nepailstamą tikslo siekimą. Jo herojai ypatingi. Tai ne konkretūs žmonės, bet savo veikloje ir/ar būvyje panirę personažai. Tikrai negali suprasti, ar autorius šaiposi iš personažams suteiktų savybių, ar per iškreiptą pozą bando pabrėžti savitumą, ar tiesiog fiksuoja sureikšmintas, išskirtas ir tik sukomponuotas kai kurias kūno dalis – nosis, akis, galva, koja, ranka.
Kai kuriuose darbuose pastebimas personažo susidvejinimas – tarsi jis blaškytųsi tarp savo skirtingų pasirinkimų, tarsi jo žvilgsnis nukreiptas į vieną ir į kitą pusę tuo pačiu metu. Amžino pasimetėlio, neturinčio nuomonės veikėjo poza matoma tiek tapyboje, tiek ir grafikoje. Jo aptaki, minkšta tarsi gerai išminkytos tešlos forma minimaliai puošta linijomis, žavi molio plastiškumu, spalva bei paslaptimi, kurią įminko kūrėjas.
Autorius bando priversti žiūrovą ieškoti gilesnės minties kūriniuose. Jo darbai – tarsi supintų figūrų visuma, tarsi svarbiausių kūno linijų, kurios pabrėžia charakterį ir/ar susidariusią situaciją, fiksacija. Tai žmogaus ir katino, žmogaus ir žuvies, žmogaus ir paukščio, žmogaus ir šuns darna bendroje kompozicijoje – vienyje. Ir visai nesvarbu kokias priemones kūrybai pasirinktų autorius, ar tai būtų pieštukas, ar tai būtų grafikos atspaudai, ar tai būtų tapybos drobės, ar keramikos objektai, visi skleidžia dailininko talento savitumą ir monumentalią žinią.
Jo herojai popieriaus lakštuose ir drobėse tarsi įmontuoti į kvadrato formatą. Tarsi pavaizduoti savo privačiame gyvenime. Tarsi nori pabėgti. Tarsi negebantys iššokti iš kvadrato. Tai jų savitumas ir grožis. Tai Petro Rakštiko šis kūrybos etapas – linija, spalva ir molio forma.
