Naujausios
Margučių margumynai
Kelias savaites iki didžiosios pavasario šventės virė pasiruošimo darbai bendruomenėse ir kolektyvuose – veikė kiaušinių marginimo ir velykinių puokščių dirbtuvės, organizuoti edukaciniai užsiėmimai.
Edukacinės kūrybinės dirbtuvės „Margučių raštai“ prieš kelias dienas sukvietė Šiaulių rajono Micaičių kaimo žmones. Renginio edukatorė Loreta Aušbikavičienė kvietė prisiminti, pasimokyti, pasidalyti kiaušinių marginimo subtilybių patirtimi.
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Kairių filialo salėje vykusioje edukacijoje, kurią vedė Bridų filialo kultūros renginių organizatorė Laura Baranauskienė, susirinkusi bendruomenė galėjo išbandyti margučių marginimo būdą natūraliu vašku su spalvotomis kreidelėmis. Išpuošus kiaušinius vašku, įmerkus į pasirinktas spalvas su nekantrumu kiekviena laukė rezultato, o ištraukusi iš dažų džiaugėsi savo margučiais.
Darbas virė Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje. Kur tik pažvelgus – ten margučiai: sodyba pasipuošė keliomis dešimtimis stilizuotų margučių, išmargintų įvairiomis spalvomis ir raštais.
Radviliškio rajono Šeduvos lopšelis-darželis pasipuošė velykinių medelių sodu. Margučius vienuolikai medelių dekoravo visų grupių vaikučiai kartu su tėveliais, o grupėse – su pedagogais. Dvyliktas medelis ypatingas – „svečių medelis“, skirtas visiems svečiams, kurie apsilankys ir pakabins savo margutį. Ant šio medelio pakabinti aštuoni dekoruoti stručio kiaušiniai, kuriuos dovanojo Vokietijos Špajerio klubo atstovai. Iš viso velykiniame sodelyje sukabinta apie 9 000 margučių.
Velykinių medelių sodas ypatingas ne tik nuostabaus grožio medeliais, bet jį puošia 3D karpiniai – margučiai.
Gausybė velykinių renginių vyko visuose apskrities rajonuose.
Mirga ir feisbukas
Velykinė nuotaika tvyro ir socialiniuose tinkluose: čia ir gausybė margučių nuotraukų, ir malonių atsiminimų, ir receptų, ir patarimų, kaip juos numarginti, ir dažymo procesų, sujungiančių šeimas.
Ponia Audronė pasakoja apie kiaušinių marginimą kinrožių arbata. „Visas internetas ošia nuo kinrožių arbata dažytų kiaušinių, o aš dar nebuvau bandžiusi. Šiemet ėmiausi ir aš šio populiaraus kiaušinių dažymo būdo. Galiu pasakyti tiek, kad taip lengvai ir paprastai man dažyti kiaušinių dar neteko, o ir kiaušinių spalva mane sužavėjo.
Visa esmė tai, jog reikia daugiau laiko, kad kiaušiniai įgautų sodrią spalvą, todėl dažykite iš vakaro, o rytą matysite tikrą stebuklą. Dabar nuosekliai surašysiu, kaip dažiau kiaušinius kinrožių arbata.
Reikės: kiaušinių, kinrožių arbatos, acto. Kietai išsivirti baltus kiaušinius. Į dubenį suberti kinrožių arbatą, užpilti verdančiu vandeniu ir įpilti 2–3 šaukštus acto.
Į dubenį sudėti išvirtus kiaušinius. Kiaušiniai turi būti apsemti kinrožių arbatoje. Dabar savo darbą atliks laikas. Kuo ilgiau kiaušiniai bus kinrožių arbatoje, tuo intensyvesnę spalvą įgaus. Aš dažiau iš vakaro. Po 3–4 valandų kiaušinių spalva įgavo melsvai/pilką atspalvį, bet man norėjosi ryškumo, todėl nusprendžiau palikti per naktį.
P.S. galite kiaušinį apdėti žolelėmis, lapeliais ir pan., tuomet kiaušinis bus daugiau raštuotas. Aš dažiau paprastai, be jokių žolelių“, – feisbuke rašo paskyros „Gamink su Audrone“ autorė.
„Pas mane vis dar tebegyvuoja nenutrūkusi šeimos tradicija. Vašku išdažyti kiaušiniai merkiami į jau pagamintus juodalksnio žievių ir geležies dažus, po to verdant cibulaiškių nuovire, išgraibius visus jame buvusius lapelius. Jei vien cibulaiškių nuovire, tada kiaušiniai nusidažys raudonai, o gelžonių skystyje pamerkti per kokį pusvalandį turi nusidažyti juodai“, – nuotaikingai feisbuke rašo tautodailininkas Albertas Martinaitis.
Veronika Andriejaitienė nuotaikingu Velykų zuikiu papuošė savo namus – rytoj bus džiaugsmo namiškiams ir svečiams.
Velykos – kaip vasarą
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Gytis Valaika juokauja, kad šiemet Dievulis pats parinko Velykoms orus.
„Stebuklingai šiltos Velykos. Tikra lietuviška vasara, galima sakyti, pagal kovo standartus – tikras ekstrymas“, – sakė pašnekovas.
Pirmąją Velykų dieną, kovo 31-ąją, Šiauliams jis žada 22 laipsnius šilumos, o pirmadienį termometro stulpelis turėtų pakilti iki +19, +20 laipsnių.
Pasak G. Valaikos, orų žemėlapyje matyti aiškus šilto oro srautas, kuris link Lietuvos, lyg kokia autostrada, atslenka nuo Afrikos pusės. Taigi bus ne tik neįprastai šilta, bet greičiausiai ir dulkėta.
„Gresia rekordai. Gali būti, kad kovo 31-oji bus šilčiausia diena per visą orų matavimo istoriją, nuo 1770-ųjų, kai orų duomenis pradėta fiksuoti Vilniaus universitete.“
Džiugi žinia ir ta, kad sekmadienį atsibusime, pasukę laikrodžius valanda pirmyn, ir saulė leisis tik prieš aštuonias vakaro – laiko margučių ridenimo varžyboms bus sočiai.
Šventinio savaitgalio naktys taip pat gali priminti vasarą – tikėtina +10 laipsnių.
Po Velykų atvės
Kaip reikiant per Velykas palepinusi, gamta antradienį, sako G. Valaika, greičiausiai apsigalvos.
„Antradienį turėtume įšokti į tokius orus, kokie įprasti šiam metų laikui. Bus 11–13 laipsnių šilumos. Trečiadienį Šiauliuose gali būti tik kokie +3 laipsniai, galbūt netgi pabirs sniego kruopų, o gal tik palis.“
Pagrindinė žinia, pasak specialisto, ta, kad Velykų dienomis lauke derėtų pabūti kuo ilgiau ir nesitikėti, kad vasara jau atėjo ir nebeišeis.
„Kažkas gal ir pagalvos, kad Velykų šiluma paskubins sužaliuoti augalus. Bet lazda turi du galus – gal ir ims žadinti, tačiau problema ta, kad pažadinti augalai per tikėtinas balandžio šalnas gali apšalti. Todėl sakau: neskubinkime gamtos“, – sakė G. Valaika.
