Kolekcininkai saugo olimpinį paveldą

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Juozas Šalkauskas rodo kaklaraištį su Arvydo Sabonio autografu.
Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijoje Lietuvos olimpinės kolekcininkų asociacijos (LOKA) nariai pristatė savo gausių kolekcijų fragmentus: apdovanojimus, kaklaraiščius, marškinėlius, ženklelius, autografus, kamuolius, korteles, knygas bei kitus su sportu (ir ne tik) susijusius eksponatus. Šis susitikimas buvo įžanga į birželio 8 dieną Šiauliuose organizuojamą Olimpinę dieną.

Propaguoja olimpinį paveldą

Šiauliuose įspūdingų kolekcijų fragmentus pristatė LOKA prezidentas, buvęs Lietuvos šaulių sąjungos vadas Juozas Širvinskas, LOKA generalinis sekretorius Rimantas Džiautas, šiaulietis kolekcininkas, 1-osios muzikos mokyklos direktorius Vygintas Ališauskas, krepšinio, golbolo treneris, namuose Vilniuje krepšinio muziejų įkūręs Valdas Gecevičius, ilgametis diktorius, renginių vedėjas Juozas Šalkauskas.

Parodą papildė ir eksponatai iš Broniaus Čekanausko, Kęstučio Skerio, Jono Načiūno kolekcijų.

„LOKA saugo sportinį paveldą, mes esame aktyvūs olimpinio paveldo Lietuvoje propaguotojai. Olimpinis komitetas gamina įvairius apdovanojimus, apdovanojimai lieka pas sportininkus, jie mažai matomi viešumoje. Mūsų asociacijos nariai viską, ką išleidžia Olimpinis komitetas, ne tik kaupia, bet ir rodo įvairioms bendruomenėms, daug keliaujame po Lietuvą. Tuo mūsų organizacija išsiskiria iš kitų – rodome, propaguojame, saugome paveldą. Tai, ką matote čia, yra tik labai maža dalelė to, ką esame sukaupę“, – sako LOKA prezidentas J. Širvinskas.

LOKA nariai džiaugiasi nauju leidiniu – knyga „Lietuvos olimpinis sąjūdis (1988–2023) kolekcininkų žvilgsniu“. Tokias knygas pasaulyje leidžia tik trys šalys: Lietuva, Čekija ir Slovakija.

Knygoje pristatomi Lietuvos tautinio olimpinio komiteto per 35-erių metų laikotarpį įsteigti apdovanojimai, oficialūs ženkleliai, proginiai ir atminimo medaliai, Lietuvos banko išleistos proginės monetos, Lietuvos pašto išleisti ženklai, vokai su specialiais spaudais, LTOK išleisti leidiniai. Knygą sudarė K. Skerys, A. Gudiškis, R. Džiautas, J. Načiūnas, B. Čekanauskas, J. Šalkauskas ir J. Širvinskas.

„Padarėme didžiulį darbą ir toliau jį tęsiame“, – sako LOKA prezidentas.

J. Širvinsko kolekcinei aistrai – jau 55-eri. O kolekcija prasidėjo nuo ženklelių rinkimo.

J. Širvinskas – buvęs Šaulių vadas, tarnavęs ir Lietuvos kariuomenėje, tad kolekcionuoja viską, kas susiję su Šaulių sąjunga ir kariuomene, su kariuomenės sportu, nes Lietuvos kariškiai aktyviai dalyvauja tarptautinėse varžybose. Iš varžybų grįžta ne tuščiomis – papildo ir J. Širvinsko kolekciją.

„Visada, kai susitinkame su gimnazistais, kolegų paprašau, kad leistų išimtį parodyti tai, kas susiję su Šaulių sąjunga: kolekcija apima tarpukario laikotarpį, šaulius išeivijoje, šaulius po Nepriklausomybės atkūrimo. Aš pasirinkęs daug krypčių, tyliai ramiai tomis kryptimis ir renku. Renku įvairius ženklelius, išleidžiamus Lietuvoje, Rankinio federacijos ženklelius ir, be abejo, viską, kas susiję su Olimpiniu komitetu. Čia yra tik labai maža, maža dalelė, – sako J. Širvinskas.

Į Šiaulius kolekcininkas atvežė Šaulių sąjungos apdovanojimus ir kitą atributiką, įvairių šalių kariškių sporto ženklelius, Europos rankinio federacijos ženklelius, Olimpinio komiteto išleistus apdovanojimus, Olimpinių dienų ženklus. Netrukus kolekcija vėl pasipildys Olimpinės dienos atributika – birželio 8 dieną šventė vyks Šiauliuose.

Rekordinė autografų kolekcija

Šiaulietis V. Ališauskas po 46 metų sugrįžo į savo mokyklą – tuomet S. Šalkauskio gimnazija vadinosi 7-ąja vidurine mokykla.

Kolekcionuoti pašto ženklus V. Ališauskas pradėjo būdamas septynerių, vėliau sudomino aplankytų miestų ženkleliai. O 1979 metais susirgo krepšinio ir kolekcionavimo liga.

Šiaulietis renka viską, kas susiję su krepšiniu. Gimnazijoje pristatė tik mažytę dalį gausios ženklelių kolekcijos ir įdomiausius autografus.

Šiemet V. Ališauskas pateko į Lietuvos rekordų knygą, kaip daugiausiai surinkęs krepšininkų autografų – jų skaičius peržengė 7 000. Po Naujųjų metų kolekcininkas darė nedidelę reviziją ir suskaičiavo, kad ženklelių jau yra beveik 3 100. Ženkleliai ir autografai – pagrindinės kolekcijos temos, bet renka ir medalius, monetas, čempionatų programėles – viską, kas susiję su krepšiniu.

Pirmiesiems V. Ališausko kolekcijos autografams šiemet sukanka 45 metai. Kai 1979 metais Vilniuje, artėjant Maskvos olimpinėms žaidynėms, vyko TSRS tautų spartakiada, V. Ališauskas susirinko Lietuvos krepšinio rinktinės autografus, gavo ir pirmuosius legendinių krepšininkų autografus.

Tarp pasirašiusiųjų – Jonas Kazlauskas, Rimantas Endrijaitis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Girskis, Darius Laskys, Algirdas Lauritėnas.

„Tiesiog susirgau autografų rinkimo liga“, – prisipažįsta. Tuo pat metu pradėjo rinkti ir krepšinio ženklelius.

Vilniuje surengtame krepšinio turnyre dalyvavo ir amerikiečiai, jugoslavai, čekoslovakai.

„Tada su amerikiečiais buvo galima pasikeisti – jie išleido rinktinėms ženklelių, skirtų Maskvos olimpinėms žaidynėms, bet Olimpiadą boikotavo, ženkleliai liko kaip relikvija, dabar jie turi didelę vertę“, – sako kolekcininkas.

Pasak V. Ališausko, niekada nesurinksi nei visų autografų, nei ženklelių – procesas nenutrūkstamas ir begalinis.

Kolekciją papildo sūnaus pasiekimai

V. Gecevičius, garsaus krepšininko Martyno Gecevičiaus tėtis, daug metų dirbo Lietuvos krepšinio federacijoje – visas kolekcininko gyvenimas susijęs su krepšiniu. Pastaraisiais metais V. Gecevičius yra Lietuvos golbolo rinktinės treneris.

„Rimtai kolekcionuoju 13–14 metų. Krepšinį žaidžiau ir pats, aukštų pasiekimų pasiekė sūnus Martynas. Namie turiu įsteigęs Krepšinio muziejų, kol kas kolekcionuoju labai daug, šiek tiek siaurinu, bet dar kol yra vietos...“ – šypsosi V. Gecevičius.

Pagrindinis kolekcininko hobis – krepšinio ženkliukai, jų turi beveik 8 000. „Žmona klausė, kada sustosiu, kai pradėjau kolekcionuoti. Tada galvojau, kad tai bus 10 000, bet dabar galvoju, kad tai bus ne riba, jei gerai seksis.“

V. Gecevičiaus kolekcijoje yra apie 300 krepšinio kamuolių, 600–700 raktų pakabučių, keli šimtai gairelių. Dar – krepšininkų marškinėlių ir visa kita, kas susiję su krepšiniu.

V. Gecevičiaus sūnus Martynas yra Pasaulio krepšinio čempionato (2010 m.) bronzos medalio laimėtojas, Eurolygos čempionas (2012, 2013 m.), Graikijos čempionas (2012 m.). Į Šiaulius V. Gecevičius atvežė ypatingų relikvijų – originalią, vieną iš dviejų Eurolygos taurių, M. Gecevičiaus iškovotų medalių, gairelių su autografais.

Vienu iš gražiausių medalių V. Gecevičius vadina 2011 metų Europos krepšinio čempionato, vykusio Lietuvoje – jį irgi buvo galima pamatyti S. Šalkauskio gimnazijoje.

Kaklaraiščių istorijos

J. Šalkausko kolekcijoje šiuo metu – per 2 200 kaklaraiščių. Iš jų vien sporto temos kaklaraiščių yra per 500. Lietuvos rekordų knygoje ši kolekcija užregistruota kaip didžiausia proginių kaklaraiščių kolekcija Lietuvoje.

Dar vienas kaklaraištis į Lietuvos rekordų knygą įtrauktas kaip sunkiausias Lietuvoje – sveria 1 kilogramą 360 gramų. Jį kolekcininkui padovanojo Joniškio rajono Kirnaičių bendruomenė.

Šiauliuose J. Šalkauskas pristatė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto išleistus kaklaraiščius, Olimpinių žaidynių kaklaraiščius. J. Šalkauskas dirbo penkiose Olimpiadose, kaklaraiščių iš kitų Olimpinių žaidynių parvežė kolegos žurnalistai. Kiti kaklaraiščiai – krepšinio klubų – „Šiaulių“, „Ryto“, „Žalgirio“, „Wolves“, Lietuvos krepšinio federacijos, A. Sabonio krepšinio mokyklos ir daugybės kitų.

Ilgiausias kaklaraištis – su Arvydo Sabonio parašu, pritaikytas prie išskirtinio legendinio krepšininko ūgio.

Kolekcijoje – ir Olimpinių komitetų, tarp jų Ukrainos, Turkijos, Lenkijos, Kazachijos, kaklaraiščiai.

„Išvažiavus į Šiaulius po pusvalandžio pasiekė naujiena apie naują siuntą, atkeliavusią iš Estijos, joje – Estijos krepšinio rinktinės oficialus kaklaraištis“, – sakė J. Šalkauskas.

Kolekcininkas susitikime pademonstravo ir netradicinių kaklaraiščių. Medinį kaklaraištį išdrožė žentas, jį S. Šalkauskas ryši per Kaziuko mugę. Žagarės vyšnių festivalyje pasipuošia giminaitės specialiai nunertu kaklaraiščiu su vyšniomis. Kai Kaune veda sportinių šokių varžybas „Gintarinė pora“, rišasi 888 šlifuotų gintaro gabalėlių kaklaraištį. Pasirodo, kaklaraiščiais galima net groti!

Į kolekciją kaklaraiščių atkeliavo iš įvairiausių pasaulio kampelių – Indijos, Japonijos, Gobio dykumos...

J. Šalkauskas parodė ir klasikinių Prezidento Valdo Adamkaus kaklaraiščių: „Aš jam padovanojau savo sukurtą Lietuvos 1 000-mečio vardui paminėti kaklaraištį, už tai Valdas Adamkus man įteikė du savo ryšėtus kaklaraiščius.“

Buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo kaklaraištis – ryškus, ilgas, su giminės herbu, atributika.

„Kaip galvojate, kokios šalies prezidento šis kaklaraištis?“ – renginio dalyvių klausė J. Šalkauskas. Atsakymas – Nelsono Mandelos, Pietų Afrikos Respublikos prezidento, ryšėtas kaklaraištis.

Kortelės, knygos, ženkliukai...

Dar vienas sportui atsidavęs kolekcininkas R. Džiautas vaikystėje, kaip ir daugelis, pradėjo kolekcionuoti pašto ženklus. Paskui ėmė rinkti degtukų dėžutes, jas kolekcionuoja visą gyvenimą.

R. Džiauto su sportu susieta kolekcija – gausi ir išsami. Kolekcionuoja ledo ritulio, krepšinio korteles, ženklelius. Krepšinio ženklelių kolekciją yra apsibrėžęs – kolekcionuoja tik Pasaulio ir Europos čempionatų.

Susitikime R. Džiautas besidomintiems išsamiai pasakojo apie sukauptas Olimpinio komiteto įvairiu laiku išleistas knygas – nuo Albervilio ir Barselonos olimpiadų, į kurias po okupacijos metų sugrįžo Lietuva.

Pats R. Džiautas yra buvęs septyniose olimpiadose, pirmoji aplankyta – Lilehamerio žiemos olimpiada, vykusi 1994 metais.

Šiauliuose R. Džiautas eksponavo ir ledo ritulio, krepšinio korteles. Unikaliomis įvardijo korteles, išleistas Sidnėjaus olimpinių žaidynių medalininkams pagerbti. Išskyrė ir Prienų „Rudupio“ krepšinio komandos kalendoriukus – Lietuvoje tai retenybė.

R. Džiautas yra surinkęs visų Olimpinių žaidynių krepšinio turnyrų bilietus nuo 1936 metų, kai krepšinis tapo olimpine sporto šaka. Kolekcijoje nėra tik 2021 metais Tokijuje vykusios Olimpiados krepšinio rungtynių bilieto – dėl pandemijos sportininkai rungtyniavo be žiūrovų.

LOKA nariai tęsia kelionę po Lietuvą – balandžio 15 dieną Olimpinio judėjimo Lietuvoje šimtmečiui skirtą parodą atidarė Kauno sporto muziejuje.