Naujausios
Paspaudė matininkai
Birželio pradžioje kelias dešimtis Kaštonų gatvės gyventojų lyg iš giedro dangaus pasiekė registruoti Šiaulių matininkų bendrovės "Normetra" laiškai su rekomendacija atlikti kadastrinių matavimų atnaujinimą, atitraukiant savo sklypo ribas nuo gatvės apie 3,5–4 metrus.
Esą atlikus Kaštonų gatvės, kuri yra kaip 18 metrų pločio rajoninis kelias Kairiai–Norušaičiai–Degučiai, kadastrinius matavimus, pasikeitė valstybei priklausančios žemės ribos, todėl buvo suformuotas, pamatuotas ir užregistruotas naujas sklypas.
Paprastai aiškinant, valstybiniam Kaštonų gatvės keliui popieriuose paplatėjus, gyventojų paprašyta pasitraukti, nes jų, pradedant nuo 1954 metų, atmatuotos, patvirtintos, užregistruotos ir visaip kitaip įformintos žemės valdos "užlipusios", tai yra "persidengusios" su valstybės žeme, kurioje suplanuotas platus kelias.
Maža to, matininkų pranešime žmonės įspėti, kad "susidarius esamai situacijai, su nuosavybės teise priklausančiu sklypu" šiai dienai negalima atlikti jokio notarinio veiksmo, tai yra sklypo parduoti, dovanoti, įkeisti, perrašyti paveldėjimo.
"Mūsų rekomendacija jums pasidaryti žemės sklypo kadastrinių matavimų atnaujinimą, atsitraukiant nuo Kaštonų gatvės žemės sklypo", – rašoma matininkų bendrovės pranešime, kurį pasirašė matininkas Stasys Melaika ir direktorė Raimonda Melaikienė.
Čia pat žmonės perspėti, jog "pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išaiškinimą privačių žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami šių žemės sklypų savininkų lėšomis".
Nuostoliai – dešimtys tūkstančių
Gauti rekomendaciniai laiškai ant kojų sukėlė Kaštonų gatvės gyventojus – ir tuos, kurie čia gyvena nuo pat žemės valdos atmatavimo dienos, ir jaunesnius.
Žmonės piktinosi, kad valstybinį kelią platinti užsimota jų asmeninės žemės sąskaita, nekompensuojant patiriamos fizinės, sklypo ploto sumažinimo, ir materialinės žalos, maža to, gyventojus raginant savo lėšomis patikslinti kadastrinius matavimus.
Daugiausiai nerimo kilę tiems, kurie kaip sykis ketino tvarkyti nekilnojamojo turto reikalus pas notarą.
18-ojo Kaštonų gatvės namo gyventojai Biruta ir Bronislovas Brazdžioniai, čia gyvenantys daugybę metų, o ponas Bronislovas ir nuo gimimo, apskaičiavę, kad Automobilių kelių direkcijos planas platinti miestelio gatvės kelią, atitraukiant akmenine tvora atžymėtą sklypo ribą, jiems kainuos beveik 15 tūkstančių eurų.
Štai sąmata: 12 tūkstančių eurų – 48 metrų ilgio sklypo tvoros su pamatu išardymas ir perkėlimas, 500 eurų – išlaidos sklypo teritorijoje augančiam kaštonui pašalinti, teks pašalinti ir dvi tujas, dekoratyvinį kadagį, akaciją bei rožynus – 850 eurų, traukiantis šimto eurų reikėtų aštuonių metrų ilgio betoniniam bordiūrui suskaldyti.
Maža to, Brazdžionių žemės valdos sklypas po patikslinimo sumažės kiek daugiau nei pusantro aro, vadinasi, materialinė žala – per 1 500 eurų. Ką kalbėti, kad atsitraukus apie keturis metrus nuo gatvės, kairiškių tvora atsidurtų kone gyvenamojo namo pasienyje, palikdama neplatų takelį praeiti.
B. Brazdžionienės teigimu, vieni Kaštonų gatvės gyventojai, turintys reikalų pas notarą, matininkų rekomendacijai jau pakluso ir atliko kadastrinių sklypo ribų patikslinimą, už tai iš asmeninės kišenės sumokėdami pustrečio šimto eurų.
Kairiškė nusprendusi laukti ir nepradėti sklypo atitraukimo darbų, įsitikinusi, kad patiriamos išlaidos ir nuostoliai turėtų būti atlyginami ne iš žmonių, o iš valstybės kišenės.
"Į ką bus panaši mūsų gatvė, ar čia tikrai reikalinga ta autostrada, kieno interesai žemės savininkų sąskaita čia tenkinami?", – tai klausimai, kurie kyla nežinioje gyvenantiems Kaštonų gatvės gyventojams.
Žmonės įsitikinę, kad su jais turėjo kalbėtis tie, kurie planuoja atlikti kelio rekonstrukciją, o ne lyg vinim į kaktą smeigę matininkai.
Savivalė aukščiausiu lygiu?
Pagalbos ir aiškumo ieškodami žmonės kreipėsi į žinomą žurnalistę Rūtą Janutienę. Žurnalistė atvyko į Kairius pasiaiškinti, kas vyksta.
Detales susitikimo, kuriame dalyvavo ir matininkai, R. Janutienė aprašė savo "Facebook" paskyroje. Citata: "Vakar iš Kairių, Kaštonų gatvės išvijome matininkus, kurie čia atiminėjo iš gyventojų jų namų valdos žemę (po 2–3 arus nuo kiekvieno kiemo) ir dar vertė už tai susimokėti. Du veikėjai atvyko į svetimą kiemą, kad praneštų, jog Automobilių kelių direkcija gyventojams nepranešusi atsimatavo per jų sklypus 18 metrų pločio kelią į niekur. Už šešių kilometrų pavinguriavęs per laukus tas kelias virsta žvyrkeliu į miškelį. Nacionalinė žemės tarnyba ta proga į visų gyventojų nuosavybės dokumentus, irgi jiems nežinant, įrašė, kad sklypų ribos, nustatytos prieš dešimtmečius, turi būti tikslinamos. Kelio niekas nestato jau trejus metus ir neketina statyti, tačiau žmonių teisė disponuoti savo turtu yra apribota, o matininkų kontorėlė, naudodamasi žemėtvarkos ir Susisiekimo ministerijos biurokratų savivale, pradėjo spausti žmones už savo pinigus atsisakyti savo nuosavybės ir sumokėti matininkams už tą antikonstitucinį veiksmą".
Beje, po susitikimo su gyventojais "Normetros" matininkai raštu atsiprašė Kairių Kaštonų gatvės žmonių dėl kiekvienam kiemui pasiųsto rekomendacinio laiško, daugumai gyventojų nė nekvepėjusio rekomendacija, o veikiau raginimu užsisakyti darbus šioje bendrovėje. Galbūt, kad paskubėję matininkai tikėjosi gausių užsakymų?
Klausimai – be atsakymų
Netrukus po susitikimo su matininkais Kairiuose buvo kreiptasi į Šiaulių rajono savivaldybę, prašyta paaiškinti, kas vyksta. Ir sužinota, kad apie savivalę ir privačios žemės nusavinimą tariamoms valstybės reikmėms, rajono valdžia net neinformuota.
Šiaulių rajono savivaldybės meras Antanas Bezaras tą pačią dieną raštu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, Lietuvos automobilių kelių direkciją ir Registrų centrą bei paprašė atsakyti, kokių teisės aktų pagrindu žmonės yra verčiami atlikti sklypų matavimus iš naujo ir perduoti sklypų dalis Lietuvos automobilių kelių direkcijai. Rašte klausiama, kas turi atlyginti žalą ir sumokėti sklypų savininkams už paimtą nuosavybę.
Atsakymo į šiuos klausimus Šiaulių rajono savivaldybė kol kas nesulaukė.
"Negraži istorija. Jei žmogus susitvarkė sklypą, įformino Registrų centre, investavo, tai, pasirodo, gali ateiti valstybinė įstaiga ir "prašom pasitraukti". Valstybė gali tiesiog ateiti ir pasiimti, nes sugalvota, kad keliai turi būti platesni? Negražu. Kažkas mūsų teisinėje sistemoje yra netvarkoje", – sakė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius Gipoldas Karklelis.
Kelininkai, žinoma direktoriui, būsimo kelio ribas, nepaisydami nei privačių sklypų ribų, nei akmeninių tvorų, nei augmenijos yra pasitvirtinę Registrų centre. Nuspręsta, kad gyventojų sklypų kadastriniai matavimai yra netikslūs, nuosavybės dokumentai neteisingi – Registrų centre gyventojų sklypams uždėtas veto nurodant susitvarkyti.
Pažadėjo svarstyti individualiai
Prieš kelias dienas Šiaulių rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Pasak G. Karklelio direkcijos vadovas pažadėjęs elgtis geranoriškai ir informavęs: jeigu privačių sklypų ribos netrukdys būsimo kelio statybai, tai Kaštonų gatvės gyventojai, kurie turi galutinius kadastrinius matavimus ir nuosavybės dokumentus, galbūt nebus judinami trauktis. Tačiau tokiu atveju kiekvienas gyventojas, anot V. Andrejevo, individualiai privalo kreiptis į Automobilių kelių direkciją, kuri ir priims sprendimą, keisti ar nekeisti privataus sklypo ribas.
"Paprašėme Kairių seniūną informuoti Kaštonų gatvės gyventojus apie galimybę kreiptis į Automobilių kelių direkciją", – sakė G. Karklelis. Tiesa, jam kol kas neaišku, kaip procesas "atkelti sklypo ribą arba neatkelti" galėtų vykti.
Rajono savivaldybė Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasiūlė savo vardu pateikti bendrą prašymą vienu metu svarstyti visų Kaštonų gatvės dalies sklypų likimą. Direkcija nesutinka – bus svarstomi tik individualūs sklypų savininkų prašymai.
Galima daryti prielaidą, kad gyventojams, neturintiems galutinių kadastrinių matavimų, greičiausiai teks tikslinti sklypų ribas, jas nutolinant nuo planuojamo kelio.
Jei vieniems bus leista neperkelti savo sklypo ribos, o kiti bus priversti tai padaryti, Kaštonų gatvės sistema netrukus gali tapti "laiptuota" ir "iškarpyta".
Valstybė gali tiesiog ateiti ir pasiimti, nes sugalvota, kad keliai turi būti platesni?