Naujausios
Pasibaigė visi terminai
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) direktorius Laimonas Čiakas nesiima spėlioti, kada galutinai bus padėtas taškas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo epopėjoje.
Pernai užklupusi pandemija šiek tiek sutrukdė darbus kaimiškosiose vietovėse, tačiau ten procesas laikomas praktiškai užbaigtu – liko suprojektuoti sklypus paskutiniams 99 piliečiams. Finišas beveik pasiektas ir daugelyje miestų. Išskyrus dvi problemines savivaldybes, nuosavybės teisių atkūrimo laukia apie 450 piliečių. Svarbiausia vėlavimo priežastis ta, kad miestai, anot L. Čiako, NŽT nepateikė, nesuformavo sklypų arba juos pateikė labai vėlai, o numatytos procedūros trunka tiek, kiek turi trukti pagal teisės aktus.
„Vyšnia ant torto“ – dvi Lietuvos sostinės: senoji ir dabartinė. Trakuose pretendentų sąraše 477 piliečiai. Vilniuje – net 3 193, nuo praėjusio birželio skaičius praktiškai nepakito. Paaiškinimas tas pats: savivaldybė nepateikia sklypų, NŽT negali vykdyti atkūrimo proceso.
Atsakomybės naštą dėl užvilkinto proceso paveldėjusiam šios kadencijos Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK) kilo natūralus klausimas, ar įstatymų leidėjai dar gali kaip nors stumtelėti procesą. L. Čiakas gali tik skėstelėti rankomis, mat savivaldybės jau buvo įpareigotos įstatymu, privalėjo dar iki 2019 m. sausio 1-osios pateikti suprojektuotus sklypus. Įstatymo nuostata liko neįvykdyta nepaisant aktyvaus NŽT komunikavimo, KRK vykdytos parlamentinės kontrolės.
Kad ir kaip būtų, su žemės nuosavybės teisių atkūrimu susiję darbai užima jau nežymią NŽT darbų dalį bei teikiamų administracinių paslaugų, kurių iš viso net 52. Laukia kiti žemės reformos darbai (žemės ūkio paskirties žemės projektavimas nuomai, naujiems miškams įveisti), kiti iššūkiai.
Akiratyje – įsiterpę sklypai
Viktoro Pranckiečio vadovaujamas KRK linkęs tęsti ankstesnės sudėties Seimo komiteto darbus. Tai daryti skatina ir žemdirbiai, atkreipdami dėmesį į problemas. Aktualus žemės konsolidavimas, įsiterpusių sklypų likimas.
Dabar įstatymas leidžia be aukciono įsigyti ne didesnį kaip 3 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, įsiterpusį į privačias valdas. Tačiau pagal dabartinį įstatymo apibrėžimą įsiterpusio sklypo sąvokos neatitinka su mišku, vandens telkiniu ar keliu besiribojantys sklypai. Dėl to NŽT netenkino 290 asmenų prašymų įsigyti įsiterpusią valstybinę žemę.
Pernai vasarą parlamentarai pradėjo diskusijas, kad reikėtų peržiūrėti įsiterpusio sklypo apibrėžimą. NŽT pritaria tam, kad įsiterpusiais galėtų būti pripažįstami ir tie sklypai iki 3 ha, kurie ribojasi ne tiks su privačia žeme, bet ir su mišku ar vandens telkiniu, melioracijos grioviu, bet ne keliu. Pasak L. Čiako, taip praplečiant įsiterpusios žemės sąvoką, kartu šią žemę be aukciono įsigyti galinčių asmenų ratą, iš viso susidarytų apie 109 tūkst. tokio dydžio sklypų „bankas“.
Agrarininkai – už paprastesnę tvarką
Seimo nariai sulaukia piliečių pastabų, kad kai kurios žemėtvarkos procedūros, pavyzdžiui, sklypų jungimo, galėtų būti supaprastintos. Privalu rengti sklypų formavimo ir projektavimo projektus. Svarstoma, kad esant nesudėtingiems pertvarkymams schema galėtų būti paprastesnė, paslauga asmeniui atsieitų pigiau ir truktų mažiau laiko.
NŽT direktoriaus L. Čiako pastebėjimu, tais atvejais, kai sklypai ne sujungiami, o tik kažkiek pasislenka ribos, galima taikyti supaprastintą tvarką – amalgamaciją. Tačiau sklypams sujungti būtinas formavimo ir pertvarkymo projektas. NŽT pritartų tam, kad suprastinimas būtų prasmingas kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę. Per metus parengiama apie 5,7 tūkst. sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, iš jų apie 2 proc. sudaro projektai, kurių tikslas yra pertvarkyti sklypus juos sujungiant. Šis klausimas aktualus nemažai daliai piliečių, daugiau nei šimtui kasmet, todėl būtų prasminga peržiūrėti teisės aktus – Žemės įstatymą, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisykles.
NŽT pritartų, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų jungimo procedūrą būtų galima supaprastinti. Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komitete (AAK) vyrauja kitoks nusiteikimas, siūloma eiti griežtinimo keliu.
Numato griežtinimą
Finišo tiesiąją pasiekė Teritorijų planavimo įstatymo pataisų rengimas – ateinantį antradienį Seime numatyta projektą priimti. Naujos nuostatos bus taikomos urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, tad apims ne tik miestus bei miestelius, bet ir kaimo gyvenvietes.
Svarstant projektą daugiausia diskusijų kilo dėl teritorijos planavimo nuostatų griežtinimo. Pernai spalį projektą svarstė KRK, jis AAK pateikė pastabas, tačiau jos iš esmės buvo atmestos. Projektas toliau buvo tobulinamas naujos sudėties AAK. Gruodžiui baigiantis vykusiuose svarstymuose aktyviai dalyvavo NŽT atstovai. Jų argumentams Seimo komitetas nepritarė.
Svarbiausia žinia, kad, Seimui priėmus įstatymo pataisas, detaliuosius planus urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose bus galima koreguoti tik koreguojant detalųjį planą, to negalima bus padaryti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu. Šiuo projektu bus negalima keisti ir žemės sklypų ribų. Planavimo procesas juos inicijuojantiems asmenims truks ilgiau ir atsieis brangiau. Tačiau tai, įstatymo rengėjų įsitikinimu, yra būtina siekiant darnaus teritorijų vystymo.
Aiškindamas apie ūkininkų ūkių sodybų ir žemės ūkio veiklai reikalingų gamybinių pastatų statybą, AAK teigia, kad juos (kaip ir pagal dabartinį reguliavimą) „bus galima statyti, kai statybos galimybė numatyta bendruosiuose planuose. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai konkretizuoja ir detalizuoja bendrųjų planų sprendinius – juose nustatomos konkrečios statybos vietos“.
Laukia funkcijų perskirstymas
Vyriausybės programa žada žemės tvarkymo ir administravimo politikos pokyčių – valstybinės žemės tvarkymą ir administravimą perduoti savivaldybėms, o žemės tvarkymo politiką perduoti Aplinkos ministerijai. KRK nariai domėjosi, ką apie tai mano NŽT vadovas. Tai politinis sprendimas, tačiau paklaustas L. Čiakas išsakė abejones, kiek tokia pertvarka prisidėtų prie darnaus šalies vystymo, būtų sudėtinga derinti valstybės ir savivaldos interesus, įgyvendinti tokį projektą kaip „Rail Baltica“, kuris kerta penkias savivaldybes, žemės paėmimo visuomenės poreikiams darbai turi būti atlikti koordinuotai, vienu metu. Šiuo atveju, NŽT direktoriaus nuomone, centralizuotas valdysenos modelis turi privalumų.
Vyriausybės užmačiomis abejoja ir KRK nariai. Česlovas Jukna nuogąstavo, ar nenukentės viešasis interesas, ypač didžiuosiuose miestuose, kur aiškiai pastebimi įvairių lobistinių grupuočių interesai.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas patikino, kad tai, kas parašyta Vyriausybės programoje, bus vykdoma – programą patvirtino Seimas. Detalės bus numatytos priemonių plane, kuris kaip tik dabar rengiamas, o sausio pabaigoje bus pradėtas derinti. „Aiškaus sutarimo dėl žemės valdysenos pakeitimų eigos dar nėra, dar neaišku, kaip žemė urbanizuotose teritorijose, miestuose turėtų pereiti savivaldai. Kaimiškosiose teritorijose turėtų likti NŽT. NŽT turėtų likti kaip koordinuojanti institucija, tiek valdant duomenų rinkinius, tiek padedant formuoti pačią politiką“, – preliminariomis įžvalgomis pasidalijo žemės ūkio ministras. KRK pirmininką V. Pranckietį jis patikino, jog planas bus derinamas ir su Seimo komitetu.
