
Naujausios
Milžinę nukirpo žirklėmis
Važiuojant link Kryžių kalno, akis pagauna linksmas braškės formos kioskelis, kuriame jau ankstyvą rytą galima įsigyti braškių. Šalia esančiame ūkyje ir užaugo braškė-milžinė. Ją 6 valandą ryto stojusi į braškių vagą surado pati Rimantė.
"Pradėjo derėti nauja veislė "Christine". Buvo vos antras šių uogų skynimas, kai radau šią didžiulę uogą. Sunkiai skynėsi, buvo prilipusi prie kerelio, teko atsinešti žirkles", – pasakojo mergina apie išskirtinį radinį.
Ji aiškino, jog uogų dydis priklauso nuo veislės. Minėtos veislės vidutinė uoga sveria apie 90 gramų, nors yra nemažai ir per 100 gramų perkopusių.
Diena prasideda 4 ryto
Kad būtų taip ilgai karšta ir sausa, 25 metų mergina sako neprisimenanti, nors braškių laukuose laiką leidžia nuo ankstyvos vaikystės.
"Man patinka tas darbas. Nors ir sunku, anksti reikia keltis, įvairūs orai, iššūkiai – man tai patinka. Pradedame suktis nuo ankstyvo pavasario ir dirbame iki vėlyvo rudens. Prasideda metai laukų dengimu agroplėvele, pasiruošimu sezonui, sodinukų prekyba. Lieka laisvi keli žiemos mėnesiai", – dėsto jaunoji ūkininkė.
Paklausiame, o kada – prie jūros?
"Žiemą", – juokiasi.
Rimantės diena dažniausiai prasideda 4 valandą. Skina braškes ir – į prekybą. Uogų skynimą reguliuoja pagal prekybos intensyvumą.
"Mūsų klientai gauna šviežias, rytą skintas uogas", – užtikrina mergina.
O jau skonį lemia veislės. Ieško naujų saldesnių uogų veislių, išbando jas parsivežę iš olandų. Populiariausia veislė "Asia" – saldžios didelės uogos. Rimantė dar mini ankstyvąsias "Flair", "Rumba", "Sonata".
Prekybą braškėmis Norkų ūkis šįmet pradėjo jau gegužės 20 dieną. Rimantė pasakoja, kad iš pradžių per dieną priskindavo po kelis indelius. Sezono metu per dieną apie pusę tonos braškių priskina. Pardavinėja prie turgaus arba iš savo "braškės" kioskelio. Rimantė sako, jog nors skinti samdo žmones, prekiauja tik šeimos nariai. Mergina aiškina, kad kartu parduoda ir sodinukus, reikia žinoti, ką žmonėms papasakoti, pakomentuoti, atsakyti į klausimus.
Norkų braškės auga dviejuose ūkiuose – maždaug 2,6 hektaro. Jaunoji ūkininkė Rimantė tikisi kitais metais su Europos Sąjungos parama praplėsti ūkį iki 5 hektarų.
Rimantės tėvai braškes augina jau ketvirtį amžiaus. Diplomuota agronomė neslėpė, jog su tėčiu Rimantu Norkumi tenka ir pasiginčyti, tačiau randa bendrus sprendimus.
Neinvestuosi – keiksi ir dangų, ir valdžią
R. Norkus ramiai patiki reikalus dukrai, nes ji turi ir žinių, ir patirties. Kokie šie metai braškių augintojams?
"Šįmet – karščiai. Uogos nepasiekia norimo dydžio ir jau pradeda rausti. Todėl tampa truputį rūgštesnės", – sako patyręs augintojas.
Nors ir sunku, anksti reikia keltis, įvairūs orai, iššūkiai – man tai patinka.
Sausra jam nerimo nekelia. Jau daug metų visuose laukuose yra įrengtas lašelinis laistymas. Turi išsikasę artezinį gręžinį, tvenkinius. Per naktį iš gręžinio leidžia vandenį į tvenkinius, juose saulė vandenį įšildo ir tuomet įjungiamas laistymas. Šeimininkas sako, kad be laistymo uogos būtų aitrios, karčios.
O ir dėl pavasarinių šalnų ūkininkas labai nepyksta.
"Šalnos truputį pakenkė, bet ne tiek daug. Visus laukus dengiame dviguba agroplėvele. Sudėtinga apdengti, tačiau kam auginti, jei nušals. Turime investuoti į dangas, kitaip keiksi ir dangų, ir save, ir valdžią", – juokiasi R. Norkus.
Nuo liūčių laukai taip pat apsaugoti, įrengti "tuneliukai" – cinkuotos vielos lankai, kuriuos dengia plėvele. Kad nuo drėgmės pertekliaus braškės nepūtų, uždengia ir augalai negauna lietaus, o laistoma lašeliniu būdu.
R. Norkus akcentuoja, kad braškių auginimo sėkmę lemia ir jų tręšimas. Augalas išsenka augindamas uogas.
"Perkame kokybiškas trąšas tiesiai iš Olandijos. Jos be nereikalingų priedų, kurie tik teršia dirvožemį. Geros trąšos kainuoja. Reikia žinoti, ko braškei reikia. Skirtingoms veislėms reikia kiek skirtingų dalykų", – pasakoja braškių augintojas.
Braškių kerus keičia kas 3, kartais kas 4 metus. Vėliau uogos susmulkėja, ima pulti kenkėjai.
"Šiandieninė bėda – karkvabalių lervos sugraužia uogų odeles. Metus-du laikome žemės pūdymą, kultivuojame – paukščiukai nulesa kenkėjus. Tai papildomos išlaidos kurui, tačiau atsiperka per ekologiją", – apie braškių auginimo plonybes pasakoja ūkininkas.
Šįmet braškės pasiankstino
R. Norkus prisimena, kad per 25 metus buvo visokių metų. Sudėtingiausia buvo pradžioje, kai žinojo tik vieną braškių veislę. Tuomet per 10 hektarų uogų žiedynų nušalo. Dabar augina per 10 braškių veislių. Pačios ankstyviausios jau pasibaigė.
R. Norkus patvirtina, kad vėlyvosios braškės šįmet pasiankstino. Paprastai jas skindavo liepos pabaigoje – rugpjūčio pradžioje, o šįmet sunoks apie Mindaugines (liepos 6), 2–3 savaitėmis anksčiau.
Sezono metu ūkis samdo 10 žmonių, nors vėsesniais orais užtenka ir mažiau. Svarbiausia – darbščių. Neužtenka nuskinti uogas, svarbu – kokybiškai surūšiuoti.
"Mes užsiauginome pirkėją, kuris žino braškių skonį ir už jį pasirengęs mokėti. Važiuoja ir į namus – latviai, lietuviai. Kliento negali paleisti, turi nuskinti šviežias uogas. Jei pasiskina patys, parduodame pigiau", – dėsto R. Norkus.
Kitų metų planuose – ne tik hektarų plėtra, bet ir galingo šiltnamio statyba. Braškių augintojas akcentuoja, kad gyvena prie kelio, kuriuo vyksta turistai, todėl reikia turėti braškių kuo anksčiau. Be to, norisi įrengtų stelažų, kad būtų galima skinti nesilankstant, pataupant nugaras. Šįmet turėjo "eksperimentinį šiltnamiuką", jis pasiteisino.
Pats Rimantas sako vasarą braškių beveik nevalgantis. Jam šios vasaros "karalienės" labiau patinka žiemą – sušaldytos ir vos pabarstytos cukrumi, nes jis truputį "atriša" braškės skonį. Ir dar vieną paslaptį išduoda – nors paskutinio derliaus uogos yra smulkesnės, tačiau pačios saldžiausios.