Tekstilė ir antro šanso filosofija: panaudojimo galimybių daugiau nei įsivaizduojate

Trum­pa­lai­kė šlo­vė

2018 m. "Eu­ro­mo­ni­tor" at­lik­tas ty­ri­mas pa­ro­dė, kad jei anks­čiau žmo­nės vie­ną dra­bu­žį dė­vė­da­vo ma­žiau­siai 30-40 kar­tų ir tik tuo­met at­si­kra­ty­da­vo ar paau­ko­da­vo, tai šian­dien vie­nas dra­bu­žis su­lau­kia kur kas ma­žiau šlo­vės, yra dė­vi­mas vi­du­ti­niš­kai 7-8 kar­tus.

Kas­met vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­me­ta­ma apie 90 mln. to­nų ne­rei­ka­lin­gų dra­bu­žių. Skai­čius pa­tei­kia vie­na iš tink­la­lai­dės apie eko­lo­gi­ją kas­die­ny­bė­je "Iš­pa­kuo­ta" įkū­rė­jų Ru­gi­lė Ma­tu­se­vi­čiū­tė. Teks­ti­lės pra­mo­nė, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, yra vie­na iš la­biau­siai iš­tek­lius eik­vo­jan­čių ir gam­tą ter­šian­čių ūkio ša­kų.

"Grei­to­sios ma­dos dė­ka už priei­na­mą kai­ną kiek­vie­nas ga­li at­ro­dy­ti tar­si ką tik nu­žen­gęs nuo po­diu­mo. Esa­me vi­lio­ja­mi ma­žo­mis kai­no­mis ir nuo­lat psi­cho­lo­giš­kai vei­kia­mi, kad įsi­gy­tu­me dar ir dar to­kių dra­bu­žių. Taip ir įsi­siū­buo­ja ne­tva­raus var­to­ji­mo cik­las. Be to, svar­bu su­vok­ti, kad grei­to­ji ma­da nė­ra tik ke­le­tas po­pu­lia­riau­sių pre­ki­nių ženk­lų par­duo­tu­vių. Iš tik­rų­jų, di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se apie 50 pro­c. par­duo­tu­vių tu­ri są­sa­jų su grei­tą­ja ma­da, to­dėl prie neat­sa­kin­go var­to­ji­mo net neį­tar­da­mi pri­si­de­da di­džio­ji dau­gu­ma žmo­nių", – ver­čia su­si­mąs­ty­ti R. Ma­tu­se­vi­čiū­tė.

Teks­ti­lės ver­tės gran­di­nė

Jai ant­ri­na ir so­cia­li­nio vers­lo "TEX­TA­LE" įkū­rė­ja, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kė Vik­to­ri­ja Nau­sė­die­nė. Pa­sak jos, per­tek­li­nio dra­bu­žių var­to­ji­mo pro­ble­ma yra la­bai ar­ti mū­sų, nes vie­nu ar ki­tu gy­ve­ni­mo eta­pu vi­si su­si­du­ria­me su klau­si­mu, ką da­ry­ti su na­muo­se su­si­kau­pu­siais rū­bais ir na­mų teks­ti­le.

"Šian­die­ni­niam var­to­to­jui jau rū­pi, kaip tin­ka­mai at­si­svei­kin­ti su jam ne­be­rei­ka­lin­gais daik­tais. Dau­ge­lis at­sa­kin­gai ieš­ko, kam per­duo­ti dė­vė­ji­mui dar tin­ka­mus dra­bu­žius, kur dė­ti li­ku­sius. Ir net jei ne­ma­ža da­lis var­to­to­jų vis dar lin­kę at­si­lais­vi­nu­sią vie­tą spin­to­je už­leis­ti nau­jiems ga­mi­niams, im­por­tuo­ja­mų dra­bu­žių iš ant­rų ran­kų par­da­vi­mai Lie­tu­vo­je kles­ti. Ste­bint su­si­da­ran­čius tik­rai di­de­lius nie­kam ne­rei­ka­lin­gų dra­bu­žių kie­kius, la­bai svar­bu su­vok­ti, kad pa­ts at­sa­kin­giau­sias pa­si­rin­ki­mas bū­tų pirk­ti ma­žiau, rink­tis ko­ky­bę. Bū­tent są­mo­nin­gas var­to­ji­mas yra vie­nas ker­ti­nių pro­ble­mos spren­di­mo ele­men­tų.

Ki­tas la­bai svar­bu da­ly­kas – ras­ti spren­di­mus, kaip iš­nau­do­ti vi­sų mū­sų su­kau­pia­mą srau­tą. Juk dra­bu­žiai ir ki­ti teks­ti­lės ga­mi­niai nė­ra at­lie­kos – tai di­džiu­lis re­sur­sas, ku­rį tu­rė­tu­me grą­žin­ti į eko­no­mi­ką. Teks­ti­lė tu­ri bū­ti pa­nau­do­ja­ma, ku­riant vi­są ver­tės gran­di­nę, pra­de­dant nuo srau­to su­rin­ki­mo, pa­ruo­ši­mo iki to­li­mes­nio pa­kar­to­ti­nio nau­do­ji­mo ir per­dir­bi­mo. Tin­ka­mai spren­džiant ap­lin­ko­sau­gi­nę pro­ble­mą, ga­li­ma ženk­li so­cia­li­nė pri­dė­ti­nė ver­tė", – pa­sa­ko­ja V. Nau­sė­die­nė.

Ji pa­ste­bi, kad vis dau­giau dė­me­sio pa­sau­lio mas­tu ski­ria­ma ino­va­ty­vių teks­ti­lės per­dir­bi­mo bū­dų paieš­kai, nes per­dir­bi­mo ro­dik­liai iš­lie­ka pa­kan­ka­mai že­mi. Pa­vyz­džiui, į pluoš­tą per­dir­ba­ma tik apie 1 – 2 pro­c. teks­ti­lės srau­to.

"Per­dir­bi­mo ga­li­my­bes ri­bo­ja ke­le­tas prie­žas­čių. Vie­na svar­biau­sių yra tai, kad di­džio­ji da­lis dra­bu­žių yra na­tū­ra­lių pluoš­tų ir sin­te­ti­kos mi­ši­niai, dėl ko su­dė­tin­gė­ja ir pa­brangs­ta tech­no­lo­gi­niai per­dir­bi­mo pro­ce­sai. Dėl to išau­ga at­gau­na­mų pluoš­tų sa­vi­kai­na, ri­bo­ta tam­pa jų to­li­mes­nės rea­li­za­ci­jos ga­li­my­bė. Moks­li­nin­kams taip pat vis dar ky­la daug klau­si­mų, kaip iš per­dir­ba­mų pluoš­tų pa­ša­lin­ti juo­se su­kaup­tų che­mi­nių me­džia­gų li­ku­čius. Teks­ti­lės ap­do­ro­ji­mo ir per­dir­bi­mo inf­rast­ruk­tū­ra rei­ka­lau­ja tik­rai di­de­lių in­ves­ti­ci­jų, tad sis­te­mi­niams po­ky­čiams dar tik­rai pri­reiks lai­ko", – sa­ko "TEX­TA­LE" įkū­rė­ja.

Pa­sak jos, džiu­gi­na kad dau­gė­ja dė­me­sio teks­ti­lės su­rin­ki­mo ir per­dir­bi­mo klau­si­mams, o tarp­tau­ti­nė­je are­no­je bend­rai spren­di­mų paieš­kai vie­ni­ja­si ne tik ma­dos in­dust­ri­jos at­sto­vai, bet ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, ne­vy­riau­sy­bi­nis, vers­lo ir moks­lo sek­to­rius. Ku­ria­mi nau­ji vers­lo mo­de­liai, vis pla­čiau tai­ko­mos ap­lin­ko­sau­gos, so­cia­li­nės, tech­no­lo­gi­jų ir ki­tos ino­va­ci­jos, au­ga bend­ruo­me­nių ini­cia­ty­vų vaid­muo.

Dau­gės teks­ti­lei skir­tų kon­tei­ne­rių

Prieš per­kant dra­bu­žius tva­res­nį po­žiū­rį į ap­lin­ką pro­pa­guo­jan­tys žmo­nės pa­ta­ria at­kreip­ti dė­me­sį ne į tai, ko­kios jis spal­vos ir ar jums pa­tin­ka, bet pir­miau­sia su­vok­ti vi­są dra­bu­žio pa­ga­mi­ni­mo gran­di­nę, įver­tin­ti, koks to­kio ga­mi­nio po­vei­kis ap­lin­kai. Vi­sa gran­di­nė tu­rė­tų bū­ti aiš­ki nuo pir­mo­sios pa­so­din­tos au­di­niui nau­do­ja­mos sėk­los iki rū­bo pa­siu­vi­mo ap­lin­ky­bių. Reik­tų iš­siaiš­kin­ti, ar dra­bu­žių ga­min­to­jai pa­lai­ko at­sa­kin­gos ma­dos ju­dė­ji­mą, ar nau­do­ja eko­lo­giš­kas ža­lia­vas, ir tu­ri tai pa­tvir­ti­nan­čius ser­ti­fi­ka­tus.

Teks­ti­lės at­lie­kos – tai ne tik dra­bu­žiai, bet ir ava­ly­nė, pa­ta­ly­nė, ant­klo­dės, užuo­lai­dos, minkš­tie­ji žais­lai. Už šių at­lie­kų tvar­ky­mą Lie­tu­vo­je yra at­sa­kin­gos mies­tų sa­vi­val­dy­bės, ta­čiau teks­ti­lės at­lie­kų su­rin­ki­mo kon­tei­ne­riai su už­ra­šu "Dė­vė­ta teks­ti­lė" kol kas sto­vi tik Vil­niaus, Klai­pė­dos, Ne­rin­gos ir Tra­kų mies­tuo­se. Į juos pa­te­kę dra­bu­žiai, ava­ly­nė ar ki­ta teks­ti­lė yra per­dir­ba­ma ar­ba po rū­šia­vi­mo ir at­ran­kos per­duo­da­ma ne­pa­si­tu­rin­tiems.

Ar­ti­miau­siu me­tu at­ski­rus teks­ti­lės at­lie­kų kon­tei­ne­rius tu­rės pa­sta­ty­ti ir ki­tos sa­vi­val­dy­bės, nes pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos įsi­pa­rei­go­ji­mus iki 2025 m. Lie­tu­vo­je tu­rės at­si­ras­ti at­ski­ra teks­ti­lės at­lie­kų su­rin­ki­mo rū­šiuo­jant jas su­si­da­ry­mo vie­to­se sis­te­ma.

In­for­ma­ci­jos apie teks­ti­lę, jos pa­nau­do­ji­mą bei tin­ka­mą rū­šia­vi­mą su­tei­kia ir pro­jek­tas "Mi­si­ja: nu­lis". Or­ga­ni­zuo­ja­mos vie­šos dis­ku­si­jos, su­si­ti­ki­mai apie tva­rų gy­ve­ni­mo bū­dą ir jo svar­bą, są­mo­nin­gus spren­di­mus ir var­to­ji­mo ma­ži­ni­mą. Taip pat ren­gia­mi įvai­rūs iš­šū­kiai, kvie­čian­tys ri­bo­ti prie ek­ra­nų pra­lei­džia­mą lai­ką, plas­ti­ki­nių mai­še­lių ar vien­kar­ti­nių puo­de­lių var­to­ji­mą tol, kol tai tam­pa kas­die­niu įpro­čiu.

Ant­ro šan­so fi­lo­so­fi­ja

"TEX­TA­LE" įkū­rė­ja pa­sa­ko­ja, kad jų stu­di­jo­je ne tik bu­ria­si bend­ra­min­čiai, gims­ta tva­rios, ap­lin­kai drau­giš­kos idė­jos bei pro­jek­tai, bet ir gims­ta dau­gy­bė nau­jų, ant­ram gy­ve­ni­mui pri­kel­tų daik­tų.

"Vis­kas pra­si­dė­jo nuo rū­bų mai­nų va­ka­rė­lių, kai kvies­da­vo­me žmo­nes mai­ny­tis jiems ne­be­rei­ka­lin­gais, ta­čiau ant­ros ga­li­my­bės ver­tais daik­tais, sie­kiant su­ras­ti jiems nau­jus na­mus. Ren­gi­nių me­tu daug dė­me­sio sky­rė­me da­ly­vių edu­ka­ci­jai ap­lin­ko­sau­gos ir tva­raus sti­liaus te­ma, dus­ku­tuo­da­vo­me apie ma­dos in­dust­ri­jos po­vei­kį ir at­sa­kin­ges­nio var­to­ji­mo al­ter­na­ty­vas. Pa­ma­žu kon­sul­ta­ci­nių ir ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo veik­lų spekt­ras plė­tė­si. Dau­gė­jo bend­ra­min­čių, jun­gė­mės prie įvai­rių pa­ra­mos ini­cia­ty­vų, au­go do­va­no­ja­mų dra­bu­žių kie­kis ir tuo pat me­tu au­go do­va­no­ja­mų daik­tų po­rei­kis pa­ra­mai. Dau­gė­jo sa­va­no­rių, no­rin­čių pa­dė­ti pa­čio­se įvai­riau­sio­se or­ga­ni­za­ci­jos veik­lo­se. Au­go skai­čius mus at­ran­dan­čių so­cia­li­nių or­ga­ni­za­ci­jų, ma­tan­čių per­spek­ty­vą da­ly­vau­ti bend­ruo­se pa­žei­džia­mų as­me­nų įtrauk­ties pro­jek­tuo­se", - pa­sa­ko­ja V. Nau­sė­die­nė.

Įkū­rė­me dra­bu­žių tai­sy­mo ir at­nau­ji­ni­mo dirb­tu­ves, pra­dė­jo­me or­ga­ni­zuo­ti įvai­rias kū­ry­bi­nes veik­las, ra­gin­da­mi lan­ky­to­jus iš­mok­ti tai­sy­ti rū­bus, juos at­nau­jin­ti ar per­siū­ti. Kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės ta­po erd­ve stu­den­tų pra­kti­koms, di­zai­ne­rių pro­jek­tams, tuo pa­čiu pri­si­de­dant prie mū­sų vi­sų su­kaup­tų ir jau ne­rei­ka­lin­gų dra­bu­žių pa­nau­do­ji­mo. Stu­di­jos pa­tal­po­se įsi­kū­rė ir par­duo­tu­vė­lė, kvie­čian­ti at­si­nau­jin­ti ki­taip, pra­tę­siant dra­bu­žių is­to­ri­jas.

"Pa­ma­žu "TEX­TA­LE" stu­di­ja ta­po bend­ruo­me­nės trau­kos cent­ru, kur lau­kia­mi vi­si, nea­be­jin­gi ap­lin­kai, ku­rian­tys at­sa­kin­gą sti­lių ir ieš­kan­tys ori­gi­na­lu­mo. Kiek­vie­no iš mū­sų min­tis ir veiks­mas ga­li tik­rai daug, o ant­ro šan­so fi­lo­so­fi­ja yra vie­nas iš ke­lių tva­res­nės ap­lin­kos link", - įsi­ti­ki­nu­si V. Nau­sė­die­nė.

So­cia­li­nę ak­ci­ją "Mi­si­ja: nu­lis" ini­ci­juo­ja Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja fi­nan­suo­jant ES pa­ra­mos lė­šo­mis.

Užs. Nr. 425170