Suaugę vyrai ir nepilnamečiai buvo verčiami vogti

Vie­nas iš še­še­to įtar­tas dar ir vai­ko pir­ki­mu ar par­da­vi­mu, o dar vie­nam – pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl nu­si­kals­ta­mu bū­du gau­to tur­to įgi­ji­mo ar­ba rea­li­za­vi­mo bei pa­si­prie­ši­ni­mo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams.

Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas ga­vus in­for­ma­ci­jos apie ga­li­mą pre­ky­bą žmo­nė­mis. Ty­ri­mo me­tu nu­sta­ty­ti pen­ki at­ve­jai, kai 17–28 me­tų vy­rai bu­vo ver­buo­ja­mi ir ve­ža­mi į Vo­kie­ti­ją bei Ny­der­lan­dus nu­si­kals­ta­mai vei­kai da­ry­ti.

Du vie­na­me kie­me užau­gę tau­ra­giš­kiai su vie­nu Ra­sei­nių gy­ven­to­ju su­si­pa­ži­no Ny­der­lan­dų ka­lė­ji­me. Nors jų ke­liai po to iš­si­sky­rė, ta­čiau grį­žę į Lie­tu­vą jie ra­do bend­rų tar­pu­sa­vio in­te­re­sų. Ir tie in­te­re­sai bu­vo su­si­ję su nu­si­kals­ta­ma vei­ka.

Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, bu­vo ieš­ko­ma vy­rų, ku­rie iš už­sie­nio par­va­ry­tų vog­tus au­to­mo­bi­lius. Nu­si­kal­ti­mų or­ga­ni­za­to­riai at­vyk­da­vo į pa­žįs­ta­mų as­me­nų na­mus ar su­si­tik­da­vo su jais ne­to­li jų gy­ve­na­mo­sios vie­tos. Dau­ge­liui jų už par­va­ry­tą au­to­mo­bi­lį bu­vo ža­da­mas 500 eu­rų at­ly­gis. Ar ver­buo­ja­mie­ji tu­ri įgi­ję tei­sę vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį, ne­la­bai rū­pė­jo.

Bu­vo at­ve­jų, kai prie pa­vog­to au­to­mo­bi­lio vai­ro sė­do vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo ne­tu­rin­tis as­muo ir pa­ke­ly­je au­to­mo­bi­lį ap­ga­di­no. Už tai jam ne­bu­vo su­mo­kė­tas ža­dė­ta­sis at­ly­gis, o tik jo da­lis.

Nu­si­kals­ta­mai vei­kai ver­buo­ja­mi as­me­nys bu­vo iš leng­vai pa­žei­džia­mų žmo­nių ra­to. Kal­ti­na­mų­jų tai­kik­ly­je at­si­dū­rė so­cia­li­nių įgū­džių sto­ko­jan­tys as­me­nys, ne­re­tai ir ne­pil­na­me­čiai, ku­rių ma­te­ria­li­nė pa­dė­tis bu­vo sun­ki.

Kar­tais už­ver­buo­tie­siems vai­ki­nams bu­vo sa­ko­ma tei­sy­bė, kad teks par­vai­ruo­ti vog­tą au­to­mo­bi­lį, kar­tais tas fak­tas nu­ty­li­mas, o kar­tais nau­do­ja­ma ap­gau­lė ir siū­lo­ma vyk­ti į už­sie­nį už­dar­biau­ti sta­ty­bo­se.

Ne­pil­na­me­tis, ku­riam bu­vo pa­siū­ly­ta par­vai­ruo­ti iš Vo­kie­ti­jos au­to­mo­bi­lį, ta­čiau są­mo­nin­gai ne­sa­ko­ma, kad jis bus vog­tas, su­ži­no­jęs tei­sy­bę, at­si­sa­kė sės­ti prie pa­vog­tos trans­por­to prie­mo­nės vai­ro ir iš Vo­kie­ti­jos grį­žo su ki­tu lie­tu­viu, sė­dė­da­mas ke­lei­vio vie­to­je.

Įta­ria­ma, kad nuo 2014 me­tų rug­sė­jo iki 2016 me­tų ba­lan­džio mė­ne­sio vie­ni kal­ti­na­mie­ji ieš­ko­da­vo ar ver­buo­da­vo au­kas, ki­ti kar­tu va­žiuo­da­vo į už­sie­nį ar koor­di­nuo­da­vo nu­si­kal­ti­mų veiks­mus.

Di­džio­ji da­lis į sve­čią ša­lį iš­vež­tų vai­ki­nų, ne­tu­rė­da­mi, kur trauk­tis, au­to­mo­bi­lius par­vai­ruo­da­vo į Lie­tu­vą. Vie­nas jų ke­lio­nę bai­gė Len­ki­jo­je, nes bu­vo su­stab­dy­tas pa­rei­gū­nų, ki­tas po­li­ci­jai įkliu­vo ne­to­li Kau­no.

Ty­ri­mo duo­me­ni­mis, už par­va­ry­tus au­to­mo­bi­lius bu­vo su­mo­ka­ma tik ma­ža da­lis ža­dė­tos su­mos ar­ba vi­sai neat­sis­kai­to­ma. Kai ku­rie vy­rai į už­sie­nį bū­da­vo ver­buo­ja­mi po ke­lis kar­tus.

Už pre­ky­bą žmo­nė­mis Bau­džia­ma­sis ko­dek­sas nu­ma­to lais­vės atė­mi­mą nuo dve­jų iki de­šim­ties me­tų, o už vai­ko pir­ki­mą ar par­da­vi­mą – nuo tre­jų iki dvy­li­kos me­tų.