Kaltinamieji neneigia užsiėmę prekyba žmonėmis

ŠAT nuotr.
Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama prekybos žmonėmis byla.
Penki įvairių šalies regionų gyventojai, kaltinami prekyba žmonėmis, iš jų vienas kaltinamas ir vaiko papirkimu ar pardavimu, o šeštasis – dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, arba realizavimo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams. Šiaulių apygardos teisme vykusiame posėdyje perskaitytas kaltinamasis aktas.

Teisiamųjų suole: kartą teistas 28 metų T. L., penkis kartus teistas 35 metų A. M., keturiskart teistas 36 metų A. A., penkis kartus teistas 29-erių A. N., vieną kartą teistas 28 metų M. G. ir dešimt kartų teistas 28 metų A. L. Perskaičius kaltinamąjį aktą savo kaltę vyrai pripažino visiškai.

Pirmas parodymus teismui davė A. L. Jis papasakojo apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nusikaltimo aplinkybes.

Vienas iš kaltinamųjų teismui prisistatė naujuoju savo vardu ir patvirtino, jog savo vardą jis pakeitė jau ketvirtą kartą. Ši aplinkybė teismui svarbi ir sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo paskyrimo klausimą, kurį teismas numato nagrinėti artimiausiame teismo posėdyje.

Bylos duomenimis, nusikaltimas galėjo būti padarytas 2014–2016 metais. Ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo valdybos pareigūnai, buvo pradėtas gavus informacijos, jog yra verbuojami jauni vyrai ir vežami į Vokietiją bei Nyderlandus.

Kaltinamieji ieškodavo 17–28 metų socialiai pažeidžiamų asmenų. Ieškomi asmenys buvo verbuojami ir vežami į minėtas šalis iš ten į Lietuvą parvairuoti vogtus automobilius. Jauniems vyrams neretai buvo meluojama, jog šiems svetimose šalyse teks dirbti statybose. Vienam nukentėjusiajam buvo žadama, neva jis Nyderlanduose turės krauti plytas.

Kaltinamajame akte nurodoma, jog kaltinamieji pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu – sunkia materialine padėtimi, socialinių įgūdžių stoka arba net neįgalumu. Vieni kaltinamieji aukų ieškodavo, antri jas verbuodavo, treti su jais vykdavo į užsienį ir ten koordinuodavo nusikaltimų veiksmus.

Už kiekvieną parvairuotą į Lietuvą vogtą automobilį užverbuotam asmeniui buvo žadama mokėti po 500 eurų, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, sumokama buvo mažesnė suma, su kai kuriais ir visai neatsiskaityta.

Vienas nukentėjusysis už parvairuotą automobilį iš Amsterdamo, vietoje pažadėtų 500 eurų, gavo tik 200 eurų.

Ne visi kaltinamųjų sumanymai vyko sklandžiai, pavyzdžiui, užverbuotas nepilnametis atsisakė parvairuoti automobilį į Lietuvą, kitas vyras pakeliui į Lietuvą buvo sulaikytas Lenkijoje.